Lietuvės mamomis pirmą kartą tampa sulaukusios vidutiniškai 26 metų ir yra tarp jauniausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Eurostato“ trečiadienį pateikti duomenys.

ES pirmą kartą motinomis tampančiųjų amžiaus vidurkis, 2013 metų duomenimis, yra 28,7 metų. Jauniausios mamomis tampa bulgarės, jų vidurkis siekia 25,7 metų, rumunių - 25,8, latvių -26,1, esčių - 26,5 metų. Nedaug atsilieka lietuvės ir lenkės, pirmojo vaiko susilaukiančios 26,7 metų.

Vyriausios pirmą kartą mamomis tampa italės (30,6), ispanės (30,4), taip pat Liuksemburgo ir Graikijos pilietės (atitinkamai 30 ir 29,9).

Dauguma Lietuvos moterų, 71 procentas, pirmojo vaiko susilaukia būdamos dvidešimt kelerių metų. 0,9 procento lietuvių pirmojo vaiko susilaukia įkopusios į ketvirtąją dešimtį. Jaunesnės nei dvidešimties gimdo 7,9 procento, o trečiojoje dešimtyje – 20,2 procento lietuvių.

Daugiau kaip 80 proc. visų gimimų Europoje 2013 metais sudarė pirmieji ir antrieji vaikai, panaši jų dalis buvo ir Lietuvoje. 48 proc. vaikų Lietuvoje buvo pirmagimiai, 36,9 proc – antrieji. Trečiojo vaiko susilaukė 10 proc. lietuvių.

Lietuviai yra laimingesni nei kaimyninių šalių gyventojai lenkai, latviai, estai, rusai ir lenkai, rodo neseniai paskelbta Pasaulinė laimės ataskaita.

Sąraše 158 pasaulio šalys išrikiuotos atsižvelgiant į tokius rodiklius kaip bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, socialinė parama, sveiko gyvenimo trukmė, korupcijos suvokimas, laisvė apsispręsti dėl gyvenimo pasirinkimų.

Lietuva šiame sąraše yra 56–oje vietoje. Baltarusijai sąraše skirta 59 vieta, Lenkijai - 60, Rusijai – 64, Estijai – 73, Latvijai – 89. Lietuvos rodiklis, lyginant su 2005–2007 metų periodu, yra šiek tiek sumažėjęs.

Reitinge, kurį sudarė Tvarios plėtros sprendimų tinklas (angl. Sustainable Development Solutions Network), Lietuvos rodiklį augino BVP vienam gyventojui, sveiko gyvenimo kokybės rodikliai bei socialinės paramos veiksnys – lietuviai buvo linkę nurodyti, kad turėtų žmogų, į kurį galėtų kreiptis sunkiu gyvenimo momentu.

Lietuviai, palyginus su kitomis tyrimo šalimis, rečiau nurodė esantys patenkinti savo apsisprendimo laisve. Tyrimo duomenimis, lietuviai, palyginti su kitomis šalimis, ypač retai aukoja labdarai. Taip pat lietuviai yra itin pesimistiškai nusiteikę korupcijos paplitimo laisve. Šie trys veiksniai neigiamai paveikė Lietuvos vertinimą.

Laimingiausia šalis, anot tyrimo, yra Šveicarija. Pirmajame laimingiausiųjų šalių dešimtuke rikiuojasi Šiaurės Europos šalys, taip pat – Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija ir Australija. Nelaimingiausios šalys – Togas, Burundis, Sirija, Beninas ir Ruanda.

„Dešimt šalių, kuriuose vidutinis gyvenimo vertinimo kritimas buvo didžiausias, dažniausiai ištvėrė kokio nors pobūdžio ekonominį, politinį ar socialinį stresą“, – rašoma tyrime, kurio autoriai pastebi, kad tarp šių šalių esančios Graikija, Italija ir Ispanija buvo vienos iš skaudžiausiai krizės paveiktų eurozonos šalių.

Lenkai ir estai tapo šiek tiek laimingesniais, gerokai į viršų pasistūmėjo latviai.

Autoriai pastebi, kad dauguma šių vertinimų yra nuoseklūs ir su laiku keičiasi nežymiai. Autoriai pateikia „Laimės geografijos“ žemėlapį, kuriame matoma, kad laimingiausi yra Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos ir dalies Europos gyventojai. Nelaimingiausi jaučiasi Afrikos žemyno gyventojai.

Tvariausia ekonomika pasižyminčių šalių penketukas

Pažangios ekonomikos šalys, oficialiai atsigavusios prieš daugiau kaip trejus metus, iš visų jėgų stengiasi sugrįžti į tvaraus augimo kelią.

