„Vakar buvo klausimas, susijęs su rusiškų maisto produktų ir pirminės žemės gamybos medžiagų importu į Europos Sąjungą. Mes su latviais ir estais šitą poziciją palaikome, bet kai kalba eina apie tranzitą, vėlgi yra parama trečiosioms šalims, ir Europos Sąjunga, Europos Komisija kol kas nėra labai linkusi pritarti tokioms sankcijoms“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.

Jo teigimu, rusiškų grūdų tranzito klausimas yra aktualesnis Latvijai.

K. Navickas savaitės pradžioje dalyvavo ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje, kur tarėsi dėl žemės ūkio ateities Europoje ir su prekyba susijusiais klausimais.

Ministras yra sakęs, kad ES sankcijos maisto produktams iš Rusijos netaikomos, tačiau grūdų įvežimą į Bendriją būtų galima apriboti draudimais, susijusiais su transportu, nors priimti tokį Briuselio sprendimą būtų sudėtinga.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija ragina stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija, kad rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.

Seimo nariai užsimojo paraginti prekybos tinklus specialiai ženklinti prekes, kurių gamintojai vis dar nenutraukė veiklos Rusijoje.

„O dar yra tokių?“ – klausė viena moteris.

Patys ukrainiečiai skaičiuoja, kad iš Rusijos dar nepasitraukė maždaug 1,5 tūkst. prekių ženklų.

„Nors laišką rašėme vasaros pradžioje, šiandien jau rugpjūčio pirma, bet jokio atsako iš prekybos tinklų negavome, net elementaraus atsakymo“, – kalbėjo seimo narys (TS-LKD) Vilius Semeška.

Be V. Semeškos į prekybininkus kreipėsi ir konservatoriai: Aistė Gedvilienė, Dalia Asanavičiūtė ir Edmundas Pupinis.

„Kad teroristinė valstybė turėtų kuo mažiau galimybių, finansinių ir įvairų kitų, žudyti taikius žmones“, – situaciją komentavo V. Semeška.

„BNS“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad specialaus prekių žymėjimo pageidautų ir gyventojai. Tam pritartų beveik pusė apklaustųjų.

„Reikia, aš galvoju, reikia“, – pritarė kalbintas vyras.

Tuo pat metu idėjai nepritaria maždaug penktadalis, o dar apie trečdalis šiuo klausimu nuomonės neturi.

„Nemanau. Todėl, kad žmonėms vienodai. Jie žiūri į kainas, o ne į gamintoją“, – pareiškė kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kaip sakoma, „Vičiūnai“ yra žinomi, o daugiau išvardinti tikriausiai ir negalėčiau“, – sakė kalbinta moteris.

„Aš nemanau, kad žmonės taip nuodugniai tikrina. Žiūri į sudėtį, o ne kam priklauso ta įmonė“, – kalbėjo kita moteris.

Tačiau prekybos tinklai – vienos nuomonės. Iš asortimento rusiškos ir baltarusiškos prekės seniai išimtos. O papildomo ženklinimo artimiausiuose planuose bent jau kol kas nėra.

„Yra pasitaikę atvejų, kuomet tiekėjas atsiunčia Rusijoje pagamintą prekę, nors mes ją užsakinėjame iš Europos ar Kinijos rinkos. Sugriežtinome prekių kilmės ir pakuočių dizaino patikros kontrolę sandėliuose, kad tos prekės nepasiektų pirkėjų. Dėl to manome, kad dėl šios priežasties, mūsų daromų veiksmų, tas žymėjimas mums nėra aktualus“, – sakė „Iki“ komunikacijos atstovas Justinas Petkus.

„Nėra nei rusiškų, nei baltarusiškų prekių. Ir klientas tikrai gali rasti, ką įsigyti. Čia yra kiekvieno pirkėjo asmeninis pasirinkimas“, – komentavo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Kad savo mokamais mokesčiais remia Rusiją, ukrainiečiai kaltina daug visiems puikiai pažįstamų vardų. Pavyzdžiui, „Pepsi“, „Coca Cola“, „Nestle“, „Bonduelle“, „Bacardi“, „L’Oréal“ ir panašiai.

„Mes dirbame su daugiau negu 700 tiekėjų. Jie keičiasi, tad, manytume, kad turėtų būti sudarytas oficialus atsakingų institucijų patvirtintas sąrašas, tuomet galėtume diskutuoti“, – pasiūlė „Iki“ atstovas.

„Priešingu atveju, jeigu mes tą darome be jokio pagrindo, ženkliname tą produkciją, tai kyla rizika, kad mes galime klaidinti ir pirkėją“, – komentavo „Maximos“ atstovė.

Baiminamasi, kad toks ženklinimas nevirstų pagrindu prekybininkus tampyti teismuose.

