Ji paaiškina, kad šaldymas yra geriausias konservavimo būdas, o sezono metu pataria rinktis kuo šviežesnes daržoves. O kad apsipirkti būtų dar lengviau, specialistė paneigia tris dažniausius mitus, stabdančius nuo teisingo (ir maistingo) sprendimo.

Pirmas mitas. Šaldytos daržovės visada yra blogesnis pasirinkimas nei šviežios

V. Kurpienės šaldiklyje ir dabar yra nemažai šaldytų daržovių. Mitybos specialistė paaiškina, kad šviežių daržovių nepakeis niekas, tačiau jų šaldymas padeda išskirtinai šaltuoju metu mėgautis sveikais vasaros prisiminimais.

„Nesutikčiau su teiginiu, kad šviežios daržovės visada naudingesnės už šaldytas. Tai priklauso nuo sezono, nuo to, kiek laiko šviežios daržovės guli lentynose ir panašiai. Šaldytos daržovės, nuėmus derlių, apdorojamos sezono metu, t. y. tada, kai jos turi daugiausiai maistingųjų medžiagų. Šaldymas kol kas yra efektyviausias konservavimo būdas, išsaugantis vertingąsias daržovių medžiagas. Tačiau ir namų sąlygomis visada rekomenduoju tiems, kurie turi sodą, dalį derliaus tiesiog užšaldyti žiemai“, – dėstė pašnekovė.

V. Kurpienės šeima žiemą mėgsta sriubas, tad šaldiklyje greta žaliųjų žirnelių visada bus įvairių šaldytų daržovių mišinių.

„Aš vakarais dažnai vedu seminarus, tad grįžusi neturiu daug laiko maisto ruošai. Kadangi prieš miegą prisivalgyti daug yra prastas pasirinkimas, sutrikdantis kokybišką poilsį, o alkana eiti miegoti nenoriu, į puodą suberiu šaldytų daržovių mišinį, kokybiško sultinio, užverdu, išjungiu ir per keletą minučių turiu sveiką lengvą vakarienę“, – nesudėtinga gudrybe dalijosi mitybos specialistė.

Trumpai vandenyje keptuvėje pašildytos šaldytos daržovės gali būti puikus garnyras prie žuvies ar kito patiekalo. Tiesa, moteris pabrėžia, kad tokios daržovės yra blanširuotos – termiškai jau apdorotos – tad jas ruošti reikia labai trumpai (pavyzdžiui, garuose ar keptuvėje vandeny).

Antras mitas. Šaldytos daržovės yra praradusios visas naudingas savybes

Svarbu suprasti, kad ką tik nuskintos daržovės, pavyzdžiui, žalieji žirneliai, naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminas C, didelę dalį praranda per 48 val. Todėl, V. Kurpienės teigimu, labai svarbu, kad šviežios daržovės būtų iškart apdorojamos.

Jei atšildytos daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, subliūkšta, tokių geriau nepirkti. Rinkitės tokias, kurios išlaiko savo spalvą ir formą – tai parodo produkto kokybę.

„Jei paimsime šviežią brokolį iš parduotuvės ir jį ilgai virsime, natūralu, kad jis taip neteks vertingų medžiagų. Ir atvirkščiai, jeigu šaldytos daržovės yra užšaldomos per kelias valandas po derliaus nuėmimo. Be to, užšaldoma žaibiškai, kas neįmanoma namų sąlygomis, ir tokiu būdu puikiai užkonservuojamos vertingos medžiagos. Taigi galime būti tikri, kad šie produktai išlaiko didžiąją dalį šviežių daržovių maistinės vertes ir skonį“, – kalbėjo moteris.

Mūsų mityba turi būti įvairi, o ypač vasarį, kovą šviežių daržovių pasiūla tampa skurdi ir tenka dažniau prasukti pro šaldytų daržovių šaldytuvus. V. Kurpienė paaiškina, kad tokių daržovių išvaizda tiesiogiai susijusi su jų kokybe, todėl atkreipkite dėmesį ne tik į prekės skonį, bet ir išvaizdą.