Kai kurios iš jų net prognozuoja, kad ekonomika augs inertiškai, todėl atsidursime situacijoje, kuri kartais vertinama kaip negrįžtama. Bet ne visoms išsivysčiusioms valstybėms gresia toks ilgalaikio sąstingio pavojus – esama išimčių trapiame pasaulio vaizdinyje.

Kurios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančios pažangios ekonomikos šalys turi potencialo sparčiau augti kitą dešimtmetį?

Tvariausių ekonomikų penketukas

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ analitikai atlikę analizę nustatė, kad penkios EBPO  priklausančios šalys – Vokietija, Pietų Korėja, Šveicarija, Belgija ir Nyderlandai – išlaiko tvirtas pozicijas.

Vokietija

Mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos, daugiausia skiriamos privačių Vokietijos kompanijų, yra didesnės už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkį.
„Finansavimo sistemos skatina augti nedideles įmones.

Galiausiai šalyje ne tik ilgą laiką sparčiai didėja eksporto apimtys – čia taip pat pastebimas aukštas konkurencingumo lygis, neskaitant išlaidų“, – teigia „Coface“ komercijos direktorius Baltijos šalims Mantvydas Štareika.

Pietų Korėja

Pietų Korėja, orientuodamasi į inovacijas ir būdama aukštos kokybės elektronikos produktų lyderė, geba pasiekti reikšmingų ekonominį našumą užtikrinančių rezultatų. Šalyje stengiamasi sukurti aukštos kokybės švietimo sistemą, skiriamos nemažos išlaidos tyrimams ir plėtrai, čia taip pat registruojama daug paraiškų patentams.

Nors Kinijoje ekonomika susilpnėjo, Pietų Korėjoje dėl kuriamų ir eksportuojamų pažangiausių bei novatoriškų technologijų išlaikomas ekonominis potencialas.

Šveicarija

Inovacijoms Šveicarijoje suteikiamas didžiausias prioritetas. Šalis įgijo tvirtą poziciją biotechnologijų srityje. Finansinė Šveicarijos sistema skatina mažas ir vidutines šalis skolintis iš bankų, o tyrimus bei plėtrą daugiausia finansuoja privatus sektorius.

Šaliai taip pat būdinga didelė nekaininė konkurencija, neskaitant išlaidų. Todėl Šveicarijos kompanijos sukuria aukštos klasės prekės ženklo įvaizdį. 2007–2013 metais šios šalies eksporto apimtys išaugo 27 proc.

Belgija

Belgija yra viena iš tų EBPO priklausančių šalių, kurioms būdinga mažiausia pajamų nelygybė.

Jos ekonominio atvirumo laipsnis taip pat yra vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (82 proc. BVP). Belgijoje plėtojama dinamiška išorės prekyba, todėl ši šalis yra ypač konkurencinga.

Nyderlandai

Nyderlandams būdingi gerai subalansuoti ir santykinai teigiami rodikliai. Nors apskritai šalis turi daug skolų (355 proc. BVP), įvertinus viešojo sektoriaus įsiskolinimą (78 proc.), jei, kaip tikimasi, valstybės ekonomika pradėtų augti, jos vyriausybė galėtų paremti privatųjį sektorių. Tai, kad Nyderlanduose veikia uostas, taip pat yra laikoma labai svarbiu šios šalies privalumu. Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje. Be to, Nyderlandai ekonomiškai yra bene atviriausi EBPO (83 proc. BVP).

Tradiciniai rodikliai prieš lemtingus kriterijus

Norėdami identifikuoti aukščiau įvardytas šalis, kurių pažangioms ekonomikoms gresia mažiausias pavojus patirti užsitęsusį augimą arba netgi stagnaciją, „Coface“ ekonomistai, išanalizavo 23 šalių pavyzdžius. Analizuodami jie rėmėsi penkiais kriterijais:

Demografija ir inovacijos yra du lemtingi veiksniai, vertinant potencialų ilgalaikį augimą. Pastebima, kad Jungtinėje Karalystėje finansiniai aktyvai ėmė greičiau augti, o Ispanijoje sumažėjo imigrantų srautai. Šalių patrauklumas itin svarbus abiem atvejais. Jungtinės Valstijos pralenkia kitus kraštus inovacijomis, ypač biotechnologijų srityje. Šis privalumas padeda užtikrinti ilgalaikį šalies ekonomikos augimą.

