Klasika tapusio Jono Biliūno apsakymo "Kliudžiau" siužetas kasdien kartojasi Klaipėdos daugiabučių namų kiemuose. Šaunamaisiais ginklais sužaloti gyvūnai yra nuolatiniai uostamiesčio veterinarijos klinikų pacientai.
Taikosi iš trečiojo aukšto
Smiltelės bei Varpų gatvių gyvenamųjų namų kvartale daugybė žmonių yra tapę pažįstamais vedžiodami savo keturkojus augintinius. Būtent jie supažindina šeimininkus, vėliau tarp gyvūnų mylėtojų užsimezga savotiška draugystė, paskatinama panašių rūpesčių bei aktualijų.
Pastaruoju metu šunų šeimininkai aktyviai aptarinėja vieną temą – šiame mikrorajone šunys kenčia nuo nežinomo šaulio, kuris ginklą mėgsta nukreipti į keturkojus.
Pneumatinio ginklo kulkos sužeidžia gyvūnus, nors šeimininkai gali žaizdos ir nepastebėti.
Dviejų 13-mečių taksų veislės šunų šeimininkė pasakojo pastaruoju metu esanti priversta slaugyti vieną savo augintinių. Į jį pataikė paslaptingojo šaulio kulkos, gyvūnas nevaikšto, jam nuolat leidžiami vaistai.
Moteris mažai turi vilčių, kad augintinis pasveiks.
Susitikusi kitus šunų augintojus ji išgirdo, jog jos taksas – ne vienintelis nukentėjęs nuo šautuvu žaidžiančio šaulio. Dar bent trys keturkojai buvo sužeisti tokiu pat būdu.
Moters žiniomis, kažkurio gyvūno šeimininkas jau kreipėsi į policiją. Žmonės pastebėjo, kad šaudoma pro vieno daugiabučio namo trečiojo aukšto langą.
Tiesa – rentgeno nuotraukoje
"Anksčiau tokie atvejai būdavo reti, o dabar tai tampa kone kasdienybe. Neretai gyvūnas pas mus patenka prieš tai gydytas kitur, tikrąją negalavimo priežastį parodo tik rentgeno nuotrauka", – tikino veterinarijos gydytojas Linas Varanavičius.
Debreceno gatvėje veikiančios jo veterinarijos klinikos medikai dažną dieną, rentgeno spinduliais peršvietę sunegalavusius gyvūnus, aptinka jų kūnuose pneumatinių šautuvų kulkų.
Vakar šioje klinikoje iš Debreceno gatvės šeimininkų atvestos labradorų veislės kalės kūne aptiktos šūvio iš pneumatinio šautuvo paliktos žymės.
Išvakarėse klinikoje pabuvo kitas šuniukas, kurio šeimininkai gyvena Smiltelės gatvėje. Savininkai jį atnešė todėl, kad gyvūnas tapo vangus, sunkiai kvėpavo, neėdė. Rentgeno nuotrauka parodė, kad kulka pataikė keturkojui į krūtinės ląstą.
Medikai nustatė augintiniui diafragmos išvaržą, plaučiai buvo subliūškę. Mažytė kulka keitė gyvūno kūne trajektoriją, pakeliui žalodama ne vieną gyvūno organą.
"Jeigu gyvūnas yra pratęs vaikštinėti lauke be šeimininko, savininkas gali net nepastebėti, kad į augintinį buvo šaudyta. Kulkos yra tokios mažos, kad žaizdos iškart galima ir nepamatyti. Tik po kelių dienų tampa akivaizdu, kad gyvūno elgesys pasikeitė, jam dingsta apetitas. Gal prieš mėnesį žmonės atvežė apie 13 kilogramų šunį, kuris negalavo, buvo gydytas, bet tik nuotrauka parodė, kad į gyvūną buvo šauta bene šešis kartus. O prieš metus gydėme septyniais šūviais sužalotą katę", – pasakojo veterinarijos gydytoja Christina Arutiunian.
Dituvoje šaudoma į kates
Medikė pasakojo, jog su kolegomis jau beveik neabejodami diagnozuoja iš Dituvos sodų bendrijos atvežtų apsirgusių kačių negalavimo priežastį. Beveik visos jos būna sužeistos pneumatinių šautuvų šūviais.
Medikai nesigilina, kodėl ir kas taip elgiasi, jie gali tik numanyti, kad taip kaimynai gina savo teritorijas nuo neprašytų keturkojų svečių.
Tačiau kartais šaudymas į gyvūnus kelia pavojų ir žmonėms.
Vienos Siamo veislės katės savininkas vos nenualpo sužinojęs, kad į ją buvo šaudyta. Vyras tikino, kad niekada iš savos teritorijos neišeinanti tingi katė vasaros dienas leisdavo mažytės jo anūkės draugijoje.
O tai reiškia, kad šaulys galėjo sužeisti ir vaiką. Tąkart žmogus žadėjo kreiptis į policiją. Veterinarai negali pasakyti, katės ar šunys dažniau tampa šaulių taikiniais.