„Dėl galimai neteisingos informacijos apie gamintoją taip pat užsitrauktume teisinę atsakomybę. Ir kitas dalykas – nesant oficialiam sąrašui, negalėtume teikti vienodas sąlygas visiems tiekėjams“, – paaiškino „Maximos“ atstovė.

„Man atrodo, kad čia yra šioks toks išsisukinėjimas. Puikus Švedijos pavyzdys, kur be jokių politikų paraginimų, be kokių įstatymų ir priimtų teisės aktų patys prekybos tinklai ėmėsi tokios iniciatyvos“,  – teigė V. Semeška.

„Jam gali atrodyti, kad yra pažeidžiamos jo teisės į prekės ženklą ar jo dalykinę reputaciją. Ir, aišku, kad reikalavimus jis kelti gali. Tačiau yra kita dalis – kiek tie reikalavimai iš tikrųjų yra pagrįsti“, – komentavo advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovė Giedrė Rimkūnaitė-Mankė.

Anot teisininkų, specialaus ženklinimo variantas įmanomas, tačiau tam reikėtų skirti nemažai resursų ir kruopščiai pasiruošti.

Sunku pasakyti, nes patys pirkėjai irgi yra sąmoningi ir jie tikrina, kokias prekes perka.

„Informacija neatitinka tikrovės tol, kol tas asmuo, kuris paskleidė, neįrodo priešingai. Čia ir slypi ta pareiga gerai atlikti namų darbus. Ir aš manau, kad tai tikrai galima padaryti“, – teigė G. Rimkūnaitė-Mankė.

Prekybininkai kelia klausimą ir dėl norimo pasiekti rezultato. Esą, ankstesnės akcijos, nukreiptos prieš vis dar į Rusiją įsikibusį verslą, pastebimų pokyčių, deja, neatnešė.

„Nemanau, kad kažką pakeistų“, – sakė vienas vyras.

„Tai aišku, kad pakeistų“, – paprieštaravo kita moteris.

„Sunku pasakyti, nes patys pirkėjai irgi yra sąmoningi ir jie tikrina, kokias prekes perka“, – sakė „Iki“ komunikacijos atstovas.

Visai neseniai boikotuoti iš Rusijos vis dar nepasitraukusios gamintojos „Mondelēz“ produkciją nusprendė įvairios Skandinavijos organizacijos. „Mondelēz“ priklauso tokie prekių ženklai kaip „Oreo“, „Milka“ ir dar daugelis kitų.

Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, pasitaiko, kad prekės atkeliauja iš Europos Sąjungos ar Kinijos, o jų kilmės šalis yra Rusija.

„Mes turime apie 700 tiekėjų, ne iš visų tikrai gamintojų perkame tiesiogiai, ypač kai kalbame apie tokias prekes, kurios yra pagaminamos užsienyje. Tai galioja galbūt daugiau ne maisto prekėms. Pavyzdžiui, esame tikrai ne vieną kartą gavę prekių – pirkome iš Vokietijos, Kinijos, kitų šalių – ir gavome prekių, kurios pagamintos Rusijoje. Tai tokių prekių yra nemažai“, – LRT radijui sakė V. Budrienė.

Jos teigimu, tai daugiausia ne maisto prekės – virduliai, įvairūs žaislai, sąsiuviniai, kitos kanceliarinės prekės.

„Pavyzdžiui esame net turėję atvejų, kai pirkome iš Kinijos virdulius, jie atkeliavo, pasirodo, tai Rusijoje gaminta prekė Kinijos rinkai“, – teigė V. Budrienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė irgi pastebi, kad iš parduotuvių išimtos rusiškos prekės ir toliau pardavinėjamos šalyje.

„Mes rinkoje stebime daug prekyviečių, prekybos vietų, kurios dar prekiauja Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta produkcija – ta, kurią prekybos tinklai išėmė vos prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje prieš daugiau nei metus“, – LRT radijui teigė R. Vainienė.

Ji pastebi, kad rusiškų ir baltarusiškų prekių – tiek maisto, tiek ne maisto produktų – nesunku rasti mažesnėse provincijos parduotuvėse ar turgavietėse.

Turgaviečių atstovai sako nesantys atsakingi už pavienius rusiškas ir baltarusiškas prekes parduodančius prekeivius.

„Turgų biznis yra nuomoti prekybinę vietą. Ką žmogus atsineša į tą prekybinę, vietą, kuo prekiauti, tai čia yra kaip ir nebe turgaus reikalas. Tuo turėtų užsiimti valstybinės institucijos“, – LRT radijui sakė asociacijos „Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius.

„Geriausia būtų, jog nereikėtų, kad Vyriausybė priimtų įstatymus, kuriais turėtų tokius dalykus įpareigoti daryti. Tokiomis aplinkybėmis labai daug lemia pačių žmonių apsisprendimas, ne tik fizinių asmenų, bet ir verslų apsisprendimas, tarkime, prekiauti ar neprekiauti viena ar kita produkcija, nurodyti ar nenurodyti informaciją, pirkti ar nepirkti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.