Pajamų nelygybė EBPO priklausančiose šalyse iš dalies paaiškina, kodėl kilo 2008–2009 metų krizė ir dėl ko atsigauta lėtai, – tai įvyko, nes mažas pajamas gaunančių namų ūkių perkamoji galia susilpnėjo ilgam laikui. Vertinant pagal GINI koeficientą, Švedijoje, Danijoje, Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje padidėjo pajamų nelygybė – dėl to ir sulėtėjo šių šalių ekonominis augimas.

Pernelyg padidėję viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimai (daugelyje EBPO priklausančių šalių jie svyruoja tarp 300 proc. ir 350 proc. BVP) lemia, kad rinkos dalyviai tampa labiau finansiškai pažeidžiami, kadangi besiskolinantieji patiria nemokumo ir likvidumo rizikas. Tokios šalys, kaip Ispanija bei Jungtinė Karalystė, kurias prieš krizę užgriuvo staigiai išaugusios privačiojo sektoriaus skolos, tuo metu išgyveno pačią giliausią recesiją. Vokietija, Australija, Šveicarija ir Suomija yra mažiausiai įsiskolinusios šalys.

Su eksportu susijusi veikla labai priklauso nuo konkurencingumo – jis lemia tiek kainas, tiek ir nekaininius aspektus (inovacijas, kokybę, dizainą ir t. t.). Pietų Europa ir Airija, sumažinus jų realų valiutų kursą, tapo labiau konkurencingos. Jungtinė Karalystė bei Vokietija pelnosi iš savo produktų, turinčių didelę pridėtinę vertę, įvaizdžio.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2014 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas.

Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 6,5 euro, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Mažesnis atlyginimas pernai buvo tik Rumunijoje (4,6 euro) ir Bulgarijoje (3,8 euro). Latvijoje jis siekė 6,6 euro, Estijoje - 9,8 euro.

Anot statistikų, Lietuvos pramonėje vidutinis valandos darbo užmokestis siekė 6,3 euro, statybose - 6,5 euro, paslaugų sektoriuje - 6,8 euro.

Didžiausias užmokestis fiksuotas Danijoje, kur jis siekė 40,3 euro, Belgijoje (39,1 euro), Švedijoje (37,4 euro) ir Liuksemburge (35,9 euro).

Lietuvoje vidutinis valandos atlygis per metus - 2014 metus, palyginti su 2013 metais - išaugo 3,5 proc., Latvijoje - 6 proc.,Estijoje - 6,6 procento.

Visoje ES valandos atlygis per metus padidėjo 1,4 proc. iki 24,6 euro.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai - Lietuvoje.

Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas sumažino 11,0 proc., Latvijos - 0,3 proc., Estijos - 2,7 procento.

Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) parduota Lietuvos pramonės produkcija pabrango 1,9 proc., o Latvijos ir Estijos - atpigo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,9 procento.

Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje 2013 metais buvo vienas mažiausių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas.

Per penkerius metus - 2013 metais, palyginti su 2008 metais - skirtumas tarp vyrų ir moterų  darbo užmokesčio sumažėjo 8,3 punkto iki 13,3 proc., ketvirtadienį pranešė ES statistikos tarnyba. Pernai skelbtais duomenimis, atlyginimų skirtumas šalyje buvo 12,6 procento.

Mažesnis skirtumas buvo Slovėnijoje (3,2 proc.), Maltoje (5,1 proc.), Lenkijoje (6,4 proc.), Italijoje (7,3 proc.), Kroatijoje (7,4 proc.), Liuksemburge (8,9 proc.), Rumunijoje (9,1 proc.), Belgijoje (9,8 proc.) ir Portugalijoje (13 proc.).

Užpernai Estijoje moterys  uždirbo 29,9 proc. mažiau nei vyrai (2008 metais - 27,6 proc.) - tai didžiausias skirtumas visoje ES. Latvijoje darbo užmokesčio skirtumas siekė 14,4 proc. (2008-aisiais - 11,8 proc.).

ES šis rodiklis per penkerius metus sumenko 0,9 proc. ir 2013 metais siekė 16,4 procento.

Pirmadienį paskelbtais Eurostato duomenimis, 2015 m. sausio mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungoje sudarė 9,8 proc. Tai yra mažiau, palyginus su praėjusiais metais, kuomet nedarbas sudarė atitinkamai 9.9 proc. gruodį ir 10,6 proc. sausį.

Lietuva atitinka ES vidurkį – 2015 m. sausio mėnesį fiksuotas 9,8 proc. nedarbas (palyginimui - prieš metus nedarbo lygis Lietuvoje buvo 11,4 proc.). Mažiausias nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje buvo fiksuotas Vokietijoje (4,7 proc.) ir Austrijoje (4,8 proc.), didžiausias - Graikijoje (25,8 proc. 2014 m. lapkričio mėnesį) ir Ispanijoje. (23,4 proc.).