„Jei atšildytos daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, subliūkšta, tokių geriau nepirkti. Rinkitės tokias, kurios išlaiko savo spalvą ir formą – tai parodo produkto kokybę. Gražiai atrodančios daržovės yra vertingesnės. Be to, prieš pirkdami rankose patikrinkite įpakavimą – ar daržovės nėra „sušokusios“ į gabalus. Tai gali reikšti neteisingą jų transportavimą arba laikymą parduotuvėje“, – patarė mitybos specialistė.

Ta pati taisyklė taikytina ir namie – atšildytų daržovių pakartotinai užšaldyti nederėtų. Kiekvienam patiekalui iš maišelio įsiberkite tiek daržovių, kiek sunaudosite iš karto.

Trečias mitas. Konservuotos daržovės pilnos konservantų

Pasak V. Kurpienės, šis mitas teisingas tik iš dalies, nes daržovių kokybė priklauso nuo konservavimo būdo ir sudėties. Mitybos specialistė paaiškina – produktų vertę mažina konservavimui naudojami priedai – didelis druskos, cukraus kiekis, actas bei ilgas terminis apdorojimas. Neretai šie priedai nustelbia visą daržovių naudą ir, juokais sako pašnekovė, konservuotus agurkus gali vadinti greičiau desertiniu patiekalu, rašoma pranešime spaudai.

„Google“ paieškojus marinavimo receptų galima gerokai suklysti – yra tokių „perliukų“, kur mažam kiekiui daržovių reikia stiklinės acto ir 100 g cukraus. Dabartiniai įstatymai yra palankūs vartotojui – ant pakuotės privaloma žymėti visus ingredientus, tad parduotuvėje išsirinkti konservuotas daržoves nėra sudėtinga – tereikia skaityti etiketes. Rinkitės gamintojus, kurie nepiktnaudžiauja actu, cukrumi ar kitais priedais. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip konservuotos daržovės yra perdirbamos. Naudingesnės yra tos, kurios sterilizavimo metu yra ne verdamos, bet tik trumpai pakaitinamos arba apdorojamos garuose, bei išlaiko savo spalvą ir formą“, – aiškino sveikos mitybos specialistė.

V. Kurpienės teigimu, kuo etiketėje mažiau sudėtingų ir nesuprantamų žodžių, kuo sudėtis trumpesnė, tuo dažnai ir prekė geresnė.

„Konservuotas ankštines daržoves vadinu vertingesniu „greitu maistu“. Namuose dažniausiai renkuosi džiovintus ankštinius, bet virtuvės sandėliuke visada budi ir pakuotė konservuotų, neplanuotiems atvejams, kai greitai reikia pasigaminti valgyti, o tam yra vos kelios minutės. Taip pat elgiuosi ir kelionėje, kelionėje geriau valgysiu konservuotas pupeles, lęšius arba žirnelius, o ne bandelę. Tiek aš, tiek mano vaikai labai mėgstame ir šviežius, ir konservuotus kukurūzus, nes tai patogu, natūraliai saldus skonis“, – atvirai dėstė moteris.

Gausiai naudojamas cukrus, druska ir actas nustelbia konservuojamų daržovių ar uogų naudingąsias savybes, o karštas vanduo sunaikina į jį dedamo medaus vertę – šias ir kitas klaidas kasdienėje mūsų mityboje stebintys specialistai ragina imtis imuniteto stiprinimo ir dalijasi patarimais, kaip galima tai padaryti namų sąlygomis. 

