Saudo Arabijos karaliui Abdullah (Abdulai) penktadienį mirus, naujuoju šalies valdytoju tapo Salmanas bin Abdulazizas, kuris yra paskutinis monarchas, gimęs anksčiau negu dabartinėje pagrindinėje naftą eksportuojančioje pasaulio valstybėje buvo rasta „juodojo aukso“.
Turės laviruoti
Tapęs karaliumi, Salmanas, kuriam, kaip manoma, yra 79 metai, turės laviruoti per karų Irake ir Sirijoje sukeltą suirutę regione, konkuruoti su šiitiška galybe Iranu ir reaguoti į stiprios tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ grupuotės kaimyniniame Jemene keliamą grėsmę.
Naujuoju sosto įpėdiniu tapo jo jauniausias netikras brolis princas Moqrenas (Mokrenas), buvęs žvalgybos vadovas, kuris kovo mėnesį buvo paskirtas sosto įpėdinio pavaduotoju.
Salmanas laikomas nuosaikia figūra, gerai suprantančia vienas kitam dažnai prieštaraujančius konservatyvių dvasininkų, įtakingų genčių ir jaunėjančios visuomenės poreikius. Jam taip pat priklausys lemiamas žodis vykdant socialines ir ekonomikos reformas, pradėtas valdant Abdullah.
„Man pasirodė, kad jis gerai orientuojasi dėl to delikataus balansuojančio akto, kurį turi atlikti, jog skatintų visuomenę žengti į priekį, tuo pačiu metu gerbdamas jos tradicijas ir konservatyvius papročius“, – sakė Robertas Jordanas (Robertas Džordanas), kuris 2001–2003 metais buvo JAV ambasadorius Rijade.
Įspūdingo stoto Salmanas kontroliuoja vieną didžiausių arabų pasaulyje žiniasklaidos grupių. Jis mano, kad demokratija nelabai tinka šiai konservatyviai karalystei, tad laikosi atsargiai, vykdant socialines ir kultūrinės reformas, rodo vienas 2007 metų JAV diplomatinis pranešimas, kurį paviešino „WikiLeaks“.
Salmanas beveik 50 metų buvo Rijado provincijos gubernatorius ir šiame poste, prižiūrėdamas sostinės plėtrą nuo mažo dykumos miesto iki didmiesčio, turėjo glaudžiai bendradarbiauti tiek su konservatyviais tradicijų sergėtojais, tiek su liberaliais technokratais.
Vienam po kito mirus jo dviem vyresniems tikriems broliams, sosto įpėdiniams Sultanui ir Nayefui (Najefui), Salmanas buvo paskirtas pirmuoju gynybos ministru ir paskui buvo laikomas sosto įpėdiniu.
Kaip gynybos ministras jis vadovavo daugiausiai išleidžiančiai karalystės ministerijai, kuri didžiuliais ginklų pirkiniais stiprino ryšius su savo sąjungininkėmis – Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.
Jis dešimtmečius priklausė valdančiosios al Saudų šeimos, kuri, sudariusi sąjungą su konservatyviais dvasininkais, įkūrė šią dykumų karalystę ir vis dar joje dominuoja, vidiniam ratui.
Karališkojoje šeimoje, kuri savo teisę valdyti grindžia švenčiausių islamo vietų – Mekos ir Medinos – globa, Salmanas yra laikomas dievobaimingu ir palyginti atviru.
„Jis protingas, politiškas, palaikantis ryšį su konservatyviuoju pamatu, bet, taip pat, gana moderniai mąstantis“, – sakė vienas buvęs diplomatas Rijade, kurio buvo paklausta apie Saudo Arabijos sosto paveldėjimo procesą.
Rijado gubernatorius
Būdamas Rijado srities gubernatoriaus poste 1962–2011 metais Salmanas palaikė glaudesnius kontaktus su kitų šalių vyriausybėmis negu daugelis aukštesnius titulus turėjusių karališkosios šeimos narių.
Šį postą užimantis asmuo yra atsakingas ir už tarpininkavimą sprendžiant ginčus tarp valdančiosios šeimos narių, todėl Salmanas jau tuomet buvo svarbiausios karalystės valdžios struktūros centre.