Šeimininkai šūvio neišgirsta
Jeigu kulka pataikė į kaulą ar sustojo visiškai šalia jo ir šio svetimkūnio judinti negalima, jis nesukelia uždegimo ir netrukdo gyvūnui judėti, jos neoperuoja. Tokį gyvūną veterinarai stebi. Yra tikimybė, kad jis gali sulaukti gilios senatvės.
Tačiau kur kas dažniau kulka sužaloja žarnas ar pažeidžia kraujotakos sistemą, gyvūnas po kiek laiko nugaišta. O jeigu kelios kulkos pataiko į akį ar aortą, auka žūva iškart.
"Jeigu šauta iš balkono, sužeistas gyvūnas sucypia iš skausmo, šeimininkas dažniausiai spėja, kad augintiniui įgėlė bitė ar jis tik įsidūrė. Mieste, kur nuolat girdime didelį triukšmą, ne itin garsaus pokštelėjimo žmogus gali ir neišgirsti ar neatkreipti į tokį garsą dėmesio", – pasakojo veterinarė Ch.Arutiunian.
Įtarimai krenta paaugliams
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriaus viršininkas Žigintas Narmontas teigė, kad pneumatinius šautuvus įsigyjantys asmenys jų registruoti neprivalo, tačiau gali ginklus naudoti tik pagal paskirtį ir jokiu būdu negali jais žaloti žmonių ar gyvūnų. Už tai yra baudžiama.
Pneumatiniai šautuvai, pasak pareigūno, yra skirti ne savigynai, tai daugiau pramogai skirti ginklai, kuriais paprastai šaudoma negyvenamose vietose į taikinius.
Pareigūnas prisiminė girdėjęs iš apylinkės inspektorių, kad paauglystės sulaukę tokių ginklų savininkų vaikai mėgsta smagintis šaudydami pro langus ar iš balkonų.
Apskundė vištų skriaudiką
Klaipėdiečiai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais į policiją kreipiasi nedažnai, dar rečiau pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Būta atvejo, kai susipykęs su sugyventine vyras jos katę išmetė pro langą. Tąkart gyvūnas buvo suluošintas, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas sugyventiniams susitaikius. Katė išgyveno, o jos šeimininkė nebeturėjo pretenzijų.
Klaipėdos rajone per kelerius pastaruosius metus gyvūnų savininkai ne kartą skundėsi kaimynų veiksmais, nukreiptais prieš jų augintinius. Vienas vyras skundėsi, kad kitas spardė jo vištas.
Būta ir skundų dėl paskandintų suaugusių bei visai mažų šuniukų.
Pernai vienas tokių tyrimų dėl Drevernoje kovo pradžioje paskandinto šuns taip pat buvo nutrauktas, nes pareigūnai nenustatė kaltininko.
Gyvūnas, matyt, buvo auginamas kaip sargas prie namo, nes į maišą su akmeniu buvo įkištas net nenusegus nuo kaklo grandinės.
Nuodijimai liovėsi po rašinio
Veterinarijos gydytojas Robertas Bartkus tikino, kad kartais užtenka vien paviešinti sadistišką žmonių elgesį su gyvūnais.
Prieš kelerius metus pietinėje miesto pusėje nugaišo keli šunys, apsinuodiję lauke rastu maistu. Tąkart būta rimtų įtarimų, kad nuodai kiemuose mėtomi tyčia. Būta net įtarimų, kas tai daro.
Kai apie tai pasklido žinia ir pasirodė straipsnis dienraštyje "Klaipėda", nuodijimai liovėsi.
Tiesa, R.Bartkaus klinikoje apsilankė įtarimų sulaukęs žmogus ir riksmais bandė įrodinėti nesąs susijęs su šiais incidentais.
Komentaras
Zita Romanovaitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja
Bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra retos, bet viena kita pasitaiko. Paprastai nukentėjusiojo jose nėra, gyvūnų šeimininkai tampa liudytojais. Žiauriu elgesiu padaroma žala visai visuomenei, nes panašiai kaip bylose dėl chuliganiško elgesio, sutrikdoma visų aplinkinių rimtis, žmonės būna šokiruoti. Tiesa, jeigu šeimininkas už gyvūną daug sumokėjo ir kažkas žiauriai jį kankindamas nudobė ar sunkiai suluošino, šeimininkas gali reikalauti turtinės žalos atlyginimo, o jeigu patyrė dvasinių sukrėtimų, gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Panašaus pobūdžio bylose įstatymas apsaugo gyvūną ir numato sankciją kaltininkui. Tad visuomenėje formuojama nuostata, kad gyvūnams negalima suteikti skausmo. Kad ir tas pavyzdys su vištomis. Visi žinome, kad jos auginamos maistui, tad suvokiame, jog vieną dieną joms bus nukirsta galva, bet tai daroma jų nekankinant, o staiga. Jas spardydamas žmogus nesiekė jų nudobti, o tik suteikti paukščiams skausmą, vadinasi, pasielgė žiauriai, mėgavosi gyvūnų kančia. Manau, analogiškai turėtų būti vertinamas ir į gyvūnus šaudančių asmenų elgesys. Tik svarbu žinoti, kokio amžiaus yra kaltininkai, tikėtina, kad taip elgėsi nepilnamečiai, galbūt net asmenys, kurie dar negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
