„2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks aštuonis gigavatus. Tai yra milžiniškas kiekis, realiai tai leis mums generuoti beveik 75–80 procentų visos elektros energijos, kuri yra mums reikalinga“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys. 

Jo teigimu, tokias apimtis leidžia prognozuoti projektų vystytojų bei tinklų operatorių susitarimai dėl tinklų rezervavimo ir ketinimų protokolai.

„Tinklo rezervacijos ir ketinimų protokolai, tinklo rezervacijų sutartys yra sudarytos, yra įnešti didžiuliai užstatai ir per trejus metus saulės elektrinės ir vėjo elektrinės turi būti pastatytos“, – sakė ministras.

Pasak jo, 2024 metais elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti beveik 3,5 GW, o šioms elektrinėms perdavimo tinkle šiuo metu rezervuota daugiau nei 12 GW galios.

„2030 metais pagal tai, ką aš rodžiau, kaip vystosi mūsų generacija, mes pasieksime lūžį, kuomet visa elektros energija, nepaisant žymiai aukštesnio jos vartojimo, bus gaminama Lietuvoje“, – teigė ministras.

Šiuose prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių galia siekia 1 GW, vėjo – 1,65 GW, kaupiklių – 0,55 GW, pranešė „Litgrid“.

Kovo 13–19 dienomis „Litgrid“ sulaukė iš viso 63 prašymų prie prijungti 7,5 gigavato (GW) galios įrenginių – kitus prašymus bus prašoma patikslinti.

Pasak „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovo Igno Junevičiaus, dažniausiai pastebimi su žemėtvarkos dokumentais susiję trūkumai.

„Teikiant prašymus vystytojai turi kartu pateikti ir visų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės planus, vėjo elektrinių atveju pridėti žemės sklypų planuose nubraižytus elektrinių pamatus. Šią informaciją pateikė ne visi vystytojai arba ji buvo nepilna“, – pranešime teigė I. Junevičius.

„Taip pat pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra nepakankamiems plotams pagal jų norimą vystyti elektrinės dydį. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – pridūrė jis.

Pasak I. Junevičiaus, artimiausiu metu ketinama viešai paskelbti prašymų ir priskirtų prioritetų sąrašą, o pirmasis prašymų teikimo ciklas truks iki birželio.

„Tuomet visiems tinkamai patiektiems prašymams (...) bus priskiriamas prioriteto eilės numeris ir pagal turimus pralaidumus perdavimo tinkle kviesime vystytojus sudaryti galią tinkle rezervuojančius ketinimų protokolus“, – teigė I. Junevičius.

Pasak „Litgrid“ šiuo metu visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, Lietuvoje viršija 1,7 gigavato (GW) ir sudaro daugiau nei trečdalį viso elektros gamybos pajėgumo.

Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3,7 GW saulės ir 2,1 GW vėjo leistinos generuoti galios, dar 1,4 GW numatyti dviem jūrinio vėjo parkams.

„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti bent 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų.

Savo ruožtu verslo atstovas tikina, kad žemės kur statyti tokias elektrines Lietuvoje yra ir siūlomiems pokyčiams ūkininkai priešinasi, nes nenori mokėti didesnės nuomos už dirbamą žemę.

„Jei tokie ribojimai būtų įvesti, turėtume dar mažiau laisvos žemės, kur būtų galima plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tai prisidėtų prie kitų ribojimų – draudimo statyti prie karinių radiolokatorių, aplinkosauginių ir kitų ribojimų“, – trečiadienį vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo viceministrė.

„Be to, man atrodo, kad labai svarbu įvardinti sau, jog yra konstitucinė teisė žemės savininkui pasirinkti, kokią veiklą jis nori vykdyti“, – teigė ji. Kartu D. Garbaliauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atsiranda projektų, kai įvairi žemės ūkio veikla vykdoma, pavyzdžiui, greta saulės elektrinių parkų.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius kalbėjo, kad ateityje numatytai galiai įrengti reikia rasti apie 2 tūkst. hektarų žemės – maždaug 50 hektarų kiekvienoje savivaldybėje. Dėl to kilusias diskusijas jis vadina perdėtomis.

R. Sklepovičius aiškino, kad Lietuvoje iki šiol ant žemės ūkio paskirties sklypų nepastatyta jokia saulės elektrinė, jos buvo statomos tik ant pramoninės ir inžinerinės paskirties žemės, o iš viso įrengta 300 MW pajėgumų.

„Tai yra nykstamai mažas kiekis, bet debatų lygis, sukeltas dėl tos žemės ūkio paskirties, yra neadekvatus situacijai“, – forume teigė jis.

R. Sklepovičius teigė, kad pastaruoju metu nepagrįstai manoma, kad saulės ir vėjo elektrinėms statyti reikės daug dirbamos žemės plotų, todėl brangsta žemės nuoma. Tą esą ypač jaučia stambieji ūkininkai, užtarimo ieškantys Seime.

„Viskas vyksta dėl pinigų. Žemės ūkio lobistai neateina į Seimą, nes jiems rūpi energetinė nepriklausomybė“, – svarstė R. Sklepovičius.

