„Tai peržengia visas priimtinas ribas. Susieti [TOK] prezidentą (vokietį Thomą Bachą (Tomą Bachą), jo tautybę ir Holokaustą šio klausimo kontekste – tai dar žemesnis lygis“, – nurodė TOK atstovas spaudai Markas Adamsas.

Antradienį olimpinio judėjimo vadovai paskelbė, kad rusų ir baltarusių sportininkai, šią vasarą vyksiančiose Paryžiaus žaidynėse dalyvausiantys su neutralia vėliava, negalės dalyvauti atidarymo ceremonijoje.

TOK taip pat apkaltino Rusiją sporto politizavimu, šiai planuojant pradėti nuo rugsėjo organizuoti vadinamąsias „Draugystės žaidynes“.

Naujosios varžybos konkuruos su olimpinėmis žaidynėmis, o Rusijos organizatoriai planuoja ir žiemos varžybas.

TOK, kuris leido Rusijos sportininkams dalyvauti šių metų olimpinėse žaidynėse Paryžiuje tik po neutralia vėliava ir su sąlyga, kad jie neremia Rusijos invazijos į Ukrainą, paragino sporto pasaulį ir vyriausybes, gavusias Maskvos kvietimus, „atsisakyti bet kokio dalyvavimo ir paramos“ šiam renginiui, sakoma jo pareiškime.

Visa tai sukėlė Kremliaus pasipiktinimą. Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad TOK sprendimas „parodo, kaip toli TOK nutolo nuo savo deklaruojamų principų ir pasinėrė į rasizmą ir neonacizmą“.

Th. Bachas, paklaustas apie anksčiau trečiadienį išsakytus Kremliaus komentarus, kalbėjo trumpai ir perleido žodį atstovui spaudai.

TOK prezidentas nurodė, kad yra „daugiau citatų iš Rusijos, kurios yra labai agresyvios, o kadangi kai kurios iš jų yra labai asmeniškos, jei leisite, norėčiau paprašyti Marko Adamso atsakyti į šį klausimą“.

M. Adamsas pridūrė: „Šiandien matėme keletą labai agresyvių pareiškimų iš Rusijos, tačiau vienas komentaras netgi peržengia šias ribas, mes netgi matėme komentarą, kuriame prezidentas, jo tautybė siejama su Holokaustu, o tai yra visiškai nepriimtina ir pasiekia naują žemiausią lygį.“

TOK nurodė, kad jų dalyvavimas vasaros Olimpinėse žaidynėse bus su tam tikromis sąlygomis, ir viena jų – kad sportininkai įvykdys kvalifikacinius reikalavimus.

TOK reagavo į tarptautinių vasaros sporto šakų federacijų ir nacionalinių Olimpinių komitetų prašymą pagaliau priimti sprendimą šiuo klausimu, kuris kelia ginčų nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kaip ir anksčiau, grįžtant į tarptautines varžybas, keliama sąlyga, kad rusai ir baltarusiai Paryžiuje gali dalyvauti tik po neutralia vėliava. Komandoms dalyvauti neleidžiama.

Tai reiškia, kad sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebus leidžiama atlikti savo šalies himno, o nacionaliniai simboliai ir vėliavos yra draudžiami.

Per susitikimą už uždarų durų sportininkų atstovai taip pat sakė, kad šiuo klausimu trūksta aiškumo.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) vis dar turi priimti galutinį sprendimą, ar sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos, kuri yra pagrindinė Maskvos sąjungininkė puolime prieš Ukrainą, leisti varžytis kitą vasarą.

TOK pakartojo savo poziciją, kad sprendimas bus priimtas tinkamu metu.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo pritaikytos sankcijos daugelyje sporto šakų.

Tačiau per pastaruosius metus kelios olimpinės sporto šakos sušvelnino apribojimus ir tam tikromis sąlygomis leido grįžti į varžybas.

Kovą TOK panaikino visišką draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir leido jiems varžytis kaip neutraliems sportininkams, jei jie nepalaiko Ukrainos konflikto ir nėra susiję su kariuomene.

TOK antradienį „patvirtino, kad tokie individualūs neutralūs sportininkai olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti tik laikantis galiojančių griežtų sąlygų“.

„Nei atitinkamų tarptautinių federacijų sukurta kvalifikacinė sistema, nei sporto šakai skiriamų kvotos vietų skaičius Rusijos ar Baltarusijos pilietybes turintiems individualiems neutraliems sportininkams nesikeis“, – priduriama pranešime.

