„Ukraina kovoja, gindama Europos saugumą, o ukrainiečiai atiduoda savo gyvybes už kitus europiečius“, – pabrėžė prezidentė. Jei Vladimiras Putinas nebus nugalėtas Ukrainoje, jis esą gali eiti toliau ir prisigalvoti visko, ko tik nori. Čia, pasak S. Zurabišvili., nėra skirtumo tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir likusios Europos Sąjungos (ES). Diskusijos apie Rusijos ginklus, kurie gali būti panaudoti prieš palydovus, rodo, kad geografija nebevaidina jokio vaidmens, kalbėjo Sakartvelo vadovė.

Ji primygtinai paragino toliau remti Ukrainą. „Daug paprasčiau yra šiandien remti Ukrainą nei ryt kariauti didelį karą, – tęsė Z. Zurabišvili. – Todėl jei per kitą Miuncheno saugumo konferenciją ar po keleto metų nenorime būti daug blogesnėje situacijoje, privalome dabar priimti būtinus sprendimus“.

Prezidentė pasveikino naują 50 mlrd. eurų ES paramos paketą Ukrainai ir paragino ir respublikonus JAV Kongrese nebeblokuoti tolesnės milijardinės pagalbos. „Esu tikra, kad JAV Kongresas, nepaisydamas vidaus politikos klausimų, taip pat pasieks šiandien būtiną racionalų sprendimą – intensyviai remti Ukrainą“, – akcentavo prezidentė. Ji esanti tikra, kad šis požiūris galiausiai nugalės.

S. Zurabišvili pasisakė už kuo greitesnę Sakartvelo narystę ES ir NATO, tačiau apie konkretų laiką nekalbėjo. „Mes manome, kad mūsų vieta yra NATO, kaip ir Europos Sąjungoje, –  sakė S. Zurabišvili. – Esame labai europietiški – ir jau labai seniai. Tai mūsų šeima. Norime vėl prisijungti prie šios šeimos – ir kieka įmanoma greitai“.

Šalis prie Juodosios jūros nuo 2023 m. gruodžio oficialiai yra ES kandidatė. Jau daug metų Sakartvelas siekia ir narystės NATO.

Praėjusį spalį, kai Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Maskvos Juodosios jūros laivyną, Abchazijos separatistų lyderis Aslanas Bžanija pareiškė, kad pasirašė susitarimą su Rusija, ir artimiausiu metu Juodosios jūros uostamiestyje Očamčyrėje bus įkurtas nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas.

„Rusijos planu paversti Očamčyrės uostą savo karinio jūrų laivyno baze siekiama perkelti konfrontaciją į Juodąją jūrą, į mūsų teritorinius vandenis ir sukelti grėsmę strateginei Juodosios jūros perspektyvai“, – antradienį kreipdamasi į parlamentą sakė S. Zurabišvili.

S. Zurabišvili, kuri ne kartą konfliktavo su vyriausybe ir kaltino ją per dideliu artumu Maskvai, taip pat perspėjo, kad Rusija „pradėjo naują hibridinį karą prieš Sakartvelą“.

Jos vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, nors ji tvirtai remia Ukrainą, į kurią 2022 metų vasarį įsiveržė Rusijos pajėgos.

Rusija jau turi nuolatines karines bazes Abchazijoje ir kitame Maskvos remiamame separatistiniame regione – Pietų Osetijoje. Maskva pripažino abu regionus nepriklausomomis valstybėmis po 2008 metų karo su šia Kaukazo šalimi. Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Očamčyrė yra pajūrio miestas, įsikūręs netoli Anaklijos miestelio prie Juodosios jūros. Nuo 2009 metų jame yra Juodojoje jūroje veikiančių Rusijos patrulinių laivų bazė.

Očamčyrės uostas yra per seklus, kad į jį galėtų įplaukti dideli laivai, o norint jį paversti svarbia karinių jūrų pajėgų baze, reikėtų iš esmės atnaujinti pasenusią infrastruktūrą.

Spalį Ukrainos gynybos žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Rusija aktyviai „rekonstruoja [Očamčyrės] uosto infrastruktūrą kai kuriose vietose, siekdama užtikrinti, kad ten galėtų stovėti karo laivai“.

Nepaisant to, kad Ukrainos kontrpuolimas sausumoje atsidūrė aklavietėje, jai labiau sekasi kovoti su Rusija Juodojoje jūroje – ukrainiečiai nuskandino kelis rusų karo laivus, o palei pietinę pakrantę gali naudotis eksporto koridoriumi prekybiniams laivams.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas „nebegali veikti vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir pamažu traukiasi iš Krymo“.

