Seniausias pasaulyje be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis „Draugas“ apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus.

„Draugas“ pradėtas leisti 1909 metų liepos 12 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotos pagrindinį apdovanojimą Venecijos meno bienalėje pelniusios operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjos Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė.

Šioje nominacijoje taip pat apdovanotos dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Asmik Grigorian, mokslininkė Agnė Kajackaitė, knygos „Lapė yra laimė“ autorės Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė, mokslininkė Urtė Neniškytė, filmų prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Už sugrįžimą žiniomis apdovanotas prof. Arminas Ragauskas, už sugrįžimą investicijomis – verslininkas Marius Jakulis-Jason (Džeison). Apdovanojimas už lietuvių pasaulyje telkimą atiteko pilietinei iniciatyvai „Mūsų metas DABAR“, raginusiai lietuvius balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės ir rinkimuose.

Apdovanojimas už šviesuolių sugrąžinimą ir įgalinimą veikti atiteko prof. Eugenijui Arvydui Janulaičiui, o už sugrįžimą pokyčiams regionuose apdovanojimą pelnė Vytautas Jonas Juška.

G. Nausėda: visi esame pasaulio lietuviai, stiprūs tada, kai esame kartu

„Jau mažiausiai šimtą metų mes esame galinga daugybę įvairiaspalvių diasporų turinti valstybė, kurios tvirtybė glūdi visų pirma Lietuvos žmonių protuose ir širdyse. Ir nesvarbu, kur mes gyvename, – tol, kol tikime laisva, klestinčia ir solidaria Lietuvos valstybe, kol vadovaujamės prieš 70 metų sukurtos Lietuvių chartijos idealais, mes ne tik išliksime, bet ir visi kartu augsime bei stiprėsime“, – per apdovanojimus sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, šių asmenybių, mūsų šalies šviesulių ir pavyzdžių, dėka šiandien galime kalbėti apie ryškią Lietuvą kompaktiškame pasaulyje. Jie primena mums, kad šiuolaikiniame pasaulyje, klestint naujoms technologijoms ir inovacijoms, galimybės idėjų proveržiui yra milžiniškos – tereikia jomis sumaniai pasinaudoti.

Pasak prezidento, 2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai – buvo turtingi Lietuvos žmonių pasiekimų pasaulyje, o užsienyje gyvenančių lietuvių balsas ir darbai – vis labiau girdimi Lietuvoje. Prezidentas pabrėžė, kad visi esame pasaulio lietuviai, stiprūs tada, kai esame kartu. Šviesiausių protų, talentų, profesionalų rato iš viso pasaulio pasiryžimas aktyviai dalyvauti kuriant mūsų šalies ateitį – tai didelio patriotizmo apraiška, įkvepianti visus stiprinti vienos Lietuvos idėją, auginti pagarba ir pasitikėjimu grįstą valstybę.

Šiemet 10-metį minintis „Globalios Lietuvos lyderių“ tinklas jungia daugiau nei 2 tūkstančius profesionalų iš 50 pasaulio valstybių ir 25 lietuvių profesionalų klubus, kurie savo žiniomis, ryšiais ir patirtimi prisideda prie globalių galimybių mūsų šaliai kūrimo, Lietuvos vardo garsinimo ir ekonomikos stiprinimo.

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose šiais metais išskirtos šešios nominacijų kategorijos: „Už sugrįžimą pokyčiams regionuose“; „Už sugrįžimą investicijomis“; „Už sugrįžimą mokslo žiniomis“; „Už lietuvių pasaulyje telkimą“; „Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje“; „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Laureatams, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, valstybės vadovas įteikė skulptoriaus Stasio Žirgulio statulėles „Globali Lietuva“, simbolizuojančias ryšį su pasauliu, stiprybę ir integraciją.

Apdovanojimai teikiami nuo 2012 metų.

Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“ gegužę laimėjo pagrindinį bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą“.

„Žvelgėme (...) į patalpų viduje sukurtą paplūdimį, kuriame vaikai statė smėlio pilis, deginosi turistai, poros pykosi ir negalėjo atsipalaiduoti“, – rašoma „The Guardian“ paskelbtoje operos apžvalgoje.

