„Komisija dabar aiškinasi aplinkybes, detales, ar pagrįstai išsiuntinėtos sąskaitos. Aiškinamasi, ar tiems namams, kuriems jos išsiųstos, turėjo teisę siųsti“, - BNS sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.

Ji aiškino, kad už virš normos suvartotą šilumos energiją pateikti sąskaitas galima tuomet jeigu yra sutvarkęs karšto vandens apskaita arba gyventojai karštu vandeniu apsirūpina patys. Be to, L.Kimutytė teigė, kad neaišku, kodėl „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ laukė pusantrų metų ir tik rugpjūtį išsiuntė sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą.

Antradienį „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pranešė, kad sostinėje vartotojai už karštam vandeniui ruošti sunaudotą energiją, viršijusią normas, turės sumokėti 505 tūkst. eurų, „Litesko“ šiluma aprūpinamuose miestuose - 416 tūkst. eurų.

Vilniuje papildomas sąskaitas gaus apie trečdalis „Vilniaus energijos“ klientų, o papildoma sąskaita sieks vidutiniškai 7,5 euro. „Litesko“ sąskaitas pateiks maždaug 50 proc. klientų. Vidutinis sąskaitų dydis Alytuje sudaro 7,32 euro, Biržuose – 15,49 euro, Druskininkuose – 30,26 euro, Kelmėje – 13,66 euro. Marijampolėje vidutinė sąskaitų vertė yra 16,74 euro, Telšiuose – 6,1 euro, Vilkaviškyje – 13,18 euro.

Įmonės nurodo, kad „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ negalėjo iš karto paskirstyti šių gyventojų suvartotos šilumos kiekių, nes Lietuvos teisės aktai nenumatė aiškaus būdo, kaip tai turėjo būti padaryta“, - teigiama pranešime.

Lietuvos teismai, kurių sprendimus Lietuvos aukščiausiasis teismas 2015 metų vasario 27 dienos nutartimi peržiūrėti atsisakė, įpareigojo bendroves sąskaitas už viršnorminę šilumą teikti gyventojams.