Spalio 12 dieną TOK sustabdė Rusijos olimpinio komiteto (ROK) įgaliojimus dėl Ukrainos olimpinio komiteto teritorinio vientisumo pažeidimo, pripažindamas neteisėtai aneksuotas teritorijas.

ROK pripažino savo narėmis keturių okupuotų Ukrainos teritorijų, aneksuotų nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais, organizacijas.

Praėjusį mėnesį ROK pateikė apeliaciją Sporto arbitražo teismui (CAS) dėl Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimo suspenduoti šią rusų nacionalinę olimpinę organizaciją.

Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo leista varžytis su neutralia vėliava 2024-ųjų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. Tai buvo paskelbta iš karto po to, kai pareigūnai nubalsavo prieš visišką draudimą.

Antradienį Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) paskelbė nusprendusi šį sezoną bandyti sugrąžinti į tarptautinius turnyrus Rusijos jaunimo iki 17 metų rinktines, nepaisant Rusijos tęsiamo karo Ukrainoje.

UEFA nurodė suprantanti, „kad vaikai neturėtų būti baudžiami už veiksmus, už kuriuos atsakingi tik suaugusieji“, ir pridūrė, kad visos rungtynės, kuriose dalyvauja Rusijos komandos, „turi būti žaidžiamos be šalies vėliavos, himno, nacionalinės sportinės aprangos ir ne Rusijos teritorijoje“.

Taip sušvelninamas visuotinis draudimas Rusijos nacionalinėms komandoms ir klubams žaisti tarptautinėse varžybose, įvestas praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 metų vasarį.

UEFA prezidentas Aleksander'as Čeferinas (Aleksandras Čeferinas) teigė, kad dėl diskvalifikacijos jauni sportininkai netenka savo teisės tobulėti ir yra diskriminuojami.

Latvijos futbolo federacija trečiadienį patvirtino, kad priimdama sprendimus palaiko ir palaikys Ukrainą, vadovausis Latvijos įstatymais.

Antradienį UEFA suteikė Latvijai teisę 2027-aisiais rengti vaikinų iki 17 metų Europos čempionatą.

Lenkija taip pat boikotuos visas tarptautines futbolo rungtynes su Rusijos komandomis, trečiadienį pareiškė šalies futbolo federacijos prezidentas.

„Jei Rusijos rinktinėms bus leista rungtyniauti, mūsų rinktinės su jomis nežais. Tai vienintelė gera išeitis“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Cezary Kulesza (Cezaris Kuleša).

UEFA antradienio pareiškime nurodoma, kad Rusijos suaugusiųjų nacionalinėms komandoms ir klubams diskvalifikacija liks galioti, kol baigsis karas Ukrainoje. Baltarusijos UEFA nėra diskvalifikavusi.

Ukrainos futbolo asociacija vėlai antradienį paskelbtame pareiškime pasmerkė UEFA sprendimą, paragino jį persvarstyti ir pareiškė, kad Ukraina boikotuos turnyrus, kuriuose dalyvaus Rusijos jaunimo komandos.

Ukrainos futbolo asociacija taip pat paragino kitas UEFA nares prisijungti prie boikoto.

Jos duomenimis, beveik 43 proc. apklaustųjų pasisako už tai, kad Lietuvos atletai turėtų dalyvauti žaidynėse, per 32 proc. respondentų mano, kad neturėtų, o dar 25 proc. žmonių neturi nuomonės.

Už dalyvavimą Paryžiaus olimpiadoje daugiausia pasisako vyresni nei 50 metų žmonės, turintys vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą, verslininkai, darbininkai ir bedarbiai.

Dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą rusų ir baltarusių atletai buvo pašalinti iš daugumos tarptautinių varžybų, tačiau pastaruoju metu imta diskutuoti apie galimą jų sugrąžinimą.

Valdančiųjų rinkėjai linkę nepritarti

Aktyviausiai už dalyvavimą 2024-ųjų vasaros žaidynėse pasisako opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, taip pat „Laisvės ir teisingumo“ rinkėjai.

Tokią poziciją remia daugiau nei du trečdaliai šias politines jėgas palaikančių apklaustųjų.

Tuo metu dešiniųjų ir liberalių partijų rinkėjai mano, kad Lietuvos sportininkai kitąmet neturėtų vykti į žaidynes, jei jose bus rusų ir baltarusių atletai.