Pernai Ukraina raketomis smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinei aneksuotame Krymo pusiasalyje ir sudavė didelį smūgį Maskvai.

Valstybės vadovė socialiniuose tinkluose kalbėjo apie „labai svarbų įvykį Sakartvelui ir mūsų Europos šeimai“. Pasak S. Zurabišvili, Sakartvelas šalies kandidatės statusą įgijo „pelnytai“.

„Džiaugiuosi kartu su Sakartvelo žmonėmis ir sveikinu teigiamą ES Komisijos rekomendaciją suteikti šalies kandidatės statusą“, – sakė S. Zurabišvili socialiniame tinkle „X“.

S. Zurabišvili paragino kartvelus trečiadienio vakarą susirinkti į proeuropietišką mitingą prie prezidento rūmų Tbilisyje ir „dar kartą pasakyti, kad mūsų ateitis – ne su Rusija“.

Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis sakė: „Sveikinu kiekvieną Sakartvelo pilietį su šiandienine istorine pergale ir pripažinimu.“

„Gavome statusą, kurio nusipelnė Sakartvelo žmonės“, – kalbėjo jis per televiziją transliuotame kreipimesi.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės, o Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.

Sakartvelui buvo pasakyta, kad jis turėtų būti oficialiai įvardytas kaip šalis kandidatė įstoti į bloką, kai pašalins trūkumus, įskaitant kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės ir rinkimų srityse. Tai nereiškia, kad šalis artimiausiu metu pradės stojimo derybas. Prieš tai Sakartvelas turės įgyvendinti reformas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Briuselis pateikė rekomendaciją su išlyga, kad Sakartvelo vyriausybė imsis reformų, kurios „atspindėtų tikruosius didžiosios daugumos jos piliečių siekius įstoti į Europos Sąjungą“.

Narystė ES ir NATO yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jai pritaria daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų.

Galutinį sprendimą dėl Sakartvelo, kaip šalies kandidatės, statuso, ES lyderiai turi priimti gruodžio viduryje.

„Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pažeidė konstituciją“, nes be vyriausybės sutikimo vyko į užsienio vizitus, pareiškė KT pirmininkas Merabas Turava, valdančiajai partijai siekiant jos apkaltos.

Sakartvelo valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis Iraklis Kobachidzė apie tokį siekį pranešė praėjusį mėnesį.

Toks sprendimas priimtas opozicijai sunerimus, kad Tbilisis vėl nusisuka nuo Europos ir pradeda stiprinti ryšius su Rusija.

Kaip pranešta rugsėjo viduryje, vyriausybės administracija nesuderino 10 S. Zurabišvili užsienio kelionių.

„Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjų teigimu, S. Zurabišvili be vyriausybės leidimo susitikinėdama su užsienio lyderiais užsiėmė lobizmu dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

71-erių S. Zurabišvili prezidento poste dirba nuo 2018-ųjų.

S. Zurabišvili advokatė Maja Kopaleišvili žurnalistams sakė, kad teismas „neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo patvirtinti, kad prezidentė pažeidė Konstituciją“.

Tai buvo pirmoji Sakartvelo istorijoje KT byla dėl prezidento apkaltos.

Parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis sakė, kad balsavimas dėl apkaltos bus surengtas artimiausiomis dienomis.

Tačiau „Sakartvelo svajonė“ pripažino turinti mažai galimybių nuversti S. Zurabišvili, nes ji turi tik 84 atstovus parlamente, o norint nušalinti valstybės vadovą, reikia mažiausiai 100 įstatymų leidėjų paramos.

Partijos pirmininkas I. Kobachidzė pripažino, kad „šansų surinkti 100 balsų praktiškai nėra“, ir pridūrė: „Jei Salomė Zurabišvili turėtų elementaraus orumo, ji atsistatydintų.“

„Ji tik nominaliai bus laikoma Sakartvelo prezidente (...) ir visiškai neteks politinio ir moralinio legitimumo“, – tvirtino jis.

Opozicinės partijos pareiškė, kad nepritars S. Zurabišvili nušalinimui.

„Politinė kova“

Praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) susitiko su S. Zurabišvili Briuselyje, kad dar kartą patvirtintų bloko įsipareigojimą remti Sakartvelo kelią į Bendriją ir pabrėžtų reformas, kurias šalis turi įgyvendinti.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

Ji tik nominaliai bus laikoma Sakartvelo prezidente (...) ir visiškai neteks politinio ir moralinio legitimumo.

ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau paragino Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

S. Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų.

Nors Maskvos ir Tbilisio santykiai daugelį metų buvo atvirai priešiški, Sakartvelo vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, per pastaruosius metus ėmėsi suartėjimo veiksmų.

Kovą Sakartvelą sukrėtė protestai po to, kai buvo pristatytas Rusijos pavyzdžio įstatymo projektas dėl užsienio agentų, kurio galiausiai atsisakyta, o gegužę atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą ir sulaukė ES pasmerkimo.

S. Zurabišvili, pirmoji moteris Sakartvelo prezidento poste, buvo išrinkta šešerių metų kadencijai 2018-aisiais su „Sakartvelo svajonės“ palaikymu, tačiau greitai įgijo priešų parlamentinės daugumos gretose.

Ji gimė Prancūzijoje, kartvelų šeimoje, kuri 1921 metais pabėgo nuo bolševikų režimo į Paryžių.

Jos 30 metų trukusią karjerą Prancūzijos diplomatijoje vainikavo ambasadorės pareigos Tbilisyje, o 2004 metais ji buvo paskirta Sakartvelo užsienio reikalų ministre.

Prancūzijoje išleistoje knygoje „Viena moteris dviem šalims“ (Une femme pour deux pays, A Woman for Two Countries) ji rašė: „Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.“

Europos Sąjunga palankiai įvertino žingsnį išlaisvinti opozicijai palankios televizijos „Mtavari TV“ laidų vedėją ir savininką N. Gvaramiją, kuris 2022 metų gegužę buvo nuteistas daugiau kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad pakenkė televizijos, kuriai anksčiau vadovavo, finansiniams interesams.

Kad priėmė sprendimą suteikti malonę N. Gvaramijai, ketvirtadienio vakarą netikėtai paskelbė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.

Per spaudos konferenciją ji atsisakė nurodyti šio savo sprendimo priežastis, sakydama, kad nekomentuos „to, kas yra mano diskrecijos teisė“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) palankiai įvertino prezidentės „sprendimą suteikti malonę Nikai Gvaramijai kaip svarbų žingsnį siekiant Sakartvelo depoliarizacijos“ ir pridūrė, kad Sakartvelo ateitis yra ES.

N. Gvaramija tvirtino, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo politiškai motyvuotas. Teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ paragino nedelsiant paleisti šį atvirą vyriausybės kritiką.

Žiniasklaidos teisių gynimo grupė Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ) teigė, kad džiaugiasi, jog N. Gvaramijai buvo suteikta malonė.

„Jis niekada neturėjo būti įkalintas, o jo tolesnis kalinimas prieštaravo tariamam šalies įsipareigojimui užtikrinti spaudos laisvę“, – sakė CPJ Europos ir Centrinės Azijos programos koordinatorė Gulnoza Said.

Žymūs Sakartvelo televizijos veikėjai ir vadovai jau seniai kaltina valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybę, kad ji naudojasi teismų sistema nepriklausomiems balsams slopinti.

Teisių grupės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės Sakartvele, teigdamos, kad beveik visų vyriausybę kritikuojančių nepriklausomų televizijos stočių vadovai ir savininkai yra tiriami.

Europos Sąjunga įtraukė žiniasklaidos laisvės gerinimą į 12 reikalavimų, kuriuos Sakartvelo vyriausybė turi įvykdyti, kad ES narystės siekiančiai šaliai būtų suteiktas oficialus kandidatės statusas.

Ji paragino Tbilisį užtikrinti, kad „žiniasklaidos savininkams iškeltos baudžiamosios bylos atitiktų aukščiausius teisinius standartus“.

2015 metų spalį N. Gvaramija sakė, kad vyriausybės tarpininkas grasino paviešinti slapta įrašytus vaizdo įrašus, kuriuose rodomas, jo žodžiais tariant, jo asmeninis gyvenimas, taip siekdamas priversti jį pasitraukti iš žurnalistikos.

2007–2009 metais jis dirbo keliuose vyriausybiniuose postuose įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio kabinete ir prižiūrėjo jo kovos su korupcija kampaniją.

