„Dėl sankcijų paketo derybos vyksta ir panašu, kad mes galime turėti neblogą keturioliktąjį paketą. Stipresnį negu prieš tai buvę. Tikrai matyti, kad yra prisikaupę nemažai punktų, kuriuos įtraukėme, vėlgi aš esu dėkingas Lietuvos tarnyboms, stipriai prisidėjusioms tiek prie to paketo suformulavimo, tiek derybų metu suderėtų punktų“, – dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje pirmadienį LRT sakė G. Landsbergis.

„Aišku, vienas turbūt svarbiausių aspektų mums yra sankcijų apeinamumas. Šitas paketas uždaro nemažai dar likusių ar vis atrandamų spragų, paliktų kituose paketuose“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Taip pat, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, kol kas derybos tarp valstybių nėra pasibaigusios, todėl galutiniai rezultatai, G. Landsbergio vertinimu, dar gali keistis.

ELTA primena, kad vasario pradžioje skelbta, kad artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, ES rengia naują sankcijų Rusijai paketą. Agentūros dpa duomenimis, papildomos sankcijos gali būti įvestos gerokai daugiau nei 200 asmenų ir įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros.

Prieš tai paskelbtas ES sankcijų Rusijai paketas apėmė draudimą iš Rusijos į ES įvežti deimantus ir deimantinius papuošalus.

Jau kurį laiką galioja ir draudimas importuoti naftą, anglį, plieną, auksą bei prabangos prekes, taip pat taikomos baudžiamosios priemonės bankams ir finansų institutams.

„Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją. Atsiras atsakomybė per visą prekybos grandinę stiprinti atsakomybę“, – Sankcijų valdymo forume Vilniuje ketvirtadienį teigė J. Neliupšienė.

„Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas“, – kalbėjo viceministrė. 

Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas

Pasak jos, 12-asis sankcijų paketas apribos aukštųjų bei informacijų technologijų paslaugas, taip pat numatomi apribojimai lazerių pramonei.

J. Neliupšienės teigimu, su Rusija susijusių asmenų kontroliuojamų Bendrijos įmonių finansinių srautų už ES ribų kontrolė bus griežtesnė.

„Bus reikalingas leidimas pervesti lėšas už Europos Sąjungos ribų, taikomas ES įmonėms, kurios priklauso Rusijos subjektams arba kurias kontroliuoja Rusijos asmenys“, – teigė J. Neliupšienė. 

Viceministrė pažymėjo, kad augantis Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nereiškia, jog tarptautinės sankcijos neturi jokio poveikio šios šalies ekonomikai.

„Nekrintantis (Rusijos BVP – BNS) rodo visai kitą, daug blogesnį dalyką. Tai rodo, kad Rusijos ekonomika persitvarkė, ir mes iš tikrųjų turime situaciją, kur nebėra civilinės ekonomikos. Visa ekonomika yra pajungta realiai karo pramonei“, – teigė J. Neliupšienė.   

„Kol kas vyksta tik pokalbiai, tai nenorėčiau atskleisti didesnio jų turinio. Galiu tik pasakyti, kad 12-asis sankcijų paketas yra ruošiamas, bet kol kas nesileisčiau į spekuliacijas, kas konkrečiai bus tame pakete“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Yra įvairių kalbama scenarijų, ir anksčiau yra atkreiptas dėmesys į sankcijų apėjimą ir ieškoma būdų kaip tą užkardyti, bet kokios konkrečios priemonės bus su tuo susijusios priemonės 12-ame pakete, kol kas pasakyti yra anksti. Svarstoma labai daug variantų, nes dažnu atveju pasiūlymus teikia pačios šalys narės ir diskusijos yra labai plačios, – sakė jis.

ELTA primena, kad ES rengia dvyliktąjį sankcijų Rusijai paketą. Keli aukšti Bendrijos pareigūnai spalio pabaigoje Briuselyje sakė, kad, be kita ko, norima apriboti prekybą deimantais iš Rusijos. Be to, gali būti įvestas aliuminio importo draudimas bei eksporto suvaržymai kitoms prekėms, kurios gali būti naudojamos ne tik civiliniais, bet ir kariniais tikslais.

Iki šiol paskutinis sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželį. Jis apėmė baudžiamąsias priemones dar daugiau asmenų ir organizacijų, remiančių Rusijos invaziją į Ukrainą bei instrumentą, draudžiantį apeiti jau galiojančias sankcijas.

Jau kurį laiką, be kita ko, taikomas plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglį, plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų institucijoms. Asmenų ir juridinių asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos sankcijos, sąraše šiuo metu jau yra apie 1,8 tūkst. įrašų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę teigė, kad dėl 12-ojo ES sankcijų paketo Rusijai „yra vilties postūmiams“. Vis tik, jis tvirtino, kad ar bus pasiekta reikšmingų sprendimų, pasakyti yra dar anksti.

„Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas.

ES susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Naujos sankcijos, jei nekils prieštaravimų, turėtų įsigalioti ketvirtadienį, jose numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams.

Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime.

Detalių apie sankcijas kol kas nepateikta, tačiau ES ambasadoriai, pastarosiomis dienomis aptarinėdami galimas baudžiamąsias priemones, daugiausia dėmesio skyrė siekiui nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą.

Jie taip pat svarstė galimybę išplėsti asmenų, kuriems dėl jų vaidmens remiant Kremliaus paskelbtas aneksijas bus taikomi draudimai keliauti ir įšaldomas turtas, juodąjį sąrašą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį teigė, kad naujausios sankcijos Rusijai, lyginant su ankstesniais sprendimais, yra „silpnesnis, nei buvę anksčiau paketai“, tačiau jis sveikino ES radus kompromisus ir pavykus išsaugoti vienybę.

Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Penktadienį 27 ES šalių pasiuntiniai Briuselyje aptarė pasiūlymą ir uždegė jam žalią šviesą. Keli šaltiniai sakė, kad tikisi galutinio patvirtinimo kitą savaitę.

Visos bloko valstybės narės privalo vieningai pritarti sankcijoms, kad jos įsigaliotų.

Atnaujinus sankcijų sąrašą ES informacinėje erdvėje neturėtų likti iš viso penkių Rusijos dezinformacinių kanalų, tarp kurių įvairiakalbei auditorijai skirti „Russia Today“ ir „Sputnik“ ES sprendimu buvo blokuoti kiek anksčiau – nuo šių metų kovo 1 dienos.

Atsižvelgdami į Rusijos eskaluojamus karo veiksmus informacinėje erdvėje, kovo pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministrai išplatino bendrą kreipimąsi į ES šalių kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrus, jame atkreipdami dėmesį į būtinybę akyliau saugoti Europos Sąjungos informacinę erdvę, aktyviau riboti Rusijos Federacijos įtakoje esančius žiniasklaidos kanalus, pasitelktus vykdant informacinį karą.

Balandžio 4 d. dalyvaudamas Liuksemburge vykstančioje ES kultūros ministrų taryboje kultūros ministras Simonas Kairys pakartojo raginimą aktyviau kovoti su didžiuliu Rusijos karo propagandos ir dezinformacijos srautu, siekiant apsaugoti ES informacinę erdvę blokuojant rusiškos ir baltarusiškos propagandos kanalus, kviečiant priimti reikiamus sprendimus, pabrėždamas, kad karo propagandos skleidimas ir dezinformacija neturi nieko bendra su žiniasklaidos laisve.

Palaikydama ES pritaikytas sankcijas Rusijos Federacijos valdomiems žiniasklaidos kanalams, Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra įstojusi į Europos Sąjungos Bendrajame teisme pradėtą bylą, „RT France“ prieš ES Tarybą.

Vasario pabaigoje Lietuva, Latvija ir Estija, reaguodamos į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią skleidžiamą informaciją, remdamosi savo nacionaliniais įstatymais ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3 straipsnio 3 dalimi, sustabdė šių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą retransliavimą dėl propagandos, karo ir tautinės neapykantos kurstymo, susijusio su Rusijos paskelbtu karu prieš Ukrainą: „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“), „TV Center International“, „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „NTV Mir“, „NTV Mir Baltic“ ir „Belarus 24“.

„Aš nusivylęs, kad siūlymai neapima naftos. Anglis, kai mes kalbame apie finansus, kurie Rusijos biudžetą papildo Europa pirkdama anglis, tai nėra daug, galėtumėt pridėti žvakes ir malkas, jei norėtumėt padaryt stipriau. Bet jei mes nekalbame apie kažką tokio esminio kaip nafta, tai nėra didelis smūgis“,  – antradienį interviu CNN televizijai sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad rusiškos naftos Europos šalims būtų paprasčiau atsisakyti nei dujų, kaip padarė Lietuva.

„Dujos yra vienas iš sunkiausių klausimų daugeliui Europos šalių, ir tai suprantama, nors aš norėčiau matyti aktyvų ruošimąsi atsijungimui (nuo rusiškų dujų). Bet aš to negalėčiau pasakyti apie naftą – naftą lengviau pakeisti, daugiau šalių ją išgauna, ją lengviau transportuoti ir yra lengviau pakeisti rusišką naftą. Manau, kad galėtų būti padaryta greitu laiku“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Mano klausimas mūsų draugams ir sąjungininkams – ar vis dar įmanoma, jei nebuvo įmanoma per pastaruosius kelis mėnesius, tam pasiruošti?

Kalbėdamas apie Lietuvos sprendimą atsisakyti rusiškų dujų ministras teigė, kad „sprendimas nebuvo padarytas per naktį“.

„Mes tam ruošėmės nuo 2014 metų, nes iki tol mes buvom šimtu procentų priklausomi nuo rusiškų dujų, po to mes pastatėme dujų terminalą, ir sumažinome priklausomybę 30 procentų. Kai praėjusių metų pabaigoje buvo aišku, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, mes ruošėmės tam, ką mes pranešėme prieš dvi dienas. Mes ieškojome naujų sutarčių, naujų pirkimų ir ruošėmės, kad galiausiai vieną dieną, labiau greičiai nei vėliau, atsisakysime rusiškų dujų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Mano klausimas mūsų draugams ir sąjungininkams – ar vis dar įmanoma, jei nebuvo įmanoma per pastaruosius kelis mėnesius, tam pasiruošti? Tai, ką daro Rusija, nebe nauja, tai šešios tikro karo savaitės ir daug darbo jau buvo galima padaryti“, – reziumavo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

„Rusija vykdo žiaurų ir negailestingą karą, taip pat ir prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šiuo kritiniu momentu turime išlaikyti didžiausią spaudimą“, – vaizdo kreipimesi sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Jos teigimu, ES turi didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po „baisių nusikaltimų“ aplink Kyjivą. Esama įrodymų, kad Rusijos kariai galėjo tyčia žudyti ukrainiečių civilius.

U. von der Leyen nurodė, kad anglių importo draudimo vertė yra 4 mlrd. eurų per metus ir kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir naftos importui.

EK pirmininkė nepaminėjo gamtinių dujų. 27 ES narių konsensusą dėl sankcijų gamtinėms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti, užsitikrinti sunkiau.