Tokią poziciją remia daugiau nei pusė Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos rinkėjų.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) praėjusią savaitę paskelbė tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomenduojantis leisti su kariuomene nesusijusiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams „varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Šį sprendimą sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos užsienio reikalų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Dalis Vakarų valstybių taip pat pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Negalima prilyginti prorusiškai orientacijai

Kaip BNS sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė, tarp palaikančių dalyvavimą žaidynėse gali būti platus spektras skirtingą motyvaciją turinčių žmonių.

Tai, anot politologės, gali apimti ir išties palaikančiuosius Rusiją, ir sportą bandančius atskirti nuo politikos, ir vertinančius nedalyvavimą kaip didesnę žalą patiems Lietuvos atletams, ir matančius žaidynes kaip platformą protestui.

„Tai gali būti labai įvairi grupė ir vienareikšmiškai prilyginti jos tokiai prorusiškai orientacijai tikrai negalima, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė. – Be kokybinių tyrimo, aiškesnių respondentų atsakymų nėra visai iki galo aišku, ką turėjo omenyje žmonės, sakydami, kad turėtų dalyvauti.“

Be kokybinių tyrimo, aiškesnių respondentų atsakymų nėra visai iki galo aišku, ką turėjo omenyje žmonės, sakydami, kad turėtų dalyvauti.

Vertindama anksčiau darytų apklausų duomenis apie lietuvių požiūrį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, politologė teigė, jog naujausi duomenys leidžia kelti hipotezę, kad dažniausiai respondentų pasirinktas atsakymas „yra pragmatinis apskaičiavimas, žiūrėjimas, o kas iš to“.

Politologė atkreipė dėmesį, kad atsakymą dėl nedalyvavimo dažniausiai rinkosi ne konkrečios sociodemografinės grupės, o „Tėvynės sąjungos rinkėjai“, turintys ryškų „vertybinį bekompromisiškumą“ požiūryje į Rusiją.

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 61 proc. rinkėjų rinktųsi nedalyvauti. Kitose grupėse tokių ryškių skirtumų nėra“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar Lietuvos sportininkai turėtų, ar neturėtų dalyvauti 2024 metų olimpinėse žaidynėse, jeigu jose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos sportininkai?

Atsakymai:

1. Turėtų dalyvauti – 42,9 proc.

2. Neturėtų dalyvauti 31,7 proc.

3. Nežinau / neturiu nuomonės 25,4 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 18–25 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų 28 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Taip jie reagavo į TOK pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad komiteto sprendimas yra nuviliantis, nepaisant įvedamų saugiklių.

„Čia matau langą tarptautinėms federacijoms persvarstyti labai rimtai, kokie gi tie tokie galimi dalyviai, jeigu jiems jau svarstytų leisti dalyvauti, kas būtų labai blogai, aišku“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministrė.

Akivaizdu, kad dauguma žmonių, kurie dalyvautų, yra susiję tiesiogiai net su karinėmis struktūromis.

Pasak jos, sprendimas kuria nelygias galimybes sportininkams, nes vienose tarptautinėse varžybose rusai dalyvauti galės, o kitose – ne.

„Tai sukelia labai daug sumaišties visoje sporto bendruomenėje“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Jos teigimu, klausimas dėl Paryžiaus olimpinių žaidynių boikotavimo kol kas yra ankstyvas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad jam „asmeniškai yra nepriimtina grąžinimas Rusijos ir Baltarusijos po jokia vėliava“.

„Akivaizdu, kad dauguma žmonių, kurie dalyvautų, yra susiję tiesiogiai net su karinėmis struktūromis“, – BNS sakė diplomatijos vadovas.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Dalis Vakarų valstybių pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Apie tai trečiadienį informavo deklaraciją incijavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Dar kartą noriu padėkoti sporto federacijoms – jų vadovams, sportininkams, treneriams, – už aiškią, tvirtą vertybinę poziciją. Nenustokime tikinti pasaulio, kad kol tęsia karą, Rusijai ir Baltarusijai nėra vietos tarptautinėse sporto arenose. Ukrainoje žūsta civiliai žmonės, žūsta sportininkai. Kartu turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų tarptautiniame sporte nebūtų po jokia vėliava“, – pranešime spaudai sakė ministrė J. Šiugždinienė.