Argumentuodamas, kad Lietuvoje problemos, jog plėtojant saulės ir vėjo elektrines jomis reikės apstatyti daug žemės ūkio paskirties žemių, nėra, jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kuri iki 2035 m. užsibrėžusi visą reikiamą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

„Vokietijoje pramonė keturis kartus intensyvesnė, teritorijų apgyvendinimas daug didesnis, kalnuotos vietovės, bet jie randa vietos, saulės, vėjo plėtrai. Lietuva, retai apgyvendinta, jos suvartojimas daug mažesnis, staiga neranda kur tų elektrinių statyti. Tai juokinga ir neadekvatu situacijai“, – aiškino R. Sklepovičius.

A. Ufarto / BNS nuotr.

Europos saulės gamintojų tarybos Politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog atsinaujinanti energetika turi būti plėtojama „be kompromisų“.

„Tam tikras interesas turėtų būti matomas iš visų visuomenės grupių“, – diskusijoje kalbėjo jis.

Ūkininkai džiaugėsi nedidelėmis žemės nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas.

Anot buvusio energetikos ministro, atsinaujinančios energetikos plėtrą kritikuojantys ūkininkai nėra patenkinti saulės parkų plėtotojų kuriama konkurencija, kuriai nesant jie turėjo „monopolį“.

„Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkai turėjo tam tikrą monopolį, džiaugėsi pakankamai nedidelėmis nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas“, – paaiškino Ž. Vaičiūnas.

„Čia ir kyla natūralus nepasitenkinimas“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę KRK pritarė siūlyti „nebloginti žemės savininkų padėties“ ir drausti statyti vėjo, saulės, taip pat biodujų, elektrines ant žemės ūkio paskirties žemės, kurios našumo rodiklis viršija 32 balus.

Kaip reaguodamas į tokį siūlymą savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, jei tam būtų pritarta, tokias elektrines būtų galima statyti tik Rytų ir Pietų  Lietuvoje, kurios kartu yra ir miškingiausi šalies regionai, taip pat mažoje dalyje Žemaitijos.

Seime šiuo metu svarstomas Energetikos ministerijos inicijuotas „Proveržio paketas“, kuriame numatytas tikslas iki 2030 m. iš atsinaujinančios energetikos bendrai generuoti 7 GW galios. Tai turėtų patenkinti 93 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.

Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.

Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose. Be to, siūloma tokias jėgaines statyti be žemės savininkų sutikimo, jiems kompensuojant nuostolius. 

Tačiau tokia iniciatyva Seime sulaukė daug kritikos. Vieni parlamentarai įžvelgė galimą savininkų teisių pažeidimą, nuosavybės teisių suvaržymą, kiti sako, kad leidimas jėgaines statyti draustiniuose pakenks gamtai, o ant kultūros paveldo pastatų – jų būklei ir išvaizdai.

Nepaisant to, Seimas praėjusią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo pataisas.

Pakeitimų dabar imsis net keturi komitetai: Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Kaimo reikalų. Paprašyta Vyriausybės išvados bei STT antikorupcinio vertinimo.

Pataisas pristatęs Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas konservatorius Justinas Urbanavičius tikino, kad saulės ir vėjo elektrinės tenkina viešąjį interesą, jos didintų šalies saugumą, o kitas pataisų iniciatorius liberalas Romualdas Vaitkus teigė, kad reikalavimų atlaisvinimas paskatins jų plėtrą, nes dabar elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių stabdo biurokratija.

„Papildomai vėjo jėgaines priskiriame viešojo intereso objektams ir tuomet sanitarinės apsaugos zonos būtų derinamos lengviau“, – teigė jis.

R. Vaitkus pateikė Liškiavos vienuolyno pavyzdį: „Kuomet yra gauta finansinė parama saulės jėgainėms įrengti, tačiau yra blokavimo elementai, kurie neleidžia to daryti, šiuo metu statomas karkasinis pastatas ir ant jo bus dedama saulės jėgainė“.

Kuomet yra gauta finansinė parama saulės jėgainėms įrengti, tačiau yra blokavimo elementai, kurie neleidžia to daryti.

J. Urbanavičius aiškino, kad atsinaujinančių išteklių jėgainės „yra bendras interesas, mūsų nepriklausomumas“: „Matote, elektros kainos kyla, naftos naudojimas apsiriboja. Tai turbūt kiekviena ta elektrinė tikrai prisidėtų prie mūsų nacionalinio saugumo, prie kainų mažinimo“.

Tačiau „valstietis“ Gintautas Kindurys abejojo, ar galima įžvelgti viešąjį interesą, kai jėgaines stato verslas. 

„Tai ne valstybės objektai, tai yra lygiai toks pats verslas, kaip prekyba įvairaus, plataus vartojimo daiktų, priemonių gamyba, paslaugų teikimas“, – tvirtino G. Kindurys. 

Jis teigė nepritariąs, kad be žemės,esančios sanitarinės apsaugos zonoje, savininko sutikimo būtų galima statyti vėjo jėgaines.

