Vakarų Europoje visi paliegę vertingi seni medžiai yra saugomi trosais. Pas mus tokios priemonės žinomos, bet projektų vykdytojams tai per daug brangi priemonė, jie lengviau pinigus gauna už sausų šakų patrumpinimą.

Pavyzdys – Trainiškio ąžuolas Aukštaitijos nacionaliniame parke. Iš užsienio atvažiavę ir vietiniai specialistai supuvusio medžio kamieną išskutinėjo, paliko skardos storio kamieno vamzdį. 23 m aukščio medis augo visai prie sodybos pastatų. Ypač brangiai kainavęs medis nuvirto po kelių metų. Tik Dievulio noru jis griuvo tolyn nuo sodybos.

Jeigu būtų bent vienas galvojantis žmogus, reikėjo tvirtinti trosus, kad apsaugotų sodybą. Moksliški kamieno skutinėjimai tik pagreitino medžio krizę. Specialistai buvo suinteresuoti garsaus ąžuolo ir nacionalinio parko reklama, jų darbus stebėjo saugomų teritorijų specialistų delegacijos. Visi išvažiavo, palikę žmones su už tvoros potencialiomis daugiatonio medžio aukomis.

Man teko vaikščioti vakarų Europos gamtiniais takais. Prie įėjimo – perspėjimai, kad, pučiant vėjui, lyjant, lankytis draudžiama. Briuselio priemiestyje prie žymiojo linksmių (laukinių hiacintų) miško stendas net trimis kalbomis įspėja apie gamtinius pavojus, nurodo tinkamai elgtis miške.

Pas mus prie svarbesnių gamtinių takų įrengiami brangiausi stendai, kuriuose – ne visada įdomūs tekstai. Ir lyg tarp kitko įterpiama eilutė saugotis virstančių medžių.

Pavasarį eidamas Kauno marių pakrantės takeliu pastebėjau netikėtą vaizdą – išverstus medžius prie neseniai įrengtų stendų. Medžiai galėjo užvirsti ne tik ant stendų, bet ir ant lankytojų galvų. Todėl stendų tekstai turėtų prasidėti: dėmesio, dėmesio, saugokite save ir kitus!

Jeigu sugebėsime pasirūpinti vienas kitu, sumažės pavojų.