„Geriausia būtų, kad mums nereikėtų atsirasti tokioje diskusijoje, kad reikia priimti įstatymą, kuriame būtų parašyta, ir tada su visomis taisyklėmis, ženklinimais ir kitais dalykais. Verslo etika yra ne teorinis konstruktas, daug dalykų Lietuvos verslas daro Ukrainos labui, daug paramos teikia, galėtų tokius klausimus taip pat spręsti savo iniciatyva“, – sakė ji.

Keturi konservatoriai šią savaitę kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo prekybos vietose.

Kaip BNS teigė vienas kreipimosi autorių Vilius Semeška, turėtų būti žymimos ne tik lietuviškų, bet ir užsienietiškų įmonių prekės, kurios yra ir Lietuvos, ir Rusijos parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, „Oreo“ sausainiai, „Milky Way“ batonėliai ir kita produkcija. 

Pasak jo, jeigu prekybininkai nenorės bendradarbiauti šiuo klausimu, tai daryti jie turėtų būti įpareigoti įstatymu.

„Įmanoma, bet tai yra gana sudėtingas procesas, čia yra keletas lygmenų, per kuriuos reikia veikti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, nustatyti, kad rusiškos kilmės prekės patenka į Lietuvą sudėtinga dėl to, kad jos gali būti įvežamos nebūtinai per tą pačią šalį, kurioje parduodamos.

„Žinoma, yra muitinės institucijos, yra patikra, bet kadangi Europos Sąjunga yra viena didelė erdvė, įvežti prekes galima nebūtinai per tą šalį, kurioje prekės yra parduodamos. Pavyzdžiui, galima importuoti prekes per Estiją, Latviją, Lenkiją, o atvežti į Lietuvą visiškai vidiniu sandoriu ir nustatyti, kad tos prekės yra Lietuvoje ir dar išsiaiškinti, kad jos yra rusiškos kilmės yra gerokai sudėtingiau. Tam reikia, kad visos muitinės institucijos veiktų pagal suderintą algoritmą“, – kalbėjo premjerė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su šia agresore prekybos ryšius nutraukė arba ketino tai padaryti nemažai valstybių, tačiau iki šiol prekybos apimtys su Rusija išlieka gana didelės. Kai kurie ekonomistai teigia, kad prekyba gali būti maskuojama reeksportu per Vidurio Azijos šalis.

Įmanoma, bet tai yra gana sudėtingas procesas, čia yra keletas lygmenų, per kuriuos reikia veikti.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

I. Šimonytė sako, kad sankcionuotų prekių judėjimo kontrolė turėtų būti ne tik Lietuvos, bet ir šalių, per kurias bandoma jas atvežti, atsakomybė.

„Yra svarbu, kad tų valstybių institucijos taip pat neleistų naudotis tomis jurisdikcijomis sankcijų apėjimui. Tai nors politiškai mes matome, kad nėra didelio intereso centrinės Azijos šalyse, tarkime, padėtų Rusijai apeiti sankcijas, ant žemės, ten kur veikia konkrečios institucijos, žinome, kad ir dėl korupcijos lygio, ir dėl kitų priežasčių, gali būti visaip“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė teigė, kad svarbiau yra kontroliuoti ne rusiškų prekių atvežimą, o bandymus į Rusiją išvežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos karo pramonėje.

„Nesakau, kad nereikia kreipti į tai dėmesio, mes į tai atkreipiame dėmesį kasdieniniame savo darbe, bet didesnę riziką matome, kai bandoma prekes išvežti iš ES, kadangi tai gali būti potencialiai dvigubos paskirties prekės, naudojamos karinėje pramonėje“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė teigimu, lietuviškos kilmės tokios prekės į Rusiją nevežamos, tačiau ji neatmetė galimybės, kad jas per Lietuvą gali būti bandoma vežti iš kitur.

„Lietuviškos kilmės – tikrai ne, bet per Lietuvą, kad yra bandymų, arba gali būti bandymų tokias prekes vežti, aš to neatmetu, tą mes tikriname“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Kalbėdama apie visų įmonių viešinimą, kurios iki šiol dirba su Rusija, premjerė teigė, kad toks viešinimas galėtų būti naudingas nebent vartotojams, kurie iki šiol neįsigilina į informaciją apie prekių kilmę, bet nenori prisidėti prie Rusijos finansavimo bet kokiu būdu. 

„Turbūt, kad viešumas yra galinga jėga, tokioje aplinkoje kai yra konkurencija, kai yra tiekėjų, siūlančių tam tikras prekes. (...) Toks viešumas turbūt suteiktų žmonėms informaciją, tiems, kurie galbūt nesusimąsto, kad aš nenoriu pirkti tos prekės ir atitinkamai jokiu būdu finansuoti viską, kas yra susiję su Rusija“, – teigė ji.