„Tai buvo drybsančių turistų puikiai sudainuota rauda pasaulio užtemimui. Dangui ir jūrai keičiant spalvą, rifai balo ir gamta mirė“, – teigiama jame.

„Saulę ir jūrą (Marina)“ sąraše aplenkė tik amerikiečių fotografės Nanos Golding Londone surengta paroda.

Lietuviškas kūrinys sąraše buvo aukščiau nei Londone surengtos norvegų dailininko Edvardo Muncho (Edvardo Munko) darbų paroda ar Egipto farono Tutanchamono „pomirtinių daiktų“ ekspozicija.

Jų duomenimis, per šešis paviljono veikimo mėnesius prie projekto dirbo 159 žmonės: dainininkai, garso ir šviesų inžinieriai, muzikos ir scenografijos asistentai, paviljono gidai, technikai ir kt.

13 operos personažų įkūnijo 51 atlikėjas iš Lietuvos, Italijos, Brazilijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Vokietijos, Graikijos ir kitų šalių.

Apie 2,5 tūkst. lankytojų iš daugiau nei pusės šimto pasaulio šalių pasinaudojo galimybe patys tapti kūrinio dalimi – jie operą stebėjo ne iš viršaus, bet patys tapo „poilsiautojais“ atsigulę inscenizuotame paplūdimyje.

„Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 49 dienas, po aštuonias valandas nepertraukiamai – iš viso 398 valandas“, – apžvelgdama kūrinio rodymo bienalėje rezultatus sakė paviljono komisarė Rasa Antanavičiūtė.

Pasak paviljono kūrėjų, iš 36 tonų į Veneciją atgabento smėlio – dvi tonos „išsivaikščiojo“ su lankytojais, o likęs smėlis panaudotas naujai vaikų žaidimų aikštelei Džiudekoje ir lyginti reljefą Sant Erasmo saloje.

Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus lietuvių menininkių kūrinį išvys Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Šveicarijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Australijos ir kitų šalių žiūrovai.

2020-aisiais kūrinį tikimasi parodyti ir Lietuvoje.

Nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos bienalėje rodytas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys pirmą kartą šalies istorijoje įvertintas „Auksiniu liūtu“.

Kūriniu „Saulė ir jūra (Marina)“ menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Žiūrovai turėjo galimybę stebėti smėlio paplūdimyje gulinčius ir aštuonias valandas dainuojančius atlikėjus.

Anot kūrėjų pranešimo, dabar kiekvieną šeštadienį rodomą menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą-performansą aplanko daugiau kaip tūkstantis lankytojų, jiems eilėje tenka palaukti iki trijų valandų.

„Atsižvelgiant į susidomėjimą ir lankytojų srautus bei gavus papildomą finansavimą, nuspręsta rodymų skaičių padidinti. Tad pagrindinį bienalės apdovanojimą pelnęs kūrinys nuo birželio 19 dienos bus rodomas ne tik šeštadieniais, bet ir trečiadieniais“, – pranešė kūrėjai.

Kitomis dienomis paviljone įrengtame paplūdimyje, kaip ir iki šiol, veiks garso instaliacija, ją kasdien aplanko iki 400 žiūrovų.

Lietuvos paviljonas Venecijoje atidarytas gegužės 10 dieną.

Pagal pirminį sumanymą, 20 atlikėjų gyvai atliekamą operą-performansą planuota rodyti aštuonias valandas nepertraukiamai vieną kartą per savaitę iki pat spalio pabaigos.

Klimato kaitai skirtas spektaklis įvertintas pagrindiniu Venecijos bienalės prizu – „Auksiniu liūtu“.

Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais.

Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.

Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų.

Kaip BNS sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, svarstoma, jog rodyti operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės pabaigos gali neleisti oro sąlygos, taip pat atlikėjų planai.

„Šią savaitę kalbėjau su Lietuvos paviljono komisare Rasa Antanavičiūte, ji sakė, kad tiek, kiek suaukojo žmonės ir kiek skyrė savivaldybė jiems užtenka pirminiam planui, koks buvo – rodyti operą iki spalio 24-osios, nes vėliau taps per šalta“, – sakė G. Žemaitytė.