Nedirbančio jaunimo (asmenų iki 25 metų) dalis visoje ES sudarė 21,2 proc., euro zonai priklausančiose valstybėse narėse – 22,9 proc.. Tuo tarpu 2014 m. sausio mėnesį jaunimo nedarbas sudarė 23,3 proc. visoje ES ir 24,3 proc. eurozonoje. Lietuvoje, kaip ir bendrai ES, fiksuojamos jaunimo nedarbo mažėjimo tendencijos, t.y. 2015 m. sausio mėnesį jaunimo nedarbo lygis buvo 18,2 proc, o prieš metus  - 20,7 proc.

Nors kainų šuolį po euro įvedimo pernai prognozavo kone 9 iš 10 gyventojų, tačiau šių metų pradžioje fiksuojamos atvirkštinės tendencijos - vartojimo prekės ir paslaugos pinga. Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o vasarį prognozuojama 0,3 proc. mėnesinė defliacija.

Pasak makroekonomikos specialistų, Lietuvai pavyko įvesti eurą infliacijos požiūriu tinkamiausiu metu - kai prekių ir paslaugų kainas žemyn tempia atpigę energetiniai ištekliai. Tai sumažino ir visuomenės nerimą dėl galimo kainų šuolio. "Eurobarometro" tyrimų duomenimis, per keturis mėnesius iki š.m. sausio gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos, sumažėjo trečdaliu - nuo 86 iki 58 procentų.

DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės nuomone, bendras euro įvedimo poveikis infliacijai Lietuvoje gali būti šiek tiek mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje. Skaičiuojama, kad dėl euro įvedimo infliacija Latvijoje padidėjo iki 0,21 proc. - panašiai kaip ir kitose pastaraisiais metais į euro zoną įstojusiose šalyse: Estijoje - 0,3 proc., Maltoje - 0,2 proc., Slovakijoje - 0,25 procento.

"Lietuvoje kainų apvalinimas dėl euro išsitęsė laiko požiūriu ir prasidėjo jau pirmaisiais 2014 m. mėnesiais. Eurą įvedus kainų apvalinimo "apetito" nebebuvo, arba jis buvo iš dalies išblėsęs. Galima teigti, kad Lietuvoje kainų apvalinimo įtaka infliacijai buvo mažesnė, kadangi pasitikome eurą turėdami kur kas mažesnę infliaciją nei kaimyninės Baltijos šalys - Latvija pernai ir, ypač, Estija 2011 metais. Verslininkai turėjo ir mažiau motyvacijos, ir kainodaros erdvės kelti kainas, kadangi privalėjo įvertinti konkurencinę aplinką ir galimą rinkos dalies praradimą konkurentams nepasekus jų pavyzdžiu", - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, natūralu, kad gyventojams pernai nerimą kėlė kai kurių šalių nemaloni patirtis - ne visoms euro zonos narėms, ypač senbuvėms, pavyko suvaldyti kainų dinamiką euro įvedimo momentu.

"Tačiau šviežesnės euro zonos narės rado sėkmingų receptų, kaip motyvuoti ūkio dalyvius bendram tikslui ir išvengti neigiamų euro įvedimo pasekmių kainoms. Lietuvai labai pasisekė, kad pavyko sėkmingai įgyvendinti šią gerą patirtį, o metas euro įvedimui buvo itin palankus dėl žemyn krypstančių pasaulinių maisto ir energetikos žaliavų kainų vektorių", - sakė banko DNB vyriausioji analitikė.

G. Nausėdos teigimu, praėjusiais metais išties retas gyventojas galėjo numatyti būsimą pasaulinį naftos ir degalų kainų nuopuolį.

"Tai veikiau atsitiktinumas ir palankus Lietuvai sutapimas, kad būtent šiuo periodu patyrėme stiprų minėto antiinfliacinio veiksnio poveikį, kuris gerokai sumažino socialinę įtampą euro įvedimo proceso metu. Be to, valdžios institucijos gana daug pasidarbavo, kad techniniu požiūriu pinigų reforma būtų sklandi ir skaidri", - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Anot ekspertų, negalima teigti, kad valiutų pasikeitimas neturėjo absoliučiai jokios įtakos kainoms - pernai augo paslaugų kainos, o artėjantis euro įvedimas, tikėtina, buvo vienas šių augimo veiksnių. Tačiau, banko "Swedbank" vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, per metus pabrangusios kai kurios paslaugos - odontologijos, būsto remonto ir priežiūros, nuomos, kirpyklų, maitinimo - sudaro gana mažą vartotojų krepšelio dalį, t.y. vos 5 proc. visų suvartojamų prekių ir paslaugų.