„Atšalus orams padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, ir ypač – ūmiomis žarnyno infekcijomis: tai rotovirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir kt. Taip pat dažnai žmones kamuoja nuotaikos sutrikimai, kuriuos sukelia šviesos stygiaus išprovokuotas serotonino trūkumas. Sąnarių skausmais besiskundžiantiems paaštrėja lėtinės ir uždegiminės ligos, ypač – artritas, nuolatinė šiltos ir vėsios aplinkos kaita dirgina akis, kyla akių infekcijos, žmones ima varginti Herpes, Adeno, gripo ir kt. virusai“, – dažniausiai klientus kamuojančias ligas vardija vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė. 

Pasak specialistės, viena svarbiausių šių susirgimų priežasčių yra nusilpęs imunitetas, lengvai pasiduodantis virusams. „Vertėtų įsiminti, kad rūpintis sveikata susirgus yra per vėlu, liga gali būti signalas, kad valgote, ilsitės ar gyvenate netinkamai. Tam, kad išvengtume įvairių ligų žiemą, turime jau dabar imtis stiprinti savo imunitetą kasdieniais įpročiais: pradedant sveikesne mityba, baigiant – natūralių arbatų ar vitaminų vartojimu. Kasdien turime tinkamai pailsėti, vengti didelio streso bei vidutiniškai suvalgyti apie 400 gramų šviežių daržovių“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Jei šaldydami nedėsite cukraus, druskos ar kitų kenksmingų priedų, skirtumas tarp šviežio ir užšaldyto produkto naudingumo bus tik apie 10 ar 15 proc.

Pastarasis patarimas ypatingai aktualus rudens derliaus gėrybes konservuoti įpratusiems virtuvės šeimininkams. Jiems E. Stankevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į naudojamus konservantus ir verčiau rinktis daržovių ar uogų šaldymą. 

„Jei šaldydami nedėsite cukraus, druskos ar kitų kenksmingų priedų, skirtumas tarp šviežio ir užšaldyto produkto naudingumo bus tik apie 10 ar 15 proc. Kai produktai užšaldomi, juose esantis vanduo tampa neprieinamas bakterijoms, nevyksta irimo ar gedimo procesai, o jūsų mityba kasdien gali būti praturtinta šviežiomis uogomis ar daržovėmis, kurių rudenį ar žiemą sunku gauti prekybos vietose“, – mini ekspertė. 

Nors yra daržovių, kurių nauda padidėja tik jas pakaitinus (pvz. morkos ar pomidorai), su actu marinuojamos daržovės praranda beveik visas naudingąsias savybes, tačiau raugintos su druska gali būti netgi labai vertingos.

„Pavyzdžiui, rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, saugo nuo onkologinių susirgimų. Su saiku raugintų daržovių rekomenduojama valgyti inkstų, kasos ligomis sergantiems žmonėms, taip pat besiskundžiantiems padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, hipertonija, tulžies akmenlige. “, – pataria specialistė.

Siekiantiems išvengti peršalimo ar virusinių susirgimų, E. Stankevičiūtė pataria rudenį pradėti vartoti vitaminais praturtintus produktus, o jei prireikia – ir maisto papildus. 

„Organizmo atsparumą virusų bei bakterijų infekcijoms didina vitaminai C, A, E, D, taip pat – mikroelementai cinkas, selenas ir varis. Vaistinėse galima įsigyti polivitaminų su gamtiniais imunostimuliatoriais: ežiuole, eleuterokoku, ženšeniu, kurie ypač naudingi stiprinant imunitetą. Tik reiktų nepamiršti, kad vartojant vitaminus ar papildus, labai svarbu įvertinti jų tarpusavio darnumą ir pasikonsultuoti su vaistininku, ar jie neslopina, ar neužaštrina vienas kito veikimo“, – pataria vaistininkė. 

Sveikatos patarimai, padėsiantys sustiprinti imunitetą namuose:

Pasigaminkite sveikatai palankių kokteilių: arbatos iš imbiero, citrinos sulčių ir medaus – viską sumaišykite lygiomis dalimis ir užpilkite karštu (tačiau ne verdančiu) vandeniu; valgykite su medumi trintas spanguoles, įmaišę kelis šaukštus alavijo sulčių.