Deklaraciją pasirašė 64 sporto organizacijos, tarp kurių visos 12 Lietuvos strateginių sporto šakų atstovaujančios federacijos, taip pat Lietuvos fechtavimo, futbolo, neįgaliųjų sporto federacijos, Lietuvos teniso sąjunga, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas ir kitos organizacijos.

Anot ministerijos, iki šiol neprisijungusios prie deklaracijos sporto organizacijos gali tai padaryti elektroniniu būdu, susisiekusios su Nacionaline sporto agentūra.

Ministerijos ir sporto asociacijų deklaracijoje skelbiama, kad nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios pernai vasario 24 dieną laikomasi vienodos pozicijos, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturėtų turėti teisės dalyvauti jokiose tarptautinėse sporto varžybose, tarp jų – ir atrankoje į olimpines žaidynes.

LNK vaizdo įrašas:

Pažymima, kad dėl Rusijos vykdomo karo, kurį remia Baltarusija, Ukrainos sportininkai, skirtingai nei Rusijos ir Baltarusijos, neturi galimybės treniruotis saugiomis sąlygomis. Ukrainos sporto infrastruktūra niokojama, daugiau kaip 220 Ukrainos nacionalinės rinktinės narių jau žuvo kare.

Deklaracijoje išsakomas pasipiktinimas sausio 25 dienos Tarptautinio olimpinio komiteto pareiškimu, kuriame yra nuostatų, atveriančių kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams sugrįžti į tarptautines sporto arenas ir dalyvauti artėjančiose olimpinėse žaidynėse.

Pasak ministerijos, ketinimais grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, „prisidengiant neutralumo šydu“, bandoma pateisinti šių šalių vykdomą agresiją Ukrainoje ir plačiai skleidžiamą propagandą, o sportas naudojamas kaip viena iš priemonių atitraukti dėmesį nuo vykdomų nusikaltimų.

„Mes, Lietuvos sporto bendruomenės atstovai, manome, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negali varžytis po jokia vėliava. Šie sportininkai dažniausiai gauna savo vyriausybių finansavimą ir dalyvauja savo nacionalinių sporto šakų asociacijų organizuojamose varžybose. Jie jokiu būdu negali būti laikomi neutraliais. Todėl prieštaraujame ir tam, kad rusų ir baltarusių atletai dalyvautų tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava, ir tam, kad jie dalyvautų varžybose Lietuvoje, – dėstoma deklaracijoje.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, laikomės pozicijos, kad iki tol, kol Rusija tęs agresiją Ukrainoje, nematome galimybės Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į tarptautines varžybas, o Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, jų rinktinės, klubinės komandos Lietuvoje nėra laukiami“.

Lietuvos sporto asociacijų ir ministerijos deklaracija bus išplatinta visoms tarptautinėms sporto šakų federacijoms, Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Lietuvos organizacijos apie savo poziciją informuos kitų šalių sporto organizacijas.

Jos iniciatyvą parėmė beveik 60 Seimo narių.

„Šią rezoliuciją priimti planuojama pavasario sesijoje“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi, kol Rusija nutrauks karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atskaitomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, vėl taps įmanomas.

„Kitaip ir būti neturėtų. Išties gaila, kad dar tenka tarptautinę bendruomenę ar net tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas, įtikinėti, jog Rusija šiuo metu turi tapti valstybe, kuriai tiesti ranką galima tik su vienu tikslu – įteikiant kvietimą į tarptautinį tribunolą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Rezoliucijos projekte Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomoji valdyba raginama išlikti nuoseklia ir ištikima olimpiniams principams bei vertybėms, jos prašoma pakartotinai paraginti visas tarptautines sporto federacijas laikytis anksčiau išsakytų principų, o visas tarptautines sporto federacijas atsižvelgti į tai.

Lietuvos Seimo pirmininkė apgailestavo, kad ne visos federacijos laikosi minėtų principų.

„Vienas liūdnesnių pavyzdžių: vakar priimtas gėdingas Azijos šachmatų federacijos sprendimas, kad Rusijos šachmatininkai, kuriems nebebuvo leidžiama žaisti Europos čempionatuose, bus laukiami Azijoje organizuojamuose turnyruose. Sprendimą palaikė 29 federacijų atstovai iš 30-ies. Neabejotinai, šis pavyzdys bus naudojamas, kaip precedentas kitose sporto šakose. Todėl aiški nacionalinių parlamentų pozicija yra svarbi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot projekto, „Rusijos ar Baltarusijos sportininkų pergalės, net pasiektos su neutralia vėliava, bus naudojamos jų valstybėms vadovaujančių nusikalstamų režimų karo ir neapykantos propagandai ir kaip „įrodymas“, jog jokios realios sankcijos nėra taikomos, kad tarptautinė situacija neva normalizuojasi“.