„Pastačius elektrines bus užkirstas kelias gretimų sklypų savininkų iniciatyvoms plėtoti, kurti savo verslus, ypač tokiems, kaip rekreacija, poilsis, nes tos teritorijos jau bus nepatrauklios šioms sritims ir taip bus sudarytos išskirtinės sąlygos tik vėjo elektrinių verslui ir bus suvaržytos kitų savininkų teisės ir lūkesčiai savo verslumo ar ateities planų realizavimui“, – prognozavo G. Kindurys.

Pakenks kraštovaizdžiui, žemės savininkai gaus grašius

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė klausė, kodėl kompensacijos būtų mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne šalių – jėgainės plėtotojų ir žemės savininko – susitarimu.

„Menkinate visas savininko teises į savo žemę. Atėjau, sanitarinių zonų nereikia, galėsiu pastatyti ir jūs gausite tiek, kokia bus ne rinkos kaina, o kiek paskaičiuos, tiek ir bus nustatyta ta kaina“, – priekaištavo ji.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad tokiu būdu bus nusavintas turtas iš žmonių, kurie nesutiks su jiems siūloma kompensacija.

„Pasityčiojanti išmokų suma, kai tau pasiūlo už 40 metų 100 eurų, 50 eurų ar 1 tūkst. eurų, kai reali kaina yra 20-30 tūkst. eurų (...) O ką man daryti, jei aš po metų pats norėsiu statyti ir iš manęs tas plotas, sklypas jau nusavintas?“ – svarstė parlamentaras. 

J. Urbanavičius tikino, kad nusavinimų nebus: „Tikrai yra visokių atvejų, kuomet ir piktybiškai nenorima sutikti su vėjo jėgainių ir kitų objektų plėtra, tai, matyt, vis tiek tas kompensacinis mechanizmas įsijungtų, žmonėms būtų kompensuojama“.

Konservatoriai Irenai Haase kilo abejonė, ar leidus įrengti saulės, vėjo elektrines ant kultūros paveldo pastatų, draustiniuose, nebus pakenkta tų statinių vertei ir būklei. Ji pasigedo specialistų nuomonės dėl poveikio kraštovaizdžiui.

Pasak I. Hasse, toks svarbus projektas turėtų būti pateiktas Vyriausybės, o ne asmeniškai Seimo narių.

J. Urbanavičius patikino, kad premjerė šį projektą palaiko ir supranta jo reikšmę ir vertingumą.

„Kiekvienu atveju būtų vertinamas objektas, specialistai, kultūros paveldo specialistai pasisakytų. Jei matytų, kad yra grėsmė saugomiems objektams, išlikti kažkokiam istoriniam paveldui, tai tikri jie nedėtų parašo ir nebūtų įrengiamos tos saulės jėgainės, bet jeigu, sakykime, fasadas saugomas, bet stogas tikrai tinkamas ir galima ten įrengti, tai kodėl gi ne?“ – tvirtino  J. Urbanavičius.

Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis reziumavo, kad Lietuvoje dabar saulės ir vėjo elektrinių statyba vyksta kaip laukiniuose Vakaruose.

„Įsigyjami sklypai, planuojama statyti tris ar keturias vėjo jėgaines, bet PAVAI daromi atskirai kiekvienai jėgainei, neimama visuma jėgainių, kiek yra numatyta sklype. (...) Pas mus nėra  šešėliavimo reglamentavimo kaip visoje Europoje. Turėtume tuos ribojimus sutvarkyti tvarkingai, kad nekiltų visuomenėje prieštaravimų prieš atlaisvinant tą (elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių BNS) plėtrą?“ – kalbėjo parlamentaras.

Iki šiol savivaldybė tokio plano neturėjo, o paskutiniu metu rajono valdžia sulaukia daug prašymų pakaunėje statyti saulės ar vėjo elektrines.

Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW galios elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių.

„Gaunamuose prašymuose dėl elektrinių statybų numatomi ypač dideli elektrinių plotai, kurie kartais užima šimtus hektarų, o įrengiamoji galia viršija 100 MW. Dažnu atveju žemės sklypai patenka į gamtinį karkasą. Norint įvertinti vietovės aplinkybes, reikalinga didesnė teritorijų analizė, parinkti tinkamas vietas elektrinių statybai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, išanalizuoti ir pritaikyti Nacionalinio kraštovaizdžio plano nuostatas“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose.

Anot vedėjo, iki tol, kol bus paruoštas ir patvirtintas specialusis planas, Kauno rajone bus leidžiama statyti pavienes ne didesnės kaip 500 kW galios vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines.

Specialiajame plane bus numatytos saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių statybai tinkamos vietos savivaldybės teritorijoje, įvertinant šios teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos aspektus ir kitus reikalavimus. Be to, tai leis užtikrinti darnią alternatyvios energijos šaltinių plėtrą – suformuoti ilgalaikes savivaldybės saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių plėtros prioritetines kryptis.

„Plane numatysime priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą ir visuomenės sveikatos apsaugą“, – būsimus darbus vardijo M.Kruopis.