Kasdien išeikite pasivaikščioti – reguliarūs pasivaikščiojimai bet kokiu oru stiprina organizmo atsparumą virusams.

Dažnai vėdinkite patalpas, kuriose būnate.

Naudokite eterinius aliejus, pasižyminčius antiseptinėmis savybėmis: arbatmedžio, eukalipto, pušų, kėnių, levandų, kadagių, bergamočių ar miros. Įlašinus kelis lašus šių aliejų į karštą vandenį palikite garavimui, o įlašinę į kambario temperatūros vandenį, galite papurkšti namų ar darbo patalpas.

Venkite nekontroliuojamo ir dažno streso – jis ardo organizmo imuninę sistemą.

Juokitės! Juokas mažina kraujospūdį, stiprina imunitetą, gerina apetitą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką.

Prekybininkai pastebi, kad ankstyvas ir gausus daugelio daržo, sodo ir miško gėrybių derlius šiemet paskatino gyventojus konservavimu bei šaldymu užsiimti aktyviau. Taip pat sekdami sveikesnės mitybos tendencijomis lietuviai uogas ar vaisius vis dažniau šaldo, o ne gamina iš jų uogienes stiklainiuose su daug cukraus.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad pastaraisiais metais lietuviai daržoves ir vaisius dažniau šaldo, o taip pat patys gaminasi įvairius pagardus ir padažus.

„Paprastai daržovių, vaisių ir uogų šaldymo sezonas prasideda gegužės pabaigoje ir tęsiasi iki antros liepos pusės. Tai matome iš įvairios talpos šaldymo indelių pardavimų. Tuo metu konservavimo sezonas prasideda kiek vėliau, tačiau ir trunka ilgiau – iki pat rugsėjo pabaigos. Visą šį laikotarpį tikrai paklausūs išlieka konservavimui skirti stiklainiai ir indeliai. Tiesa, pastebime, kad pastaruoju metu gyventojai linkę pirkti mažesnės talpos – nuo 0,25 l iki 1,5 l – stiklainius“, – sako B. Čaikauskaitė.

Didesnių stiklainių, anot B. Čaikauskaitės, ieškoma vis rečiau greičiausiai dėl to, kad gyventojai šiandien nori išbandyti daugiau ir įvairesnių konservavimo receptų, o ne prikaupti kuo didesnius kiekius gėrybių. Įgudę lietuviai šiandien jau pasigamina ir išties įmantrių pagardų, kuriems ieško pakankamai išskirtinių ingredientų.

„Lietuvius vasarą ruošiantis žiemai rodo ir įvairių konservavimo ingredientų ir prieskonių pardavimo augimas. Pavyzdžiui, pipirų žirneliais pardavimai konservavimo sezono metu išauga 2-3 kartus, lauro lapų – iki 2 kartų, o štai daugeliui konservavimo receptų reikalingo acto – net 3-4 kartus. Ypač populiarėja ir specialūs konservavimo prieskoniai. Prognozuojame, kad pagal pardavimus šiemet jie pralenks kmynus ar lauro lapus“, – sako B. Čaikauskaitė.

B. Čaikauskaitės teigimu, šaldymo ir konservavimo indeliais, stiklainiais ir dangteliais parduotuvėse prekiaujama tol, kol išlieka jų paklausa, o ši paprastai jaučiama iki šviežių daržovių, vaisių, uogų ar grybų sezono pabaigos.

„Be abejo, dalis gyventojų nenori ar neturi laiko patys užsiimti daržovių, uogų ar vaisių konservavimu ir šaldymu, todėl prireikus juos renkasi iš parduotuvių asortimento. Pavyzdžiui, konservuoti žirneliai ar kukurūzai yra tikrai populiarus produktas ištisus metus – o ypač prieš didesnes šventes. Gyventojai noriai renkasi ir įvairias šaldytas daržoves. Dažnas šiandien žino, kad užšaldytose daržovėse yra išsaugoma didžioji dalis naudingųjų medžiagų, todėl nesant galimybės valgyti šviežių gėrybių, šaldytas renkasi kaip gerą alternatyvą“, – pažymi B. Čaikauskaitė.

