Jeigu Vyriausybė pritartų Energetikos ministerijos parengtam planui vėjo elektrinių parką Lietuvoje didinti pusantro karto, vėjo elektrinių bokštai pradėtų dygti rytų Lietuvoje, rašo "Lietuvos žinios".

"Palankiausių vietų plėtoti vėjo energetiką Vakarų Lietuvoje jau beveik neliko. Tinklo galimybės be papildomų investicijų ten beveik išnaudotos. Todėl planuojame, kad vėjo energetikos plėtra nuo pajūrio trauksis giliau į žemyną - į rytinę Lietuvos pusę", - sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

Vyriausybę šią savaitę pasiekė Energetikos ministerijos parengtas Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektas, kuris numato vėjo jėgainių instaliuotą galią sausumoje papildomai didinti 250 megavatų (MW) - iki 750 MW.

Vėjo elektrinių plėtrą ateityje kaip iki šiol jau nebūtų remiama energijos supirkimo skatinimo tarifu, finansuojamu iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Vėjo elektrines statančioms bendrovėms ketinama teikti investicinę paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Pritariančių jūrų vėjo energetikos plėtojimui Lietuvoje yra beveik 6 kartus daugiau negu nepritariančių, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, 57 proc. Lietuvos gyventojų pritartų šios energetikos srities plėtojimui šalyje ir tik 10 proc. nepritartų. Prieš metus atliktos analogiškos apklausos metu jūrų vėjo energetikos plėtrai pritarė 51 proc. respondentų.

17 proc. respondentų nurodė, kad jie nei pritartų, nei nepritartų jūrų vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje. 16 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Dažniausiai pritariančių jūrų vėjo energetikos plėtrai nurodomi motyvai – jėgainių teikiama ekonominė nauda (33 proc.) bei ekologiškumas (27 proc.).

„Skandinavijoje ir Vakarų Europoje jūrų vėjo energetika pritraukia daug investicijų, nes tai – ekologiška, saugi ir švari energija, kurios kaina tobulėjant technologijoms nuosekliai mažėja. Lietuvoje jūrų vėjo energetika turi ypač daug perspektyvų dėl palankių sąlygų Baltijos jūroje“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Baltijos jūra yra labai palanki jūrų vėjo jėgainių statybai, nes joje nebūna stiprių potvynių, audrų. Lietuvoje, prognozuoja S. Pikšrys, jūrų vėjo jėgainės galėtų iškilti po 6-8 metų ir pagaminti maždaug ketvirtadalį šaliai reikalingos elektros energijos. Tačiau tam, kad prasidėtų šios energetikos srities plėtra, pirmiausiai turi būti patvirtintas šalies jūrinės teritorijos bendrasis planas.

„Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko 2014 m. spalį. Iš viso apklausti 1026 15-74 metų Lietuvos gyventojai. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Šių metų pirmą pusmetį vėjo elektrinės, 2013-aisiais iš viso pagaminusios apie 6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos, gamino beveik penktadaliu daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu, tačiau kitais metais vėjo elektrinės gamins beveik dvigubai daugiau elektros ir dėl to nuo kitų metų vasaros jų gaminamos elektros dalis galėtų siekti iki 20 proc.

"Vėjo jėgainių gaminamos elektros dalis didėja ir dėl to, kad daugėja vėjo elektrinių. Kai kitų metų pavasarį bendra vėjo jėgainių galia pasieks 500 megavatų, vėjo gaminamos elektros gerokai padaugės", - "Lietuvos žinioms" sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

Dabar bendra vėjo elektrinių galia Lietuvoje siekia 281 megavatą (MW), o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad bendra vėjo elektrinių instaliuota galia turėtų siekti 500 MW - šią kvotą Valstybinė kainų ir energetikos komisija jau paskirstė.

Vėjo energetikai skaičiuoja, kad žemyninėje šalies dalyje vėjo jėgainių bendra galia galėtų siekti 850 MW, o Baltijos jūroje - daugiau kaip 1000 MW.

Elektros perdavimo operatoriaus "Litgrid" duomenimis, vėjo jėgainės šių metų sausio-birželio mėnesiais pagamino 268,8 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos - 22,2 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais. Vėjo jėgainių pagaminta elektros energija per pirmąjį 2014 metų pusmetį sudarė 5,7 proc. Lietuvoje suvartotos energijos.

Vėjo energetikos plėtra pagreitį įgauna visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulinė vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC) skelbia, kad per 2014 m. pasaulyje naujai instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, lyginant su 2013 m., turėtų išaugti trečdaliu – 34 proc. Prognozuojama, kad visų 2014 m. naujai instaliuotų vėjo jėgainių galingumas kartu sudėjus sieks 47,3 GW.

