– Viešai matoma tapai dar būdama septyniolikos. Anksti tapus atpažįstamai „stogas nenučiuožė“?
– Tuomet visi, kas tik netingėjo, skubėjo išsakyti nuomonę apie mane. Deja, dažniausiai ta nuomonė yra lygi aštriai kritikai, įžeidinėjimams ir patyčioms. Nebuvau tam pasiruošusi, bet, manau, man pavyko išlikti psichologiškai stabiliai tuo metu, nes tiksliai suvokiau, kad tokiais būdais žmonės išlieja savo skausmus, nusivylimus, matyt, ir kompleksus. Gaila, kad išliejant tokias emocijas kažkam pasidaro geriau, tik ar iš tikrųjų geriau? Manau, kad ne… Šiandien kreipiu dėmesį ir stengiuosi atsižvelgti tik į argumentuotai išsakytus pastebėjimus.
Jei kas nors dar mane pavadina „Mis Lietuva“ ar tik gražuole atsakau, kad tai buvo labai seniai ir visiška netiesa.
– Pastaruoju metu tave vis dažniau matome vedėjos amplua. Reikėjo įveikti didelės scenos baimę?
– Matyt, jos neturiu. Man tiesiog gera užsiimti šia veikla, jaučiu, kad esu savo vietoje! Vedėjas yra tarpininkas tarp to, kas vyksta studijoje ir žiūrovo ar klausytojo, todėl greičiau jaučiu ne tiek jaudulį, o atsakomybę. Prieš kiekvieną įrašą ar radijo eterį tiesiog reikia sutelkti mintis ir tiksliai žinoti, kokią žinią nori nusiųsti.
– Ne tik vedi televizijos laidas, dirbi radijuje. Neseniai sukūrei prekinį ženklą, o šią savaitę duris atvėrė ir nagų dailės salonas. Nepasiklysti tarp įvairių veiklų?
– Baigusi lietuvių kalbos studijas Vilniaus universitete sulaukiau pasiūlymo dirbti radijo stotyje „M-1“. Pasirinkdama studijas žinojau, kad ateitį norėsiu sieti su žurnalistika. Tačiau toks darbo pasiūlymas man buvo netikėtas, nes niekuomet savęs neįsivaizdavau radijuje. Jau trejus metus kiekvieną darbo dieną sveikinuosi su klausytojais ir radijas tapo mano mylimiausia veikla. Kartu tai yra ir mano mokykla – iškalbos, greitos reakcijos, bendravimo tiesioginiame eteryje. Manau, kad darbo radijuje dėka prieš kelerius metus įžengiau ir į televiziją, renginių vedimą. Taigi, šios veiklos artimos viena kitai.
Prieš kelerius metus įkūriau prekinį ženklą „Oh!Skin“ ir iki šios dienos vystau šią odinių aksesuarų veiklą. Džiaugiuosi, kad šie aksesuarai populiarėja ir vis daugiau moterų jais puošiasi. Šią savaitę taip pat duris atverė ir nagų dailės salonas „Nail Game“, kurį įkūrėme kartu su drauge, o dabar jau ir partnere Ieva Marija Andrulyte. Manome, kad nagų dailė gali tapti puikiu aksesuaru ir puošmena. Tiesiog visuomet norėjosi įvairiapusiškai save realizuoti, todėl ir užsiimu įvairiomis veiklomis.
– Modelio darbas, kaip suprantu, nebėra tavo pagrindinė veikla. Tačiau gali iš savo patirties pasakyti, ar mados pasaulis iš tiesų yra toks priešiškas ir sekinantis?
– Modelių pasaulyje išties neužsibuvau – užsienyje dirbau apie metus, o pirmus žingsnius šioje veikloje žengiau Tokijuje, kuomet buvau šešiolikos metų. Man visuomet atrodo, kad viskas priklauso nuo tavo paties požiūrio į tam tikrus dalykus, todėl man mados pasaulis nepasirodė priešiškas. Galbūt tiesiog jo nesureikšminau. Bet man kaskart skaudu matyti, kaip merginos ir vaikinai aukoja savo fizinę ir psichologinę sveikatą. Norisi tam pasakyti griežtą stop!
– Randi laiko pasirūpinti sveikata? Turi geros figūros receptą?
– Reguliariai vartoju vitaminus, lankausi ir tikrinuosi pas gydytojus. Taip pat kelis kartus per savaitę sportuoju studijoje „Fit20“. Labai stengiuosi prižiūrėti mitybą, bet meluočiau, jei sakyčiau, kad visuomet tai pavyksta (juokiasi).
– Kokią vietą grožio puoselėjimas užima tavo gyvenime?
– Nedidelę! Manau, kad kiekvieną moterį puošia skaisti oda, švarūs plaukai, tvarkingi nagai, bet tai tikrai nereikalauja didelio dėmesio ar laiko. Kai augau, mama man buvo geriausias pavyzdys, kokia turi būti moteris. Kaip ji turi rūpintis savo sveikata ir išvaizda, mylėti savo vyrą, vaikus bei siekti karjeros. Ji sugebėjo viską suderinti ir būti man tobulos moters pavyzdžiu.
– Kasdienybėje dažnai tenka susidurti su gražuolės stereotipu? Tai netrukdo siekti norimos karjeros?
– Kartais susiduriu, bet man padeda saviironijos jausmas. Jei kas nors dar mane pavadina „Mis Lietuva“ ar tik gražuole atsakau, kad tai buvo labai seniai ir visiška netiesa (juokiasi). Tokie dalykai negali sutrukdyti tavo tikslams. Tik reikia aiškiai žinoti, ko nori, to siekti, stengtis pačiam bei tobulėti. Neieškoti pasiteisinimų, jei kas nors nepavyksta. Aš taip pat nežinau, ar visi mano planai ir verslai pavyks, bet geriau jau pabandysiu nei vėliau gailėsiuosi net nepabandžiusi!
– Pastaruoju metu ypač pradėta kalbėti apie tavo armėnišką kilmę. Jauti šių genų aidą?
– Nemanau, kad tai padeda išsiskirti. Na, nebent mano armėniška pavardė su lietuviška galūne kelia keblumų (juokiasi). Mano genuose užkoduotos tam tikros charakterio savybės, kurias, pastebiu, gavau iš senelio Akileso ir to krašto giminės. Senelis ir trys dėdės gyvena Armėnijoje, palaikome su jais ryšį, kaskart labai laukiu susitikimo su jais. Tai – svarbi mano gyvenimo dalis, kurią stengiuosi pažinti bei puoselėti. Beje, visai neseniai sulaukiau kvietimo susipažinti su Armėnijos ambasadoriumi Baltijos šalyse Tigran Mkrtchyan. Susitikę nusprendėme, kad galėsime ateityje bendradarbiauti.