Šaldyti galima praktiškai viską, pradedant sodo gėrybėmis ir baigiant šviežia ar apdorota mėsa, žuvimi, grybais. Tai ne tik sveikiausias, bet ir lengviausias konservavimo būdas – tereikia turėti šaldymui skirtų indelių ar maišelių, į kuriuos galima sudėti pageidaujamus maisto produktus.

„Šaldymo priemonių paklausa kiekvienais metais labiausiai išauga būtent vidurvasarį – liepos mėnesį, kuomet šviežias derlius yra didžiausias ir šaldiklius lietuviai stengiasi užpildyti labiausiai prisirpusiomis ir daugiausiai vitaminų turinčiomis sodo gėrybėmis. Svarbus šaldymo privalumas yra tas, kad, skirtingai nei konservuojant, šaldyti uogas, daržoves ar vaisius galima tokiais kiekiais ar porcijomis, kokių jums reikia. Šaldymui skirtų indelių ir užspaudžiamų maišelių „Maximos“ parduotuvėse siūloma daugiau nei 60 skirtingų rūšių: nuo 125 mililitrų iki 3 litrų talpos, taigi jie tinka ir keliems žiupsniams prieskoninių žolelių, ir dideliam kiekiui maisto produktų“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ji pastebi, kad populiariausi šaldymo indeliai – apie 0,5 litro talpos, o maišelius lietuviai dažniau perka didesnius – apie 1–1,5 litro talpos. Šaldymui skirti indeliai dažniausiai naudojami uogoms, kurias atšildžius persyk yra suvartojama, o į užspaudžiamus maišelius dažniau yra dedamos daržovės, vaisiai, mėsa.

Visgi vienos taisyklės, kokias pakuotes maisto produktų šaldymui rinkti, nėra. Jei šaldymo kamera nedidelė, daugiau sodo gėrybių užšaldysite naudodami maišelius, tačiau indeliuose uogos geriau išlaiko savo formą, be to, atšildžius jas patogu iškart patiekti ant stalo. Indeliai su hermetiškais dangteliais geriau sulaiko kvapus, o tai ypač aktualu šaldant prieskonines žoleles ir daržoves, pavyzdžiui, česnakus (taip, šaldyti galima ir juos!).

Ekspertai atkreipia dėmesį į šešis dalykus, kuriuos būtina žinoti nusprendus užšaldyti uogų, vaisių ar daržovių.

– Šaldyti galima daugelį maisto produktų, tačiau ne visus verta. Pavyzdžiui, salotos, ridikėliai, artišokai, baklažanai ir panašios vandeningos daržovės šaldomos ir atšildomos praranda savo formą, gali pakisti jų skonis. 

– Prieš šaldymą uogas ir vaisius, daržoves reikia gerai nuplauti ir nusausinti. Mikroorganizmai, dėl kurių maistas genda, šaldiklyje nežūsta, tik būna neaktyvūs, todėl atšildę vaisius ar daržoves pasistenkite juos suvartoti per dieną – antraip jie tiesiog suges.

– Šaldiklyje visą laiką patariama palaikyti -18 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Greičiau ir kokybiškiau maistą užšaldysite jį įdėję į greito šaldymo talpyklą, prie šaldymo grotelių. Vėliau indelius ar maišelius galite tiesiog perdėti į kitą vietą.

– Šaldant maistą kitų konservavimo priemonių naudoti visiškai nebūtina, tačiau uogos, ypač braškės ar vyšnios, savo formą geriau išsaugos, jei jas apibarstysite cukrumi. Taip pat savo šaldiklyje galite pasiruošti prieskonių „rinkinius“ – smulkiai supjaustykite sau patinkančių prieskonių mišinį, sumaišykite jį su sviestu ir įdėkite į šaldiklį (tam galite naudoti, pavyzdžiui, ledukų formeles ar kitus nedidelius indelius).