Kauno gandonešiai kalba, kad rastis formaliai priežasčiai „dėl įtemptos oficialios vizito darbotvarkės“ padėjo prezidentūra, net viešai pasipiktinusi, kad universitetas pirmasis anonsavo viešnios apsilankymą. Gandonešių, žinoma, neužčiaupsi. Kaip ir į pasaulį plačiai žvelgiančių kauniečių, netekusių progos ne tik paklausyti buvusios Prancūzijos diplomatės, bet ir užduoti jai vienut vieną, bet labai nepatogų klausimą: kodėl S. Zurabišvili iki šiol nesuteikė malonės Michailui Saakašviliui.

Mūsų akademinė bendruomenė gerbia svetimos valstybės suverenumą (nors Sakartvelą laiko gerokai labiau savu nei svetimu, nei galėtų atrodyti vertinant šalies geografinį ir kultūrinį atstumą), neabejotinai būtų pademonstravusi pagarbą ir svetimai prezidentei. Tačiau pagarba tiesai ir europietiškoms vertybėms, kurias taip mėgsta pabrėžti Prancūzijoje gimusi ir subrendusi S. Zurabišvili, – daug svarbiau už visus diplomatinius reveransus.

Pasaulis internetu stebi Sakartvele vykstantį Ukrainos piliečio M. Saakašvilio marinimą.

Tiesa paprasta: jau geras pusmetis pasaulis internetu stebi Tbilisyje vykstantį Ukrainos piliečio M. Saakašvilio marinimą. Kad ir kokios formalios būtų Sakartvelo prezidentės pareigos, kai teismai paversti Kremliaus vendetos įrankiu, S. Zurabišvili vienintelė turi raktus nuo kalėjimo, kuriame laikomas jos pirmtakas.

Sakartvelo reformatoriaus gimtinė, matanti save ES bendruomenės dalimi, nenusipelnė tokios savidestrukcijos, į kurią ją neišvengiamai atves pagrindinių žmogaus teisių principų ignoravimas. Jei buvusiam prezidentui neužtikrinama Žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtinta teisė į gyvybę ir saugumą, ar ji būtų garantuota ES piliečiams, kuriais vieną dieną taptų kartvelai?

Taip ji kalbėjo pirmadienį po susitikimo Vilniuje su šalies prezidente Salome Zurabišvili.

„Lietuva visuomet palaikė Sakartvelo žmones ir jų aiškiai pasirinktą europinę bei euroatlantinę kryptį. Esame pasirengę tęsti ir, esant poreikiui, plėsti ekspertinę pagalbą įgyvendinant būtinas ir ilgalaikes reformas, kurios sustiprintų šalies demokratines institucijas ir taip prisidėtų prie šalies gerovės“, – pranešime cituojama ministrė pirmininkė.

„Šis procesas reikalauja šalies institucijų susitelkimo ir kantrybės, tačiau Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos ateitis yra paties Sakartvelo rankose“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Šis procesas reikalauja šalies institucijų susitelkimo ir kantrybės, tačiau Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos ateitis yra paties Sakartvelo rankose.

Šalių pareigūnės taip pat aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą ir saugumo situaciją Europoje.

Lietuvos premjerė pabrėžė, kad stipri Sakartvelo pilietinė visuomenė vaidina svarbią rolę siekiant šalies eurtointegracinių tikslų.

Anot I. Šimonytės, didžiausia grėsmė demokratinių valstybių bendruomenei šiuo metu yra Rusija, kurios karinę agresiją Sakartvelas yra patyręs tiesiogiai, todėl tvirta parama Ukrainai yra ypatingai svarbi, siekiant išvengti destabilizacijos rizikos ir kitiems regionams, tarp jų ir Pietų Kaukazui.

Premjerė pabrėžė, kad kelyje į ES ir NATO svarbus ne tik ir ne tiek techninių rekomendacijų įgyvendinimas, kiek šalies atitikimas Kopenhagos kriterijams – teisės viršenybės, žmogaus teisių, žiniasklaidos laisvės užtikrinimas, aktyvi ir įgalinta veikti pilietinė visuomenė, laisvi ir konkurencingi rinkimai, pažanga kovos su korupcija ir deoligarchizacijos srityse.

Pasak ministrės pirmininkės, Rusijos pralaimėjimai Ukrainoje, nepadėjus ukrainiečiams pasiekti pergalės ir tvarios taikos, nesumažins Rusijos agresyvumo ir pavojaus kaimyninėms šalims.

Ji pabrėžė, kad ekonominės sankcijos Rusijai ir sąjungininkei Baltarusijai yra veiksmingos, tačiau būtina mažinti sankcijų apėjimo galimybes ir nepalikti „pilkųjų zonų“, todėl ypač svarbus tokių šalių kaip Sakartvelas vaidmuo.