"Tuo tarpu daugelio pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainų tendencijos šiemet buvo palankios gyventojams. Tai greičiausiai ir lėmė tai, jog sumažėjo manančiųjų, kad euro įvedimas padidins infliaciją", - sakė "Swedbank" vyresnioji ekonomistė.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. sausio mėn. metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė -1,4 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 procento. Remiantis departamento prognozėmis, vasario mėn. metinė infliacija gali būti neigiama ir sudaryti -1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija taip pat gali būti neigiama ir sudaryti -0,1 procento.

Nors dėl Ukrainos konflikto susirūpinusios NATO šalys nevengia griežtų pareiškimų ir skambių pažadų, kai kurios Aljanso narės iš tikrųjų mažina savo išlaidas gynybai, paskelbė vienas Didžiojoje Britanijoje įsikūręs strateginių analizių centras.

Ketvirtadienį paskelbtoje Europos lyderystės tinklo (European Leadership Network, ELN) ataskaitoje sakoma, kad Britanija, Bulgarija, Kanada, Vokietija, Vengrija ir Italija yra suplanavusios sumažinti gynybos sektoriaus finansavimą 2015 metais.

Tuo tarpu Prancūzijoje ši biudžeto eilutė turėtų išlikti tame pačiame lygmenyje.

"Nors vyksta Rusijos agresija Ukrainoje, o iš NATO lyderių lūpų sklinda retorika, kad tai yra Europos saugumo taisykles keičiantis veiksnys, visi įrodymai byloja, kad reikalai tvarkomi kaip įprasta", - sakė ELN direktorius Ianas Kearnsas (Ijanas Kernsas), vienas iš tos ataskaitos autorių.

Pernai rugsėjį NATO lyderiai pažadėjo "pakeisti mažėjančių gynybos biudžetų tendenciją".

Vasario 6 dieną NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad praeitais metais Aljanso narių bendrai skirtos išlaidos gynybai sumažėjo 3 procentais.

"Faktas, kad iššūkiai mūsų saugumui didėja. Bet mūsų išlaidos gynybai mažėja", - pripažino J.Stoltenbergas.

"Tokia padėtis tiesiog negali išsilaikyti, - pabrėžė jis. - Negalime amžinai daryti daugiau, turėdami mažiau."

Europos lyderystės tinklas išnagrinėjo 14-os iš 28-ių NATO šalių biudžetus, kai jų biudžeto projektai 2015 metams buvo oficialiai paskelbti. Į šią analizę nepateko Jungtinės Valstijos, kurių išlaidos gynybai, anot ELN, sudaro daugiau negu 75 proc. bendro Aljanso karinio biudžeto.

Ataskaitoje nurodoma, kad šešių šalių (Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir Rumunijos) gynybos biudžetai 2015 metais padidės, bet nepasieks galutinio tikslo - 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip buvo susitarta NATO viršūnių susitikime.

Pasak ELN, iš tirtų šalių vienintelė Estija 2015 vykdys įsipareigojimą skirti gynybos sektoriui 2 proc. BVP.

Analizė rodo, kad Didžiosios Britanijos išlaidos gynybai šiemet bus mažiausios per pastaruosius 25 metus. Tuo tarpu Vokietijoje išlaidos gynybos sektoriui mažėja tiek pagal bendrą lėšų sumą, tiek pagal jos santykį su bendruoju vidaus produktu.

Lietuva pagal metinį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį kartu su Slovakija dalinosi šeštą vietą tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių.

Lietuvos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2013 metų tuo pat laiku, augo 2,4 proc., rodo penktadienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys.

Spartesnis ūkio augimas buvo tik Vengrijoje (3,4 proc.), Lenkijoje (3,1 proc.), Jungtinėje Karalystėje (2,7 proc.), Estijoje (2,6 proc.) ir Rumunijoje (2,5 proc.).

Latvijos ūkis per metus ūgtelėjo 1,9 proc. Visoje ES ekonomika išaugo 1,3 proc., vien tik euro zonoje - 0,9 procento.

Per ketvirtį - ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu - Lietuvos BVP augo 0,6 proc., Latvijos - 0,4 proc., Estijos - 1,1 procento.

Visoje ES per ketvirtį BVP išaugo 0,4 proc., vien tik euro zonoje - 0,3 procento.