– Ilgam laikymui skirtų produktų nepatariama laikyti šaldiklio durelėse, kadangi jas darinėjant temperatūra svyruoja ir gali susiformuoti didesni ledo kristalai. Dingus elektrai ir kuriam laikui neveikiant šaldikliui, jį laikykite uždarytą: jis ir be elektros visą dieną gali išsilaikyti neatitirpęs.

– Šaldiklyje laikomas uogas, vaisius ir daržoves pasistenkite suvartoti per 8–12 mėnesių. Jei iš šaldiklio išėmėte daugiau maisto nei jums tuo metu reikia, likusį galite pakartotinai užšaldyti, jei kambario temperatūroje jis buvo laikomas mažiau nei dvi valandas.

Kaip BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė-inspektorė Rita Sadūnaitė, už maisto saugumą atsakingos Lenkijos tarnybos pirmadienį įspėjo Lietuvą ir kitas valstybes apie daržovių mišinius su Listeria monocytogenes bakterija užkrėstais šaldytais kukurūzais – Lietuvoje jie buvo tiekiami nuo 2016-ųjų rugpjūčio iki šių metų birželio 20-osios.

„Šaldytų mišinių tiekėjas informavo Lietuvos atstovą, „Unilever Lietuva distribucija“, kad produktas nesaugus – nuo penktadienio uždarytas nesaugių šaldytų daržovių mišinių pardavimas, produkcija atšaukiama iš rinkos“, – sakė ji.

Lenkijos atstovai informavo, kad tarp nesaugių gaminių – „d'Aucy Vegetables Country“, „d'Aucy Vegetables Mix Nica“, „Pinguin Mexican salad“, „Felco Mexican mix“ daržovių mišiniai.

VMVT duomenimis, į Lietuvos rinką vien šiemet pateko 17 366 pakuotės šių produktų, sandėliuose dar liko 3254 pakuotės šaldytų daržovių – jos bus sunaikintos.

Anot R. Sadūnaitės, produkciją įsigijusios įmonės informuotos apie pavojų, gaminiai yra surenkami sunaikinimui, tuo metu pavieniai žmonės, įsigiję minėtus produktus ir jų dar nesuvartoję, raginami juos gražinti tiekėjui arba išmesti.

„Jei labai gaila išmesti, reikėtų labai gerai termiškai apdoroti, kaip nurodyta gamintojo: jei nurodyta gamintojo virti 12-15 minučių, tiek reikia ir virti. Nesilaikant sąlygų, galima susirgti: Listerija monocytogenes yra labai agresyvi bakterija, kuri išlaiko šaltį, gali daugintis šaldytuvo sąlygomis, gali išlaikyti 62 laipsnių temperatūros kaitinimą pusę valandos. Dėl to su ja žaisti negalima“, – sakė specialistė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastaruosius kelis mėnesius užsikrėtusių listerioze Lietuvoje nebuvo, anksčiau registruoti pavieniai susirgimų atvejai – anot R. Sadūnaitės, jų negalima tiesiogiai sieti su lenkiškomis šaldytomis daržovėmis.

Centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nustatyti 9 šios ligos atvejai, du iš jų pasibaigė mirtimi.

2013-2017 metais listeriozė buvo diagnozuota 37 asmenims, iš kurių 9 mirė (24 proc.). Daugiausia šios ligos atvejų buvo nustatyta 2016 metais – 10 atvejų ir 2017 metais - 9 atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, listeriozės atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Nuo 2014 m. Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės šalyse (EEE) užregistruota daugiau nei 2000 listeriozės atvejų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims.