Bendrija pernai birželį Ukrainai ir Moldovai suteikė kandidačių į ES statusą. Tuo metu Sakartvelui nubrėžta „europinė perspektyva“, reiškianti, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate.

Taip jis kalbėjo po susitikimo Vilniuje su šios šalies prezidente Salome Zurabišvili.

„Siekiant narystės ES, nėra trumpo ir lengvo kelio, tai – šalies transformacijos kelias, aiški ir apčiuopiama reformų pažanga, nešanti naudą šalies piliečiams ir jų gerovei“, – pirmadienį teigė G. Nausėda.

„Tikime, kad narystės ES perspektyva taps papildoma paskata jums, jūsų vyriausybei konsoliduoti reformų įgyvendinimo pastangas“, – pridūrė jis.

Bendrija pernai birželį Ukrainai ir Moldovai suteikė kandidatės į ES statusą. Tuo metu Sakartvelui nubrėžta „europinė perspektyva“, reiškianti, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Politiškai motyvuotos bylos, spaudimas žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms nėra tas kelias, kuris stiprina demokratiją ir visuomenės atsparumą išorės grėsmėms“, – kalbėjo G. Nausėda.

Tikime, kad narystės ES perspektyva taps papildoma paskata jums, jūsų vyriausybei konsoliduoti reformų įgyvendinimo pastangas.

„Lietuva ir jos žmonės yra nuoseklūs Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos rėmėjai“, – sakė šalies vadovas.

Kovo pradžioje Sakartvelo vyriausybė atsisakė prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projekto po to, kai į gatves išėjo dešimtys tūkstančių pasipiktinusių demonstrantų. Kritikų teigimu, šis teisės aktas priminė Rusijoje galiojančias taisykles, ribojančias spaudos laisvę.

Sakartvelo prezidentė atvirai pasisako už glaudesnius ryšius su Vakarais ir kritikuoja valdančiąją partiją, tačiau jos įgaliojimai yra riboti.

G. Nausėda su S. Zurabišvili taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą, saugumo iššūkius, hibridines grėsmes, Rusijos invaziją į Ukrainą: paramą Kyjivui ir sankcijas Kremliui.

Sakartvelo vadovė dėkojo Lietuvai už paramą siekiant europinės integracijos.

„Mūsų dviejų šalių istorija neprasidėjo vakar, kartu praėjome ne vieną kovą už nepriklausomybę, už laisvę ir taip pat – už europinę ateitį“, – kalbėjo S. Zurabišvili.

Ji taip pat pabrėžė, kad Kremliaus karas kaimyninėje Ukrainoje „parodė tikrąjį Rusijos veidą pasauliui“.

„Noriu išreikšti Sakartvelo solidarumą draugei Ukrainai“, – kalbėjo šalies lyderė.

Kalbėdama apie Kremliaus agresiją, ji atkreipė dėmesį ir į paties Sakartvelo istorinę patirtį.

Maskvos remiama Abchazija ir Pietų Osetija su Tbilisio centrine vyriausybe konfliktavo nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ir buvo faktiškai jai nepavaldžios.

Daug metų didėjusi įtampa 2008-ųjų rugpjūtį prasiveržė trumpu, bet intensyviu Rusijos ir Sakartvelo karu, po jo Maskva pripažino abiejų separatistinių teritorijų nepriklausomybę ir įvedė į jas tūkstančius savo karių.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas Gitanas Nausėda su Saakartvelo lydere taip pat aptars dvišalius santykius, viešnia su pirmąja ponia Diana Nausėdiene aplankys Ukrainos centrą Vilniuje.

Pirmadienį taip pat numatytas Sakartvelo prezidentės susitikimas su Lietuvos Vyriausybės vadove Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilye-Nielsen.

S. Zurabišvili į Lietuvą atvyksta oficialaus vizito. G. Nausėda su oficialiu vizitu Sakartvele lankėsi 2021-ųjų birželį.

2018 metais pirmoji moteris, išrinkta Sakartvelo prezidente, S. Zurabišvili yra buvusi prancūzų diplomatė, turinti daugiau nei 50 metų patirties šioje srityje. Ji gimė Prancūzijoje, pabėgėlių iš Sakartvelo šeimoje.

Sakartvelo prezidentė pasisako už glaudesnius ryšius su Vakarais ir kritikuoja šalies valdančiąją partiją, tačiau jos įgaliojimai yra riboti.