„Taikos ir susitaikinimo procesui reikia naujos pradžios“, – pareiškė 86 metų pontifikas savo kalboje, kurią sakė prezidentūroje Džuboje, ir paragino dėti dar daugiau pastangų siekiant išspręsti konfliktus jauniausioje pasaulio valstybėje.

„Ateities kartos arba garbins jūsų vardus, arba ištrins juos iš savo atminties ir tai priklausys nuo to, ką jūs darote dabar“, – pareiškė popiežius susirinkusiesiems, tarp kurių buvo prezidentas Salva Kiiras (Salvas Kiras), jo varžovas ir pavaduotojas Riekas Macharas (Rikas Mačaras), taip pat nemažai diplomatų, religinių lyderių ir genčių karalių.

Pietų Sudane – vienoje skurdžiausių pasaulio šalių – nuo 2011 metų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Sudano, kilo viena krizė po kitos.

Šalyje penkerius metus vyko žiaurus pilietinis karas tarp S. Kiirui ir R. Macharui ištikimų pajėgų, per kurį žuvo 380 tūkst. žmonių, o 4 mln. teko palikti savo namus.

Dėl tebesitęsiančių konfliktų tarp konkuruojančių etninių grupių iki šiol labai kenčia civiliai gyventojai.

Ši „piligriminė taikos kelionė“ yra pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas į Pietų Sudaną nuo tada, kai ši šalis, kurioje dominuoja krikščionys, po ne vieno dešimtmečio karo iškovojo nepriklausomybę nuo Sudano, kuriame dauguma gyventojų yra musulmonai.

Prieš atvykdamas į Pietų Sudaną, pontifikas keturias dienas viešėjo Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Be politinių lyderių, popiežius Pietų Sudane taip pat planuoja susitikti su konfliktų aukomis ir Bažnyčios atstovais. Planuojamos ir mišios po atviru dangumi, kuriose laukiama minios žmonių.

Pietų Sudano prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) per Kūčias paskelbtu dekretu išformavo 10 šalies valstijų ir sukūrė 28 naujas valstijas, bet šis žingsnis gali sukelti pavojų rugpjūtį pasirašytam taikos susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti dvejus metus trunkantį pilietinį karą.

Apie S.Kiiro sprendimą vėlai vakare paskelbė valstybinė televizija.

S.Kiiras 28 naujas valstijas sukūrė po to, kai 150 sukilėlių pirmadienį grįžo į sostinę Džubą įgyvendint taikos susitarimo, kurį pasirašė S.Kiiras ir sukilėlių lyderis Riekas Macharas (Rikas Mačaras).

Per Pietų Sudano pilietinį karą, kuris prasidėjo 2013 metų gruodžio mėnesį, dešimtys tūkstančių žmonių žuvo, o dar daugiau kaip 2 mln. buvo priversti palikti savo namus.

Smurto krečiamas Pietų Sudanas, kuriam taip pat gresia badas, ketvirtadienį mini savo nepriklausomybės nuo Sudano ketvirtąsias metines.

Pietų Sudanas tapo jauniausia valstybe 2011 metais po referendumo, per kurį buvo nubalsuota už atsiskyrimą nuo Sudano šiaurinės dalies.

Tačiau jauną šalį apėmė karas, praėjus vos 1,5 metų po nepriklausomybės paskelbimo, kilus politiniam susipriešinimui tarp prezidento Salvos Kiiro (Salvos Kiro) ir jo buvusio pavaduotojo Rieko Macharo (Riko Mačaro).

Incidentai, per kuriuos mergaitės yra išžaginamos grupės karių, o po to sudeginamos, berniukų kastravimas, vaikų karių armijos ir kitokie nežmoniški nusikaltimai žymi ilgėjantį pilietinio karo Pietų Sudane žiaurumų sąrašą, tačiau tarptautinė bendruomenė akivaizdžiai yra nepajėgi sustabdyti tų kautynių

Artėjant nepriklausomybės metinėms iškilus Pietų Sudano aktyvistas Edmundas Yakani (Edmundsa Jakanis) sakė, kad „mes neturime ko švęsti“.