Nesaugūs šaldytų daržovių mišiniai taip pat buvo platinami Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Savo ruožtu Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) antradienį informavo, kad minima produkcija gali būti susijusi su nuo 2015-ųjų fiksuojamu listeriozės protrūkiu Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – iki šių metų birželio vidurio šalyse užfiksuoti 47 susirgimų atvejai, devyni sunkia liga susirgę asmenys mirė.

Anot EFSA, įtariama, kad nekokybiškai apdoroti kukurūzai į Lenkiją atkeliavo iš tiekėjo Vengrijoje.

Listerijos yra gamtoje dažnai sutinkamos bakterijos, kurios gali būti ir nežalingos, ir mirtinai pavojingos žmogaus sveikatai.

Prieš kelerius metus teisėsauga ėmėsi ikiteisminio tyrimo įtardama, kad šaldytus koldūnus gaminanti bendrovė „Judex“ per Semo „tvarkietį“ Petrą Gražulį bandė paveikti VMVT, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.

VMVT 2016-aisiais nustačiusi „Judex“ produkcijoje listerijos bakterijų, buvo sustabdžiusi įmonės veiklą.

„Maxima“ pašalino nesaugius gaminius

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša iš prekybos operatyviai pašalinęs nesaugius du prancūzų „D'Aucy“ prekės ženklo šaldytų daržovių mišinius.

Gavę informaciją iš tiekėjo, prekybos tinklo atstovai praėjusią savaitę apie galimai nesaugią produkciją nedelsdami informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, teigiama įmonės pranešime.

Prevenciniais tikslais šią savaitę nuspręsta iš prekybos išimti visus „D'Aucy“ prekės ženklo šaldytų daržovių produktus.

„Šią savaitę pasirodžius papildomai informacijai apie nesaugių produktų žalą žmonių sveikatai, imtasi papildomų prevencinių priemonių. Nuspręsta iš prekybos pašalinti visus „D'Aucy“ prekės ženklo šaldytų daržovių rinkinius. Šiuo metu tikrinami ir kitų prekės ženklų šaldytų daržovių produktai“, - rašoma pranešime.

„Maxima“ iš prekybos praėjusią savaitę pašalino du galimai nesaugius „D'Aucy“ ženklo produktus: šaldytų daržovių mišinį su Toskanos prieskoniais ir šaldytų daržovių mišinį „D'Aucy Nica“.

Šią produkciją įsigiję klientai raginami jos nevartoti ir kreiptis į bet kurią tinklo parduotuvę - grąžinus prekes, jiems bus sugrąžinti už jas sumokėti pinigai. Pirkimo kvito nebūtina turėti.

Šaldytą produkciją apdorojus termiškai aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje rizikos sveikatai nėra, teigia įmonė.

„Rimi“ ir „Norfa“: Lenkijos įmonės produkcija neprekiaujame

Prekybos tinklai „Rimi“ ir „Norfa“ sako neprekiaujantys Lenkijos įmonės „Greenyard Frozen Poland“, kurioje buvo rasta listeriozės bakterijų, produkcija.

„Mes to gamintojo šaldytomis daržovėmis neprekiaujame. Dar galiu pridurti, kad informavome tiekėjus, jog jie imtųsi papildomų prevencinių priemonių, tačiau išsiaiškinome, kad gamintojai prieš tiekdami į prekybą turi atlikti tyrimus dėl listeriozės bakterijų. Nėra pagrindo vartotojams nerimauti, kad produkcija nesaugi“, - Eltai sakė „Rimi“ komunikacijos vadovė Giedrė Buivydienė.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat sakė, kad „Norfa“ šio gamintojo produkcija neprekiauja, o patikrinimai dėl kitų šaldytų produktų saugumo atliekami nuolat.

Skaičiuojant paskutines vasaros dienas sumanios šeimininkės pradeda galvoti, kaip kuo ilgiau išsaugoti šviežias derliaus gėrybes, kuriomis visa šeima galėtų mėgautis ištisus metus. Restorano „Brasserie Verres en Vers“ virtuvės vadovas Gediminas Andriuškevičius, remdamasis ilgamete patirtimi, išskiria pagrindinius dalykus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, prieš pradedant šaldymo procesą.