Praėjusią savaitę sako Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis pasiūlė viešinti visas iki šiol su Rusija ir kitomis valstybėmis agresorėmis prekiaujančias Lietuvos įmones, kad apie jas sužinotų visuomenė. 

„Valstybės poreikio pagrindimas bankams reikalingas valdant riziką, kad vykdydami konkretų mokėjimą jie nepažeistų tarptautinių sankcijų“, – atsakyme Eltai rašė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Formali FNTT išimtis Kaliningrado tranzitui nėra būtina

Formali Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patvirtinama išimtis būtų reikalinga tais atvejais, kai atsiskaitoma už prekes, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašus, arba mokėjimas susijęs su sankcijų sąrašuose esančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tokiu atveju, pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktus, atsiskaitymai galėtų įvykti tik tuomet, kai FNTT kiekvienu individualiu atveju suteiktų leidimą.

Tačiau pagal liepos 13 d. pateiktas Europos Komisijos (EK) gaires tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federacijos teritoriją keliaujančios sankcijų sąraše esančios prekės yra ribojamos, tačiau leidžiamos pagal numatytas taisykles. Todėl atsiskaitymams už šias prekes formali FNTT išimtis nėra reikalinga.

„FNTT vadovaujasi tiesiogiai taikomais ES reglamentais, Europos Komisijos gairėmis, kuriose pažymima, kad sankcijos nėra taikomos prekių tranzitui geležinkeliu tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities ir atvirkščiai pagal EK numatytas sąlygas“, – Eltai atsiųstame komentare teigia FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Bankai vengia mokėjimų iš Rusijos: išimtį taikytų tik gavę institucijų patvirtinimą

Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė. Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.

„Dėl galiojančių sankcijų pažeidimo rizikos bankas nebevykdys mokėjimų Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje bet kuria valiuta nuo rugsėjo 1 dienos. Mokėjimams iš bei į šias šalis, susijusiems su humanitarine pagalba ir būtiniausiais valstybės poreikiais (pavyzdžiui, tarptautinių susitarimų vykdymui), gali būti taikomos individualios išimtys“, – jau anksčiau skelbė Šiaulių bankas.

„Tam, kad finansų įstaiga galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija. Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimtis. Dabar tranzitas į Kaliningrado sritį nepatenka tarp minėtų išimčių, o tam, kad patektų – reikia išaiškinimo, kad tranzitas yra priskiriamas būtiniesiems valstybėms poreikiams“, – pažymi bankas.

Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

„Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimties taikymą ir kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą leidimo konkrečiam mokėjimui atlikti“, – pabrėžia Bankų asociacija.

Dabar tranzitas į Kaliningrado sritį nepatenka tarp minėtų išimčių, o tam, kad patektų – reikia išaiškinimo, kad tranzitas yra priskiriamas būtiniesiems valstybėms poreikiams.

Kvotų režimas kelia papildomų rizikų bankams

Daugiausiai keblumų priimant mokėjimus už rusiškų prekių tranzitą bankams kyla dėl to, kad EK išaiškinime numatyta, jog tranzitu gabenamų prekių kontrolė vykdoma atsižvelgiant į 2019–2021 m. leistinų pervežti prekių aritmetinius vidurkius bei juos viršijus pervežimas per Lietuvą turi būti sustabdytas.

Kadangi už sankcijų įgyvendinimą atsakomybė tenka patiems juridiniams asmenims, komerciniai bankai kiekvienu individualiu atveju siekia gauti Muitinės departamento patvirtinimą, jog atitinkamų prekių kvotos nebus viršijamos, kadangi būtent ši institucija pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą atlieka tarptautinės prekybos bei prekių importo iš trečiųjų šalių priežiūrą.

Be to, nors pagal EK išaiškinimą tranzitu į Kaliningradą galinčioms keliauti prekėms nėra reikalingas papildomas FNTT formalus patvirtinimas, papildoma rizika bankams kyla ir dėl to, kad sankcijų sąrašuose gali būti įtraukta ne tik konkreti prekė, pavyzdžiui, cementas, bet ir juridinis asmuo. Tokiu atveju, jeigu už prekę, keliaujančią į Kaliningradą ir leistiną pagal Komisijos gaires, atsiskaito sankcionuota įmonė, FNTT išimtis yra būtina.

Rusija Lietuvai įteikė notą

Lietuvoje vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Rusija liepos pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką.

Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus

Rugpjūčio pradžioje susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.

Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.

Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.

Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, jog Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys būtent nuo bankų.

Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai

Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.

K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.

Šalyje nėra vienos sankcijų klausimu atsakingos institucijos

Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus, šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija. Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.