Analitikai perspėja, kad sankcijos – vienintelis likęs diplomatinio spaudimo įrankis, kuriuo būtų galima priversti kariaujančias šalis sudaryti taiką – iš tikrųjų gali tik dar labiau paaštrinti šį konfliktą.

Karas prasidėjo 2013 metų gruodį, kai S.Kiiras apkaltino R.Macharą planuojant perversmą. Tuomet prasidėjo virtinė žudymų abiejose stovyklose, o neturtinga ir priėjimo prie jūros neturinti šalis susiskaldė etniniu pagrindu.

Buvo sudarytos ir žlugo bent septynerios paliaubos. Kai S.Kiiras ir R.Macharas paskutinį kartą susitiko birželio pabaigoje, jie netgi nesugebėjo sudaryti rašytinės sutarties, o derybos „neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų“, sakė vienas sukilėlių atstovas.

Praeitą savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba paskelbė draudimą išduoti vizas šešiems karo vadams ir įšaldė jų sąskaitas. Trys iš tų veikėjų vadovauja vyriausybės pajėgoms, o kiti trys – sukilėliams.

Trims iš jų jau anksčiau buvo paskelbtos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos, kurios nesugebėjo pažaboti smurto, nes sąskaitų įšaldymas ir draudimas išvykti į užsienį karo vadams mažai aktualus.

Milijardai dolerių buvo skirta humanitarinei pagalbai ir ekonomikos plėtros skatinimui tame regione nuo 2005 metų, kai Pietų Sudanas sudarė taikos sutartį su Chartumu, baigusią dešimtmečius trukusį pilietinį karą ir atvėrusią triuškinamam balsavimui už nepriklausomybę 2011 metais.

Vis dėlto tarptautinės bendruomenės įtaka dabar yra ribota – netgi Pietų Sudano nepriklausomybės rėmėjų, tokių kaip Vašingtonas, arba ekonomikos jėgainių, tokių kaip Kinija, kuri anksčiau buvo pagrindinė Pietų Sudane išgaunamos naftos pirkėja, nors dabar tas sektorius yra praktiškai apmiręs.

Tuo tarpu kaimyninės šalys vis labiau įsitraukia į šį karą.

Konflikte dalyvauja daugiau negu 20 ginkluotų grupuočių. Tūkstančiai Ugandos karių, pastiprintų atakos sraigtasparniais, padeda S.Kiirui, o Sudanas kaltinamas ginkluojantis R.Macharui lojalius sukilėlius.

Diplomatai sako, kad jiems likę tik nedaug pasirinkimų. Pakartotiniai taikos derybų etapai neatnešė beveik jokios naudos, išskyrus milijonų dolerių vertės sąskaitas už delegacijų narių apgyvendinimą viešbučiuose ir keliones.

„Sankcijos lyderiams yra kraštutinė priemonė, – sakė vienas toms deryboms artimas diplomatas. – Dar yra vilties įtikinti juos kalbėtis ir susitarti.“

Pietų Sudano prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) ir sukilėlių vadas Riekas Macharas (Rikas Mačaras) pirmadienį pasirašė naują paliaubų sutartį, priartėdami prie galutinio susitarimo, turinčio užbaigti jau 15 mėnesių besitęsiantį konfliktą, kuris krečia jauniausią pasaulio valstybę.

Afrikos diplomatiniai šaltiniai sakė, kad sutartis, kurios tekstas nebuvo paviešintas, nustato, kaip abu lyderiai pasidalys valdžią, kai bus suformuota pereinamojo laikotarpio vyriausybė. Sutartyje siūloma, kad S.Kiiras liktų prezidentu, o R.Macharas taptų viceprezidentu.

Konflikto šalys taip pat įsipareigojo laikytis paliaubų susitarimo, kuris buvo pasirašyta 2014-ųjų sausį, bet buvo dažnai pažeidinėjamas.

Visgi sukilėliai nurodė jog reikia išspręsti dar daug nesutarimų, kad būtų pasiektas galutinis susitarimas dėl „valdžios pasidalijimo“.