Iš gubernatoriaus būstinės atsiveria vaizdas į sostinės aikštę, kurioje, jeigu dirbdavo penktadieniais, Salmanas galėdavo stebėti, kaip budelis per viešas egzekucijas kerta galvas myriop nuteistiems nusikaltėliams.
2007 metų kovą per vieną susitikimą su JAV ambasadoriumi, nupasakotą diplomatiniame pranešime, nutekintame portalo „WikiLeaks“, Salmanas sakė, kad karaliaus Abdullah pradėtos socialinės ir kultūrinės reformos turi būti vykdomos lėtai, kad nesukeltų įnirtingo konservatyviųjų jėgų pasipriešinimo.
Jis taip pat pasisakė prieš demokratijos įvedimą Saudo Arabijoje, argumentuodamas, kad dėl to gali paaštrėti trintis tarp regionų ir genčių. Princas aiškino ambasadoriui, kad užtikrinti stabilumą Artimuosiuose Rytuose įmanoma tik išsprendus palestiniečių ir Izraelio konfliktą.
R.Jordanas pasakojo, kad princas Salmanas iš pradžių negalėjo patikėti, kad Saudo Arabijos piliečiai dalyvavo 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakose prieš Jungtines Valstijas, Vis dėlto vėliau jis pakeitė nuomonę, atsiradus daugiau tvirtų įrodymų, kad 15 iš 19 asmenų, tąsyk užgrobusių keleivinius lėktuvus ir nukreipusius juos į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke bei Pentagono pastatą Vašingtone, buvo Saudo Arabijos piliečiai.
„Jis aklai nepriima visko, ką sako Jungtinės Valstijose, bet tuo pačiu supranta šių ryšių, kurie susiję ne vien su nafta, svarbą“, – sakė R.Jordanas.
Karaliaus galios
Daugelio nuomone, dėl išraiškingų veido bruožų ir barzdos princas Salmanas yra panašesnis į savo velionį tėvą karalių Abdulazizą Ibn Saudą negu kuris nors iš jo brolių.
Abulazizas susigrąžino savo šeimos senąją tvirtovę Rijadą 1902 metais kartu su nedidele grupe savo sekėjų, vienijamų asketiško islamo vizijos. Tuomet jis pradėjo tris dešimtmečius trukusią užkariavimų kampaniją, nubrėžusią šiuolaikinės karalystės, įkurtos 1932 metais, ribas.
Princas Salmanas, kuris yra vienas iš „Sudairi septyneto“ – Abdulazizo Ibn Saud ir jo mylimos žmonos Hassos bint Ahmed al Sudairi (Hasos bint Ahmed Sudairi) vaikų, jau dešimtmečius yra karališkosios valdžios centre.
Savo šeimoje jis turi daugiau negu 30 netikrų brolių, o tarp tikrų jo brolių buvo ir velionis karalius Fahdas, sosto įpėdiniai Sultanas ir Nayefas, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras princas Ahmedas.
Salmanas gimė 1936 metais Rijade, kai šis miestas tebuvo kukli oazė, apstatyta namais iš dumblo plytų, naujos karalystės, kurioje dar nebuvo rasta naftos telkinių, gilumoje. Tuo metu miestas daugiausiai pajamų gaudavo iš maldininkų, keliaujančių Meką ir Mediną, datulių auginimo ir kupranugarių veisimo.
Tačiau vienas jo sūnų – Sultanas bin Salmanas – tapo pirmuoju arabų astronautu, pakilęs į orbitą 1985 metais JAV erdvėlaiviu „Discovery“.
Princas Sultanas dabar yra karalystės turizmo ministras, o kitas Salmano sūnus – princas Abdulazizas – eina naftos viceministro pareigas.
Penkis dešimtmečius administruodamas Rijadą ir sostinės apylinkes, Salmanas vadovavo sostinės plėtrai, per kurią šis atokus dykumų miestelis išaugo į 4,6 mln. gyventojų turintį didmiestį.
Princas Salmanas išsilavinimą įgijo „princų mokykloje“, įkurtoje Ibn Saudo rūmuose Mekos didžiosios mečetės imamo. Tai atskleidžia, kokį svarbų vaidmenį monarchijos įkūrėjas skyrė grynam islamo tikėjimui savo naujoje valstybėje.