Anot ministro, tai įmanoma, kadangi Europos Komisijos (EK) išaiškinimą Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija jau išnagrinėjo prieš kelias dienas. Ji pateikė rekomendacijas tranzitu gabenamų prekių kontrolę vykdyti atsižvelgiant į 2019–2021 m. leistinų pervežti prekių vidurkius bei jį viršijus pervežimą stabdyti.

„Gali būti, kad netgi šiandien (ketvirtadienį – ELTA). Komisija posėdžiavo antradienį, vakar buvo „Lietuvos geležinkeliams“ pateiktas protokolas, kaip tiesiog skaičiuoti. Ir čia dabar jau techniniai įgyvendinimo dalykai“, – ketvirtadienį Jonavoje žurnalistams sakė M. Skuodis.

Komentuodamas patį EK išaiškinimą, ministras tikino, kad prekių iš Rusijos į Kaliningradą pervežimas Lietuvos teritorija nevyks kaip iki šiol.

„Faktas, kad tranzitas nevyks taip pat, kaip vyko anksčiau. Turime tam tikrus limitus, kiek krovinių gali būti pervežama, turime aiškų pasakymą, ko negalima vežti apskritai. Šitoje vietoje pokytis yra akivaizdus, kad ir kas ką sakytų“, – patikino M. Skuodis.

„Visi modalumai, kaip (tranzitą – ELTA) turime įgyvendinti, sudėlioti ir tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad antradienį įvykusiame Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos posėdyje buvo aptartos EK 2022 metų liepos 13 d. išleistos gairės dėl ribojamų priemonių taikymo tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją gabenamoms Rusijos prekėms. Siekiant tinkamo ir vienodo sankcijų taikymo Lietuvoje, Komisija sutarė dėl EK gairių įgyvendinimo principų, draudžiančių tranzitu vežti karines, dvigubos paskirties prekes ir technologijas, taip pat ir dėl būtinųjų prekių pervežimo.

Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas kitas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.

Rašė pasiaiškinimus

Internete dėl prekybos maisto papildais, pagamintais Rusijoje, klausimų jau sulaukė įmonė "Farmace".

Dviejų jaunų vyrų įkurtos mažosios bendrijos valdomas tinklalapis kurį laiką buvo uždarytas. Verslininkai tikino, kad atnaujina jo veiklą ir papildo, keičia asortimentą.

Iš gyventojų sulaukę klausimų, kodėl teberemia šalį agresorę, prekiaudami jos produkcija, verslininkai viešai pateikė pirkėjams savo paaiškinimą.

"Gauname daugybę piktų žinučių. Kaip žinoma, mūsų asortimente yra dalis prekių, atvežtų iš Rusijos, todėl norime pranešti, kad esantį likutį sandėliuose išsiparduodame. Mūsų asortimentą taip pat sudaro bulgariškos, ukrainietiškos, kirgiziškos gamintojų prekės, kurios naudoja panašias į rusiškas raides. Prašome išlikti žmogiškais šiomis visiems sunkiomis dienomis", – feisbuke sureagavo prekybininkai, po pranešimu įdėdami Ukrainą remiančių viešųjų įstaigų nuorodas (kalba netaisyta – A.A.).

Sviestui neuždirbo

Telefonu kalbintas vienas šios įmonės savininkų tikino, kad prekyba internetu yra naujas vyrų verslas ir jie net nespėjo gauti nė menkiausio pelno.

"Nei sviestui, nei duonai kol kas iš to neuždirbome. Prekybą pradėjome visai neseniai, labai trumpai dirbome. Po to prasidėjo karas. Mes už tas prekes jau esame sumokėję", – neslėpė Justas Čekauskas.

Vaikinas pripažino, kad dėl Rusijoje pagamintų produktų prekybos internete buvo užpultas piktų komentatorių.

"Turėjome nedidelį kiekį tam tikros rūšies produktų. Pavyzdžiui, įmonės, kurios gamina kosmetiką ar papildus naudodami Altajuje surinktas žoleles, nėra kaltos dėl Vladimiro Putino vykdomos agresijos. Kai kurie produktai net labai paklausūs ir Lietuvoje, bet jų netrukus visiškai nebeliks. Atnaujinome interneto puslapį, ir po truputį šių produktų mažėja", – pasakojo vaikinas.

Jaunas verslininkas pripažino, kad nemaloniai jaučiasi, kai yra kalamas prie gėdos sienos dėl prekybos rusiškomis prekėmis.

Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu.

"Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu. Neprisistato žmonės, o iš karto puola tardyti, ar aš esu už Ukrainą. Nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, kad kiltų mintis pateisinti šį karą. Aš pats rinkau labdarą ir siunčiau į Ukrainą", – sakė vaikinas.

Verslininkas tikino, kad rusiškų prekių jau  netrukus tarp jo parduodamų gaminių nebeliks.

Ragelio nekėlė

Tačiau kita įmonė, taip pat prekiaujanti rusiška produkcija, visiškai kitokiu tonu aiškino apie savo verslo motyvus.

