Be vandens ir poilsio
Vaizdingi kaimeliai, akmenimis grįstos gatvelės, balti namai, žavingi saulėlydžiai: Santorino sala laikoma viena gražiausių Graikijos salų. Tačiau pastaruoju metu turistų rojuje verda įtempta dvikova tarp vietos gyventojų ir gyvūnų gynėjų, susirūpinusių Santorino simboliu laikomais asilais.
Mažieji arklių pusbroliai – vienas pagrindinių paprastų santoriniečių pajamų šaltinių. Papuošti ryškiais karoliukais, varpeliais kasdien nuo ankstyvo ryto iki pat vėlumos jie gabena šimtus turistų, norinčių patekti iš uosto į miesto centrą. Užuot įveikę 520 laiptelių savomis kojomis, tingūs poilsiautojai moka šešis eurus ir ropščiasi ant asilo.
Atvykėliai džiaugiasi pigia pramoga, nė nesusimąstydami, kad keturkojai verčiami dirbti po 20 valandų per parą, didžią šio laiko dalį kepinant kaitriai saulei.
PETA organizacijos aktyvistai pasiryžę pakeisti situaciją. Neseniai jie išplatino vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamos siaubingos scenos iš vergaujančių asilų gyvenimo, ir apkaltino Graikijos valdžios institucijas ignoruojant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Vergauja tinginiams
Teoriškai asilai turėtų gabenti krovinius, neviršijančius penktadalį jų kūno masės, tačiau realybė – gerokai žiauresnė.
Didelė dalis pasyviausių turistų, nepajėgiančių ar nenorinčių savarankiškai judėti, turi antsvorio. Gyvūnų gynėjų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį tokių storulių – daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Rusijos ir JAV – padaugėjo tris kartus. Nuo jų svorio balnai įsirėžia į asilų kūną, sukeldami gyvuliui skausmą.
"Pakiškite delną po diržais ir balnu – pamatysite daugybę atvirų žaizdų, – sako organizacijos "Direct Action Everywhere" atstovė Maria Astraveni. – Kai asilas yra visiškai išnaudotas ir nebegali dirbti, savininkas paprasčiausiai išmeta jį kaip daiktą."
Kas savaitę į Santoriną atplaukia apie 40 tūkst. turistų. M.Astraveni įsitikinusi: atėjo metas, kai pagalbą turi suteikti ne asilai poilsiautojams, bet, atvirkščiai, atvykėliai turėtų liautis naudotis šių gyvūnų paslaugomis.
Valdžią kaltina neveiksnumu
Graikijoje už žiaurumą gyvūnams skiriama bauda iki 15 tūkst. eurų, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pernai reaguojant į tarptautinę kritiką ir plačiai nuvilnijusius protestus, teisės aktai sugriežtinti: dabar asilų šeimininkai privalo juos laikyti specialiai įrengtose dezinfekuojamose vietose, leisti jiems pailsėti bent pusvalandį per dieną, aprūpinti švariu vandeniu ir maistu. Uždrausta versti dirbti besilaukiančias asiles, sergančius gyvūnus ar tuos, kurių kanopos prastos būklės.
Be to, asilai nebeturėtų gabenti daugiau kaip 100 kg sveriančių krovinių ir asmenų: kiekvienas įtartinai stambus poilsiautojas privalo asilo šeimininkui pasakyti, ar jo svoris neviršija centnerio ribos.
Vis dėlto šios priemonės nekelia pasitikėjimo gyvūnų gynėjams. Jų teigimu, asilų savininkai toliau tyčiojasi iš gyvūnų, verčia gabenti sunkius maišus su statybinėmis medžiagomis, ir dėl to nė vienas dar nenubaustas.
Pasak M.Astraveni, valdžios institucijos ne tik abejingai stebi asilų kančias, bet ir skatina pelningą verslą. Todėl aktyvistai didina spaudimą vietos valdžios institucijoms ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. "Mes jau netikime, kad asilų savininkai ims geriau elgtis su gyvūnais", – aiškina M.Astraveni.
Antrindami kolegoms, gyvūnų globėjai Didžiojoje Britanijoje savo tautiečius ragina nesinaudoti Santorino asilų paslaugomis ir salą apžiūrėti vaikštant savomis kojomis.
Ties išnykimo riba
Asilai Graikijoje nuo seniausių laikų naudoti žemės ūkyje ir kaip transporto priemonė. Tačiau dėl technologijų pažangos juos nustota naudoti šioms reikmėms. Atėnų universiteto duomenimis, per pastaruosius 50 metų šalies asilų skaičius sumažėjo 96 proc.: nuo 0,5 mln. 1955 m. iki 12 tūkst. 2015-aisiais.
Santorine, kur yra skaičiuojama didžiausia visoje Graikijoje asilų populiacija, šiuo metu jų esama tik 2 tūkst. "Asilai turi būti išlaisvinti, antraip jie išmirs", – įsitikinusi M.Astraveni.
Tinklalapiui "Deutsche Welle" rengiant publikaciją šia tema, vietos administracija ignoravo pateiktus klausimus, o Santorino meras paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad salos valdžios institucijos laikosi gyvūnų gerovės įstatymų. Esą tai patvirtina ir saloje apsilankę kelių neįvardijamų organizacijų atstovai.
O asilų šeimininkai ir toliau priešinasi bandymams uždrausti šiems gyvūnams gabenti turistus. Salų gyventojai įsitikinę: jei ne jų verslas, ši gyvūnų rūšis apskritai išnyktų.