Be to, leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava nei moraliai, nei teisiškai nepriimtinas, „kadangi tai suteiktų karo nusikaltimus Ukrainoje vykdančios šalies atstovams esminį ir nesportinį pranašumą“. Anot rezoliucijos projekto, tuo metu „Ukrainos sportininkai priversti ginti tėvynę mūšio lauke, neturi galimybės tinkamai pasiruošti ar atstovauti savo šaliai varžybose ar net žūsta gindami savo laisvę, o daugybė Ukrainos sporto bazių sugriautos Rusijos pajėgų“.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva turėtų labai rimtai apsvarstyti klausimą dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, jei jose bus leista varžytis rusų ir baltarusių sportininkams.

Tarptautinis olimpinis komitetas sausio pabaigoje pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.

Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai vasario pabaigoje bendru pareiškimu paragino Tarptautinį olimpinį komitetą persvarstyti savo sprendimą.

Ministerija antradienį pranešė, kad finansuos šias federacijas naudodama COVID-19 pandemijos metu taikytą finansavimo modelį – bus užskaityti anksčiau vykusių varžybų rezultatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė patikslintas rekomendacijas šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms dėl bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija. Šioms šalims tebetęsiant karą Ukrainoje, ŠMSM pozicija nesikeičia – rekomenduojama nutraukti visus sporto ryšius su šių šalių sportininkais, sporto organizacijomis, jų atstovais.

„Nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios mano ir ministerijos pozicija aiški – nutraukti bet kokius ryšius su Rusijos ir Baltarusijos sportu. Esu dėkinga Lietuvos sporto federacijoms ir sportininkams, kurie laikosi aiškios vertybinės pozicijos“, – pranešime cituojama J. Šiugždinienė.

Ministerija Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms rekomenduoja nedalyvauti tose sporto varžybose, kuriose yra kviečiami ir dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos sportininkai, komandos, atstovaujantys savo šaliai arba dalyvaujantys po balta vėliava.

Esu dėkinga Lietuvos sporto federacijoms ir sportininkams, kurie laikosi aiškios vertybinės pozicijos.

Organizacijos taip pat raginamos nekviesti ir neleisti dalyvauti šalių agresorių piliečiams, atstovaujantiems savo šaliai, Lietuvoje rengiamose sporto varžybose ir renginiuose.

Rekomendacijose siūloma rengiant sporto varžybas Lietuvoje raginti dalyvius savanoriškai pasirašyti deklaraciją, kuria būtų reikalaujama baigti karą Ukrainoje, pasisakoma prieš terorizmą ir agresiją, vykdomą Ukrainoje.

Organizacijos skatinamos kreiptis į savo tarptautinės sporto šakos federaciją ir paraginti neleisti Rusijos bei Baltarusijos atletams varžytis pasaulio, Europos čempionatuose, olimpinės atrankos varžybose, neleisti šių šalių tarptautiniams teisėjams teisėjauti tarptautinėse sporto varžybose.

ŠMSM taip pat rekomenduoja nesiųsti kvietimų ir tarpininkavimo raštų vizų išdavimo klausimais Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kreiptis į partnerius ES su prašymu, kad vizos jų šalyse nebūtų išduodamos arba išduodamos tik vienkartinės vizos. Gavus tiesioginius kreipimusis iš Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Vilniuje, informuoti, kad toks susirašinėjimas turi būti vykdomas tik per Užsienio reikalų ministeriją.

Lietuva buria tarptautinę koalicija siekdama užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose.

Praėjusį penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės iniciatyva organizuotame nuotoliniame susitikime dėl to sutarė 35 šalių ministrai, tarp jų – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Nyderlandų, Kanados, Australijos, Japonijos, Šiaurės, Baltijos šalių ir kitų valstybių.

Tokių žingsnių šalys ėmėsi reaguodamos į Tarptautinio olimpinio komiteto sausį paskelbtą poziciją, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Laiške Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui Th. Bachas ketvirtadienį teigė, kad Ukrainos pastangos „spausti“ kitas šalis boikotuoti 2024 metų žaidynes yra „labai apgailėtinos“.