Portale "sveik.eu" skelbiama, kad elektroninė prekyba vykdoma pagal Pauliaus Andriušio iš Kauno vardu registruotą individualios veiklos pažymėjimą.

Šiame portale galima rasti įvairiausių rusiškų ir baltarusiškų prekių.

Tačiau panašu, kad patiems verslininkams nepatogumo dėl to nekyla.

Dienraštis su įmonės savininku susisiekti telefonu negalėjo kelias dienas. Klausimai dėl publikacijos buvo siųsti elektroniniu paštu. Tačiau iš atsakymų tono galima suprasti, kad klausimai verslininkus įsiutino.

Pasirinkimas: portale "sveik.eu" galima rasti daugybę Rusijoje pagamintos produkcijos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spragos – mokykloje?

Atsakymas pateiktas su gausybe rašybos ir gramatinių klaidų. Komandos "www.sveik.eu" atstovas viešam publikavimui skirtame laiške nesivargino valstybių pavadinimų rašyti didžiąja raide ar bent jau laikytis mokyklose dėstomo gramatikos pradžiamokslio – tarpų tarp žodžių rašybos.

Verslininkai jau pirmajame sakinyje pareiškė, kad žurnalistų klausimai yra šališki.

"Ar įsigijote produkcijos iš Rusijos ar Baltarusijos po vasario 24 dienos? Ne. Produkcijos pirkimai buvo nutraukti ir neplanuojami atnaujinti. Išsiparduodame produkciją, kurią pirkome iki karo pradžios. Ieškome alternatyvų iš kitų šalių", – rašoma verslininkų atsakyme.

Pardavimo svetainės atstovai patikino, esą prekybos rusiškomis prekėmis nežada nutraukti.

"Ar būtų žalos, jeigu nutrauktumėte prekybą prekėmis iš Rusijos? Žinoma, kadangi investavome visas santaupas į prekių pirkimą, nutraukta prekyba mums reikštų bankrotą, atleistus darbuotojus. Vykdydami veiklą mes mokame mokesčius, taip remiame valstybę, Lietuvos bei Ukrainos žmones. Produkcija įsigyta seniau, nei prasidėjo karas, ir nesijaučiame, kad finansuojame Rusijos veiksmus prieš Ukrainą", – aiškino verslininkai.

Siūlė pirkti ir deginti

Vis dėlto kauniečiai pareiškė, kad Ukrainą remia.

"Tikiu kad solidarizuotis galima ir nenaikinant savo šeimos, artimųjų, vaikų gerovės. Palaikome Ukrainą ir jos žmones, aukojame, vykstame į palaikymo akcijas, bet nematau prasmės naikinti daugiau, nei jau sunaikinta", – rašoma atsakyme.

Toliau kauniečiai verslininkai tėškė sunkiai paaiškinamą siūlymą – žurnalistams pirkti jų rusiškas prekes ir deginti.

"Ar galėtu mūsų dienraštis nupirkti jūsų produkcija ir padėti jums išvengti finansinio žlugimo,bei atbaidyti vampyrus užsiimančius "raganų medžiokle"? – tokį klausimą pats sau uždavė Kauno verslininkas (šioje citatoje kalba netaisyta – A.A.).

"Labai malonu, kad klausiate. Žinoma galite, pageidavus,atsiųsime sąskaitos numerį, galėsite įsigyti produkciją,išrašysime saskaitą,gavus apmokėjimą, prekes supakuosime ir išsiūsime jums į redakcija.Verta nepamiršti, kad už prekes sumokėsite mums,sumokėsite valstybej mokesčius,na o prekes rekomenduojame sudeginti", – parašė kauniečiai (kalba netaisyta – A.A.).

Aiškinsis: Seimo narys A.Matulas įsitikinęs, kad rusiškų maisto papildų prekybos klausimu turėtų atidžiau pasidomėti Sveikatos reikalų komitetas. LRS nuotr.

Veiklą yra oficialiai įregistravę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Gintarė Vadeikienė paaiškino, kad maisto papildai priskiriami maisto produktų kategorijai.

"Tad prekybai, įskaitant ir prekybą nuotoliniu būdu, yra taikomi tie patys bendrieji maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei papildomai specialieji maisto papildams taikomi teisės aktų reikalavimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturi duomenų, kad būtų uždrausta vykdyti internetinę prekybą rusiškais produktais. Dėl prekybos rusiška produkcija sprendžia patys pardavėjai ir, žinoma, pirkėjai", – patikino specialistė.

Pasak VMVT, įmonė "Farmace" ir P.Andriušis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, savo nuotolinės prekybos maisto papildais veiklas yra registravę VMVT.

