Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rytis pats patyrė, ką reiškia slaugyti insulto ištiktą žmogų. Senelės liga tapo visos šeimos iššūkiu.

„Visa šeima buvo nežinioje, nežinojome, ką daryti. Išleidus močiutę iš ligoninės, nežinojome, kaip tiksliai slaugyti. Visi buvome ištikti šoko. Kaip greitai sužinoti, ką daryti, kaip rūpintis, kaip pritaikyti namus? – kylančius klausimus vardijo KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Mokslininkas prisimena, kad aplinką teko pakeisti kardinaliai.

„Dalinis paralyžius. Praktiškai žmogus ant lovos. Turi tiek pamaitinti, tiek prižiūrėti. Kažkiek šneka. Slauga – sunki“, – pasakojo R. Maskeliūnas.

Insultas tampa vis dažnesne liga. Kasmet Lietuvoje suserga apie 10 tūkst. žmonių. Skaičiai stabiliai didėja. Mokslininkas su tarptautine komanda sukūrė programėlę-žaidimą, kuri virtualiojoje erdvėje moko rūpintis insulto ištiktu žmogumi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Telefono, kompiuterio ar planšetės ekrane valdai žmogeliuką ir kartu slaugai asmenį po insulto. Iššoka daugybė gyvenimiškų situacijų – tiek tipinės: žmogus nori pavalgyti, nori į tualetą, tiek baigiant netipinėmis: psichologine būsena“, – apie žaidimą pasakojo R. Maskeliūnas.

Iššoka daugybė gyvenimiškų situacijų – tiek tipinės: žmogus nori pavalgyti, nori į tualetą, tiek baigiant netipinėmis: psichologine būsena.

Iškilus klausimams, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, programėlė pasiūlys kelis variantus, iš kurių vienas bus teisingiausias ir kuriuo reikėtų vadovautis. Pvz., ką daryti, kai jau metas miegoti.

Pasak slaugos specialistų, rūpinimasis ligoniu po insulto – iššūkis ir profesionalams.

„Sunkiausia priimti žinią, kad staiga netikėtai pasikeičia gyvenimas, ir ypač pacientų, kurie nebesugeba savimi rūpintis kaip anksčiau ir nebesugrįžta į įprastinį gyvenimą“, – sakė Kauno klinikų Neurologijos klinikos slaugos vadovė Vita Balčienė.

Gydytojai sako, kad insultas, kai trombai užkemša smegenų arteriją, yra ne tik dažnėjanti, bet ir jaunėjanti liga.

„Nuolat turime ir jaunesnių pacientų, kurie atvyksta su insulto diagnoze. Turime ir 21 metų pacientą“, – sakė Kauno klinikų insulto sektoriaus vadovas Vaidas Matijošaitis.

Medikams nerimą kelia tai, kad insulto priežastimi tampa ne tik genetika, bet ir prastėjanti gyvenimo kokybė. Palyginti su Skandinavijos šalimis, Lietuvoje daugiau sunkių insulto atvejų.

Sunkius padarinius po insulto jaučia beveik 10 mln. žmonių ES.

Tyrinėjo Vilnių

Kuriantis skaitmenizuotiems miestams, kurie leidžia pastebėti įvairius pastatų tiek išorinius tiek vidinius pokyčius, atsiranda vis daugiau galimybių juos ir užfiksuoti. Lauko vaizdų apdorojimas tampa sudėtingas tipinėse Europos didmiesčių vietose dėl dinamiškai besikeičiančių oro sąlygų, taip pat dėl įvairių perspektyvą užstojančių objektų – laidų, iškyšų, stulpų, kitų pastato dalių.

Mokslininkų komanda – tarp kurių ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros mokslininkas R. Maskeliūnas, pasirinko tirti Vilniaus senamiesčio pastatų fasadus.

„Vilnius yra labai unikali vieta architektūriškai. Šio miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, jame daugybė pastatų, kurie skiriasi savo stiliumi – nuo gotikinių bažnyčių bokštų iki moderniausių stiklinių konstrukcijų“, – teigia tyrėjai ir pabrėžia, kad tai ir motyvavo juos ištirti, ar algoritmai gebėtų veikti tokiu plačiu stiliaus spektru.

Tokiam uždaviniui spręsti, pasak R. Maskeliūno, reikia taikyti išmaniuosius sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, skirtus pastatams aptikti ir identifikuoti bendrame miesto fone.

Vertino pastatų būklę

„Fasadas yra pastato identitetas, architektūros veidas, kuris leidžia pastatą priskirti vienai ar kitai kategorijai, stiliui. Įsivaizduokite, jeigu staiga dalį seno senamiesčio pastato fasado įstiklintų. Dronas praskrisdamas tokį pokytį užfiksuotų – galbūt tai nelegali statyba ar miesto darkymas“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Darius Plonis.

