Tai pirmadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Nova.bg“.

R. Radevas savo sprendimą motyvavo tuo, kad „deputatai nebuvo pakankamai susipažinę su konkrečiomis karinės technikos perdavimo sąlygomis“.

Todėl, Bulgarijos prezidento manymu, parlamentarai neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar ši technika yra pasenusi.

Pasak R. Radevo, nebuvo atsižvelgta nei į Vidaus reikalų ministerijos užduotis karo metu, nei į Vyriausiųjų pasienio policijos ir priešgaisrinio saugumo valdybų poreikius.

Prezidento nuomone, šarvuotieji transporteriai, kuriuos ketinama perduoti Ukrainai, galėtų būti naudojami  saugant Bulgarijos sieną ir teikiant pagalbą gyventojams katastrofų ir nelaimingų atsitikimų atveju, taip pat ir sunkiai pasiekiamuose rajonuose.

„Aš vadovaujuosi įsitikinimu, kad Bulgarijos piliečių saugumas, sveikata ir gyvybė turi būti svarbiausias prioritetas“, – pareiškė R. Radevas.

Portalas primena, kad lapkričio 22 d. Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas ratifikavo tarpvyriausybinį Sofijos ir Kyjivo susitarimą, reglamentuojantį 100 nurašytų Bulgarijos VRM šarvuotųjų transporterių perdavimą Ukrainai.

Susitarimas buvo sudarytas dar šių metų liepą, Sofijoje dokumentas buvo pasirašytas rugpjūtį, o Kyjive – lapkričio 13 d. Kadangi jis susijęs su kariniu-techniniu bendradarbiavimu, jį papildomai turėjo ratifikuoti Bulgarijos parlamentas.