Penki G. Andriuškevičiaus patarimai maisto produktų šaldymui:

• Optimaliausia temperatūra užšaldymui yra -18 laipsnių, kadangi joje nebesiveisia didžioji dalis mikroorganizmų. Prieš šaldymo procesą maisto produktus būtina sudėti į maišelius arba indelius ir sandariai uždaryti. Sultiniams, sriuboms, uogoms arba biriems maisto produktams geriausiai tiks plastikiniai indeliai, o šaldomą mėsą ar žuvį geriau patalpinti maišeliuose, kadangi taip į ją paklius mažiausiai oro ir mėsa neišdžius.

• Šaldiklyje daržoves, vaisius, grybus ar uogas galima laikyti metus – nuo vieno derliaus iki kito, tad pastarųjų galima užsišaldyti nemažą kiekį. Nors perkant šaldytuvą didžiausias dėmesys skiriamas lentynų išmatavimams, svarbu nepamiršti ir šaldiklio stalčių talpos bei kokybiško termometro. Automatinė temperatūros kontrolė elektroniniais jutikliais reaguoja ir prisitaiko prie šilumos pokyčių, esančių šaldytuvo išorėje, tad nekyla grėsmė, kad maisto produktai bus laikomi svyruojančios temperatūros sąlygomis.

• Ruošiantis šaldyti daržoves ir vaisius, juos rekomenduojama nuplauti. Anot specialisto, norint išsaugoti šaldomų gėrybių spalvą, juos patariama blanširuoti – trumpam panardinti į verdantį vandenį. Tokiu būdu jautrios daržovės geriau išsilaiko, nes yra suardomi fermentai, kurie prisideda prie produkto gedimo.

• Uogas patariama šaldyti pasaldinus. „Pasaldintos uogos geriau išsilaiko, kadangi cukrus yra natūralus konservantas. Vis dėlto, jeigu dėl kažkokių priežasčių cukraus vartoti negalima ar nenorima, uogas šaldyti galima ir nesaldintas. Tiesa, atšilusios jos gali būti kiek rūgštesnės nei šviežios ir pakeitusios spalvą“, – pastebi G. Andriuškevičius. Norint, kad šaldomos uogos nesuliptų, reikėtų jas nusausinti ir šaldyti ant padėklo, o į dėžutes sudėti jau sušalusias.

• Lepios prieskoninės žolelės, tokios kaip bazilikai, šaldymui pasiduoda ne taip gerai, kaip norėtųsi. Tačiau virtuvės šefas pataria, kad, norint mėgautis kvapniu baziliko aromatu ilgesnį laiką, galima sutrinti jo lapelius su aliejumi ir gautą masę užšaldyti. Šaldyti galima ir duoną, kadangi ji nepakeičia savo struktūros ir skonio, o šviežia išlieka kur kas ilgiau. Sušaldyti patariama tokią duoną, kuri bus skrudinama, kadangi ją atšildžius vidus bus išlikęs minkštas ir neperdžiūvęs, o išorė, duoną kepant, maloniai apskrus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad netgi žinant pačius įvairiausius triukus, kuriais vadovaujasi profesionalai, visaverčiam produktų užšaldymui rekomenduojama įsigyti kokybišką šaldytuvą, kurio šaldiklyje įdiegtos moderniausios šaldymui skirtos technologijos.

Žiemos metu parduotuvėse esančios daržovės dažniausiai jau būna praradusios savo vitaminus ir kitas naudingas maistines savybes, pavytusios, todėl šaldyti produktai dažniau būna net maistingesni už šviežius. Vaisius ir daržoves nuskynus vasarą, kai jie yra labiausiai prinokę, užšaldžius bus galima gauti geriausią rezultatą – tinkamas užšaldymas padės išsaugoti jų skonį ir naudingąsias maistines medžiagas iki pat žiemos.