„Auksinio liūto“ apdovanojimą pelniusio kūrinio menininkės – režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, rašytoja Vaiva Grainytė ir kompozitorė Lina Lapelytė. Vilniaus savivaldybė kūriniui  rodyti dažniau šią savaitę skyrė 50 tūkst. eurų bei pažadėjo erdvę ekspozicijai.

Tuo metu per sutelktinio finansavimo platformą kūrinys surinko dar apie 40 tūkst. Jungtinių Valstijų dolerių (beveik 36 tūkst. eurų).

Anot G. Žemaitytės, menininkės pačios spręs, ar gavus Kultūros ministerijos paramą pratęsti operos seansus dar bent mėnesiui, tačiau svarstoma kita alternatyva – rodyti kūrinį ne vien tik šeštadieniais, kaip suplanuota, tačiau dukart per savaitę.

„Susitarėme taip, kad jos paskaičiuos, kad paviljoną geriau išlaikyti ne iki lapkričio, kai būna mažai žmonių, bet geriau pagal galimybes rodyti du kartus per savaitę tikrąjį performansą, o galbūt ir daugiau kartų sezono įkarščio metu. Mes su Kultūros taryba turėtumėme tuos pinigus numatyti“, –  sakė viceministrė.

Kūriniui Lietuvos kultūros taryba iki šiol skyrė 214 tūkst. eurų, įskaitant pirmąjį projektinį pastatymą 2017-aisiais, per teatro festivalį „Sirenos“.

G. Žemaitytė sako nusiuntusi menininkių prodiuseriams pageidavimą, jog Lietuva galėtų kokia nors forma įsigyti kūrinio autorines teises, kad jis būtų toliau rodomas ir Lietuvoje.

Kūriniu „Saulė ir jūra (Marina)“ menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Žiūrovai turi galimybę stebėti smėlio paplūdimyje gulinčius ir aštuonias valandas dainuojančius atlikėjus. Paviljonas įrengtas istoriniame Venecijos arsenale, kur anksčiau veikė laivų statykla.

Iš viso operoje dalyvauja daugiau kaip 20 atlikėjų, anksčiau planuota, kad ji bus atliekama kiekvieną šeštadienį iki pat spalio.

Venecijos bienalė rengiama kas dvejus metus, ji laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja 11-ąjį kartą – šalies paviljonas pripažintas geriausiu iš 90 dalyvių.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, svarbiausiame šiuolaikinio meno renginyje Lietuvai atstovauja tarptautiniais apdovanojimais įvertintų menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės naujausias kūrinys.

Tai – šviesiai ir lengvai apie klimato kaitą pasakojanti šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Jos scenografijai Venecijoje prireiks 35 tonų smėlio, o tam, kad ji suskambėtų – daugiau nei 20 atlikėjų.

Erdvaus pastato vidų juosia balkonas, jame lankytojai apačioje ant smėlio gulinčius ir 8 valandas dainuojančius atlikėjus galės stebėti ir iš viršaus.

Opera bus atliekama kiekvieną šeštadienį iki pat spalio. Žadama, kad kūrinio dalimi galės tapti ir patys lankytojai, jie kviečiami kartu su atlikėjais išsitiesti paplūdimyje po netikra saule. Tai padaryti galės iš anksto užsiregistravę ir savo maudymosi kostiumą bei rankšluostį atsinešę asmenys, jie čia turės išbūti ne trumpiau nei tris valandas bei galės skaityti atsineštas knygas, užkandžiauti ar  nusnausti.

Paviljoną organizuojančios Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos vykdomoji direktorė Rasa Antanavičiūtė sako, kad šis kūrinys yra „šansas įgyvendinti galbūt seniai kirbančią svajonę bent trumpam tapti aktoriumi“.

Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja 11-ąjį kartą. Šiemet šalis prisistato kartu su dar 89 nacionaliniais paviljonais.

Keturis kartus Lietuvos paviljonas buvo įvertintas specialiu vertinimo komisijos paminėjimu.