"Prekybą maisto papildais (įskaitant ir pagamintais Rusijoje) internetu gali vykdyti tik VMVT nustatyta tvarka registruoti maisto tvarkymo subjektai. Registravimo metu maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė vykdyti nurodytą maisto tvarkymo veiklą ir jis yra įtraukiamas į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, suteikiant atpažinimo numerį. Tokiu būdu yra patvirtinama, kad maisto papildai yra tvarkomi tinkamomis, higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, subjektas yra tikrinamas ir kontroliuojamas", – paaiškino specialistė.

Tačiau G.Vadeikienė priminė, kad vartotojams galima parduoti tik saugius ir kokybiškus, tinkamai paženklintus bei notifikuotus maisto papildus.

Tai yra apie jų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka ir gaminiai turi būti įtraukti į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai VMVT interneto tinklalapyje.

Bet čia ne tik moralinis klausimas.

Aiškinsis Seime

Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad jam kyla klausimų dėl rusiškų maisto papildų ir kosmetikos kokybės.

"Čia yra du klausimai – moralės ir kokybės. Jei sankcijos taikomos įvairioms rusiškoms prekėms, tai akivaizdu, kad šią prekybos sritį sankcijos taip pat turi paliesti", – pastebėjo A.Matulas.

Iš Lietuvoje esančių vaistinių rusiški preparatai buvo išimti iš prekybos iš karto po vasario 24 d., prasidėjus karui Ukrainoje.

Daugybė prekybos centrų nuo prekystalių šalino rusiškus maisto produktus ir kitas prekes.

"Kyla klausimas dėl kokybės. Man yra tekę būti Rusijoje, viename tokiame fabrikėlyje. Ten geros kokybės praktikos reikalavimų sunku surasti. Aš pats mačiau toje įmonėje, kas ten vyksta. Labai abejočiau dėl kokybės", – prisiminė Seimo narys.

A.Matulas pripažino, kad rusiškų prekių boikotas nė vienam lietuviui neturėtų kelti klausimų.

Ir tai liečia ne tik prekybą gamtiniais ištekliais ar dujomis.

"Gerai pasižiūrėjus, ar tik nepaaiškėtų, kad tokių papildus ir kosmetiką gaminančių įmonių savininkai ir akcininkai gal net patenka į sankcijų sąrašus? Čia reikia gerai paanalizuoti. Spėju, kad rastume lojalių V.Putinui. Tą ir padarysime Seimo Sveikatos reikalų komitete. Reikėtų išklausyti specialistus, vertėtų išsikviesti žinybų atstovus. Bet čia ne tik moralinis klausimas. Gali būti, kad likusi kažkokia niša, kuria verslininkai naudojasi. Būtinai pasidomėsime", – patikino A.Matulas.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė Vaida Budrienė tikina, kad rusiškos ir baltarusiškos prekės „Iki“ parduotuvėse nėra pardavinėjamos ir jokių prekybinių ryšių su Rusija ir Baltarusija prekybos tinklas nepalaiko.

„Pirmosiomis Rusijos karo dienomis išėmėme visas baltarusiškas ir rusiškas prekes, užblokavome jų pardavimus per kasas bei grąžinti šių prekių į lentynas neketiname“, – Eltai teigė V. Budrienė.

Rusiškų ir baltarusiškų produktų į lentynas neketina grąžinti ir parduotuvių tinklas „Lidl Lietuva“. Anot „Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės, prekybos tinklas niekada nepasižymėjo prekių iš šių šalių gausa.

„Rusiškų ar baltarusiškų prekių esame turėję tik specialių pasiūlymų metu nedideliais kiekiais. Šiuo metu tokių prekių mūsų asortimente nėra“, – tikino L. Skersytė.

„Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė taip pat teigė, kad grįžti prie rusiškų ir baltarusiškų prekių pardavimo neplanuojama.

„Nuo vasario 28 dienos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių mūsų parduotuvėse nebeliko – jos buvo išimtos iš prekybos, o naujų prekių užsakymai sustabdyti“, – Eltai sakė R. Aukštuolytė.

Didžiausią dalį rusiškų ir baltarusiškų produktų sudarė alkoholiniai gėrimai

Iki Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą Lietuvos prekybos tinkluose didžioji dalis rusiškų ir baltarusiškų prekių buvo alkoholiniai gėrimai. „Maximos“ atstovė R. Aukštuolytė teigė, kad iki karo pradžios rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarydavo apie 0,8 proc. visų pardavimų, o baltarusiškų – 0,4 proc.

„Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos“, – teigė R. Aukštuolytė.

„Tuo metu didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruodavo vos 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas. Didžiausią išimtų prekių dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, taip pat nemažai ir pramoninių prekių“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė V. Budrienė išskyrė, kad didžiąją dalį minėtų šalių produktų sudarė degtinė.

„Turėjome arbatų, šampūnų, kondicionierių, žuvies produktų, bet paklausiausi buvo alkoholiniai gėrimai“, – sakė V. Budrienė.