Pasirašęs naujausią sutartį R.Macharas sakė, kad abi pusės surengs tolesnes diskusijas dėl laikinosios vyriausybės funkcijų.

Prieš karštligiškas derybas, kurios užsitęsė iki išnaktų, regiono diplomatai buvo perspėję, kad konflikto šalims gali būti paskelbtos sankcijos, jeigu nebus sudaryta nauja sutartis.

Konfliktas naujausioje ir vienoje iš neturtingiausių Afrikos šalių įsiplieskė 2013-ųjų gruodį ir nuo to laiko praktiškai nesiliovė, nors S.Kiiras ir R.Macharas ne kartą žadėjo sustabdyti smurtą.

Per šį konfliktą jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, o apie 1,5 mln. buvo priversti palikti savo namus. Daugelis iš 11 mln. gyventojų šioje naftą eksportuojančioje šalyje gyvena pusbadžiu.

Pietų Sudano prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) penktadienį per tiesiogines derybas su sukilėlių vadu Rieku Macharu (Rieku Mačaru) Etiopijoje sieks užbaigti žiaurių pilietinį karą šalyje, trečiadienį pranešė tarpininkai iš kitų regiono šalių.

Deryboms tarpininkaujančių Rytų Afrikos šalių bloko IGAD atstovai pranešė, kad šis „lemiamas susitikimas padės užbaigti smurtą ir žudynes Pietų Sudane“, o jo dalyviai pamėgins surasti „politinį krizės sprendimą“, nurodoma pranešime.

Pietų Sudano prezidentas S.Kiiras praėjusią savaitę sakė dalyvausiantis taikos derybose, į kurias antradienį pažadėjo atvykti ir R.Macharas, nors šis perspėjo, jog jam gali sutrukdyti netikėtos aplinkybės – neseniai jis paspruko į atokią vietovę nuo vyriausybės pajėgų, kurios užėmė buvusią sukilėlių bazę.

Abi šalys kaltina viena kitą žudynėmis, prievartavimais, tūkstančių vaikų įtraukimu į karą. Šalies šiaurinėje dalyje tebevyksta nuožmūs susirėmimai dėl svarbaus naftos gavybos miesto.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pirmąsias sankcijas jauniausiai pasaulio šaliai, atsakydamos į „nesuvokiamą smurtą“ joje. Sankcijų taikiniais tapo abiejų kovojančių šalių pajėgų vadai: prezidentui lojalių pajėgų vadas Marialas Chanoungas (Marialas Čanungas) ir sukilėlių generolas Peteris Gadet (Peteris Gadė).

Jos buvo įvestos po JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) vizito praėjusią savaitę Džuboje, kur jis paragino abi kovojančias šalis sudėti ginklus.

R.Macharas antradienį pažadėjo Pietų Sudano sostinėje apsilankiusiam Jungtinių Tautų (JT) vadovui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) , kad jis „bus“ taikos derybose Etiopijos sostinėje.

Šis karas nusinešė tūkstančius, o gal net dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir privertė daugiau nei 1,2 mln. gyventojų pasitraukti iš savo namų. Dar beveik 5 mln. gyventojų reikia humanitarinės pagalbos, sako Jungtinės Tautos.

Pietų Sudano prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) trečiadienį pareiškė, kad yra pasiruošęs pradėti bet kokį dialogą su buvusiu viceprezidentu, kurį jis apkaltino sąmokslo organizavimu, pranešė S.Kiiro atstovas.

„Jo paklausė, ar jis sutiktų pradėti kokį nors dialogą, ir jis atsakė, kad yra pasiruošęs dialogui“, – telefonu sakė prezidento atstovas Ateny Wek Ateny (Atenis Vek Atenis) naujienų agentūrai „Reuters“.

Spaudos konferencijoje į žurnalistų klausimus atsakinėjęs S.Kiiras sakė, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos su buvusiu viceprezidentu Rieku Macharu (Riku Mačaru), kuris buvo atleistas liepos mėnesį. Abu politikai priklauso skirtingoms etninėms bendruomenėms, tarp kurių vyko susirėmimai praeityje.