Tai labai perspektyvi technologija aukštybiniams pastatams, daugiabučiams stebėti, nes nuo žemės viršus sunkiai matyti.

Dronui skrendant pro miestą ir fotografuojant pastatų fasadus, duomenys belaidžiu ryšiu yra siunčiami į skaičiavimo platformą, kuri geba nustatyti, kokiai fasado klasei priklauso tam tikras pastatas.

R. Maskeliūno vertinimu, remiantis drono užfiksuotomis fasado nuotraukomis, galėtų būti vertinama ir pastatų techninė būklė: „Vandens prasiskverbimas pro siūles, dekoro ar konstrukcijų įtrūkimai, fasadų elementų spalvos pasikeitimas ar potencialiai net paviršių įdubimai – visa tai nulemia pastato klasifikatorių ir potencialiai leistų atlikti ganėtinai tikslų ir automatizuota vertinimą.“

Mokslininkas pabrėžia, kad dronu stebimos dalys gali būti analizuojamos ir nepriklausomai nuo fasado visumos, o jų ilgaamžiškumas vertinamas lyginant pakitimus tiek vizualinės inspekcijos būdu, tiek lyginant su pastato projektine dokumentacija, konstrukcinėmis medžiagomis, skirtinga pažeidimų apimtimi ir sunkumu.

Sunkus uždavinys

Pasak mokslininkų, tyrimo tikslas – aptikti pastato fasado ribas kintant oro sąlygoms ir apšvietimui, taip pat nustatyti tikrąjį pastato fasado stilių remiantis fasadų taksonomija. Užduoties sudėtingumas priklauso nuo pastato fasado formos, gamtinių sąlygų ir už jo esančio miesto fono.

Naudinga: R. Maskeliūno teigimu, dronu stebimos dalys gali būti analizuojamos ir nepriklausomai nuo fasado visumos. / KTU nuotr.

„Algoritmui perpildytas miestas yra sunkiausias uždavinys, nes miesto centruose ar senamiesčiuose pastatus labai dažnai užstoja įvairūs objektai – laidai, medžiai, reklamos. Nepaisant to, bepilotis orlaivis gali surinkti išsamų aukštos kokybės fasado vaizdą iš visų kampų“, – pastebi tyrėjai.

Anksčiau, naudodami elementarius matematinius modelius, tyrėjai galėjo identifikuoti tik labai paprastos fasado struktūros pastatus. Be to, klasifikuojami pastatai turėjo būti atskirti vienas nuo kito, t. y. neturėti bendrų sienų arba būti aiškiai išskirti stilistiškai.

R. Maskeliūno teigimu, identifikuojant pastatus su panašia fasado struktūra kyla daug problemų.

„Dėl atstumo ir aplinkos veiksnių sunku atskirti fasado elementų kontūrus, neteisingi kontūrai gali būti gaunami dėl šešėlių ar atspindžių, tam daro įtakos ir kameros kampas, lęšio iškraipymai. Vien teisingos formos išskyrimas negarantuoja sėkmingo tolesnio klasifikavimo“, – teigia mokslininkas ir pabrėžia, kad būtent dėl šių priežasčių šio tyrimo metu buvo pasitelkti dirbtiniu intelektu paremti signalų apdorojimo sprendimai.

Dronais užfiksuoti miesto kraštovaizdžio vaizdai gali būti panaudoti vizualiniams orientyrams ir istorinių pastatų, miesto paveldo objektų defektams nustatyti arba planuojant miesto plėtrą.

„Tai labai perspektyvi technologija aukštybiniams pastatams, daugiabučiams stebėti, nes nuo žemės viršus sunkiai matyti“, – priduria tyrėjai.

Pokalbis su prof. R. Maskeliūnu – apie unikalią informatiko profesiją, apimančią begalę sričių.

R. Maskeliūnas moko savo studentus, kaip kurti kompiuterinius žaidimus, tuo pačiu jis vadovavo unikaliam projektui, kurį įgyvendino doktorantė iš Nigerijos Modupe Odusami. Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris iš žmogaus smegenų nuotraukų prognozuoja Alzheimerio ligos pradžią. Naujasis metodas tikslesnis, nei anksčiau sukurtieji. Jis gydytojams padėtų sutaupyti daug laiko ir išvaduotų nuo nuobodaus darbo, nes dirbtinis intelektas už žmogų rūšiuotų duomenis, ieškodamas pasikartojančių savybių, signalizuojančių ligos pradžią.

Tačiau ar dirbtinis intelektas visuomet tik gėris? Kiek pagrįsta distopinė fantastų kūryba, piešianti niūrią ateitį, kuomet žmonės tarnaus kompiuteriams? Apie tai taip pat kalbėsime „Kauno dienos“ studijoje su prof. R. Maskeliūnu.