Abiejų prekybos tinklų atstovės pridūrė, kad didžiąją dalį rusiškų ir baltarusiškų produktų atidavė „Maisto bankui“.

„Iš rusiškų ir baltarusiškų produktų, ką galėjome, tą paaukojome „Maisto bankui“, – sakė „Iki“ atstovė.

„Maisto bankui“ jau atidavėme šviežio maisto prekes. Paaukosime ir kitas prekes, kurias galime atiduoti, išskyrus alkoholį. Esame sutarę, kad rusiškos ir baltarusiškos prekės dėl etinių priežasčių bus skirtos ne karo pabėgėliams iš Ukrainos – jos bus išdalintos stokojantiems Lietuvos gyventojams“, – aiškino „Maximos“ komunikacijos atstovė R. Aukštuolytė.

„Viči“ produkcijos prekybos tinklai atsisakyti nesiruošia

Viešojoje erdvėje kylantis nepasitenkinimas dėl „Vičiūnų grupės“ nepasitraukimo iš Rusijos bei vykdomos akcijos, priklijuojant perspėjančius lipdukus ant „Viči“ produkcijos parduotuvėse, neprivertė prekybos tinklų atsisakyti šios bendrovės gaminių. V. Budrienė sako, kad pokalbiai su tiekėjais vyksta nuolatos, bet produkcija yra tebeprekiaujama.

„Dirbame Lietuvoje ir Lietuvos pirkėjams, tikimės Lietuvos verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų“, – tvirtino V. Budrienė.

Sprendimų dėl galimų pokyčių pardavinėjant „Viči“ produktus nėra priėmęs ir „Lidl Lietuva“ prekybos tinklas.

„Vičiūnų grupė“ Lietuvoje gamina dalį mūsų privačių prekės ženklų produktų, jų prekės ženklų produkcija prekiaujame tik specialių akcijų metu“, – aiškino L. Skersytė.

Tuo tarpu „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene R. Aukštuolytė tikino, kad prekybos tinklas be išlygų laikosi visų Lietuvos valdžios institucijų sprendimų ir rekomendacijų bei reguliariai tikrina sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į Europos Sąjungos sankcijų paketą, ir nebendradarbiauja su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais.

„Atsisakėme prekiauti ir tarptautinių įmonių, tokių kaip, „Unilever“, „Nestle“ ir kt., produkcija, kuri yra gaminama Rusijoje ar Baltarusijoje esančiose gamyklose“, – teigė R. Aukštuolytė.

Pasak jos, „Maxima“ yra išsakiusi savo poziciją ir verslo partneriams, nuolat su jais palaiko ryšį ir aptaria abiejų pusių sprendimus.

„Tačiau dar svarbiau yra tai, kad visuomenė aktyviai domisi ir stebi žinomų prekės ženklų savininkų sprendimus ir aktyviai naudojasi savo teise – rinktis, kokias prekes nori įsigyti. Iš savo pusės mes, kaip prekybininkai, alternatyvių pasirinkimų pirkėjams visada pasiūlysime“, – sakė „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene.

„Norfa“: rusiškas prekes turėtume parduoti per kelis mėnesius

Prasidėjus Rusijos karinei intervencijai į Ukrainą, prekybos tinklas „Norfa“ sustabdė prekių užsakymus iš Rusijos ir pašalino rusiškas prekes iš parduotuvių lentynų, tačiau balandžio pradžioje pareiškė, kad prekės bus sugrąžintos į lentynas, o gauti apie 0,5 mln. eurų bus skirti labdarai. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad šiuo metu rusiškų ir baltarusiškų prekių parduotuvėse nėra daug.

„Parduoti likusią produkciją planuojame per kelis mėnesius. Galima tikėtis, kad šiai produkcijai bus taikomos akcijos“, – sakė D. Ryliškis.

„Dėliojame. Galutinio plano neturime“, – penktadienį LRT teigė „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis.

Vėliau „Norfa“ patikslino, kad už parduotas rusiškas ir baltarusiškas prekes gauti pinigai bus skirti nuo karo nekentėjusiai Ukrainai ir Lietuvos sporto ir kultūros organizacijoms.

„Neaiškios proporcijos ir būdai, kaip tai bus padaryta, ruošiamas planas“, – BNS nurodė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

D. Dundulis tikisi, kad per tris-šešis mėnesius produkcija bus išparduota ir paaiškės, kam bus skiriamos gautos pajamos. Skaičiuojama, kad jų bus apie 0,5 mln. eurų. 

Prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad iš lentynų išimtų rusiškų ir  baltarusiškų prekių į prekybą negrąžins.

„Vežame į savo centrinį sandėlį iš parduotuvių. Paskui spręsime, ką darysime, bet prekių į lentynas negrąžinsime“,  – teigė ji. 

BNS anksčiau rašė, kad apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“ paskelbė netrukus, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.