GWEC kasmetinėje ataskaitoje pažymima, kad tokį augimą lems sparti vėjo energetikos plėtra Brazilijoje ir Kinijoje, taip pat didelis naujų vėjo jėgainių JAV skaičius. GWEC teigimu, stabilaus kasmetinio pasaulinės vėjo energetikos rinkos augimo tikimasi bent iki 2018 m.

2013 m. visame pasaulyje naujai instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia buvo 35,3 GW. Aiški lyderė šioje srityje yra Kinija: joje 2013 m. iškilusių jėgainių galia siekė 16,1 GW. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė Vokietija ir JAV, šiose šalyse naujų jėgainių galia siekė atitinkamai 3,2 GW ir 1,9 GW.

Didžiausio augimo ateityje GWEC tikisi iš besivystančių ekonomikų. GWEC generalinis sekretorius Steve Sawyer pabrėžia: „Vėjui užsitikrinti reikšmingą rinkos dalį daug lengviau tose šalyse, kurių ekonomikos sparčiai auga, pasižymi dinamiškumu ir paklausos augimu“.

Iki 2016 m. nauji vėjo jėgainių parkai iškils ir Lietuvoje, tačiau kas laukia po to – neaišku. „Lietuvoje nesama ilgalaikės strategijos. Įstatymų numatyta maksimali 500 MW šalies jėgainių galia jau išdalinta aukcionuose. Iki 2016 m. aukcionų laimėtojai baigs naujų parkų statybas ir ši riba bus pasiekta. Todėl būtina nedelsti reglamentuojant naują vėjo energetikos plėtros etapą ir parodyti politinę valią atsinaujinančios energetikos srityje“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Vis dėlto, nors vėjo energetikos plėtrą lemsiantys sprendimai kol kas Lietuvoje nepriimti, S. Pikšrio teigimu, šios srities atstovai nusiteikę optimistiškai. Jie tikisi, kad jau šiemet valstybė apsispręs didinti 500 MW limitą ir nutars, kada ir kaip įvyks naujas plėtros etapas.

Milijardus eurų pritraukianti Europos jūrų vėjo energetikos pramonė investuotojų vertinama kaip viena perspektyviausių energetikos sričių. Didelius kiekius švarios energijos galinčiai pasiūlyti jūrų vėjo energetikai Europoje plėtoti šiuo metu labiausiai gali sukliudyti teisiniai ir politiniai veiksniai, pabrėžiama Europos vėjo energetikos asociacijos (European Wind Energy Association – EWEA) parengtoje ataskaitoje. Šie trikdžiai įvardinami ir Lietuvoje.

Šiuo metu Europoje statomų jūrų vėjo jėgainių bendra galia – 4,5 GW. Skaičiuojama, kad jėgainių, kurių statyba dar nėra pradėta, bet jau gauti leidimai, bendra galia sudaro 18,4 GW. EWEA duomenimis, dauguma nepradėtų plėtoti projektų yra ne atšaukti, bet atidėti. Pastačius visus šiuos jėgainių parkus, iš viso Europoje būtų instaliuota 27,85 GW energijos iš jūrų vėjo. Tačiau sėkmingam projektų įgyvendinimui reikia politinės valios.

Taip pat ataskaitoje akcentuojama būtinybė užtikrinti ilgalaikį rinkos stabilumą, išspręsti teisinį reguliavimą. EWEA kelia ir vėjo jėgainių prijsungimo prie bendrų elektros energijos tinklų problemą: daug kur nėra reglamentuota aiški ir vienoda tvarka, kada ir kaip naujos jėgainės yra prijungiamos, kaip šiame procese pasiskirsto atsakomybės ir kokios yra garantijos.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Sauliaus Pikšrio, Europos vėjininkų pastebimos problemos aktualios ir Lietuvoje: nors šalis yra įsipareigojusi ES didinti elektros energijos dalį, pagaminamą iš atsinaujinančių išteklių, vis dar trūksta aiškumo teisiniame reguliavime.

„Dalis klausimų išsispręs patvirtinus nacionalinį jūros teritorijos bendrąjį planą. Taip pat vilčių dedama į Kauno technologijos universiteto ekspertų rengiamą galimybių studiją, kurios pagrindu turėtų būti apibrėžti konkretūs reikalavimai vėjo jėgainių statybai ir prijungimui prie bendrų elektros tinklų. Kaip ir kitur Europoje, Lietuvoje investuotojai yra pasiruošę skirti lėšas jūrų vėjo energijai, nes mato jos perspektyvą, tačiau negali to daryti, kol neparuošta teisinė aplinka ir jie nėra tikri, kad ne dėl jų kaltės atsiradę trukdžiai reikšmingai nepakeis sąlygų“, – sako S. Pikšrys.

EWEA savo ataskaitoje taip pat atkreipia dėmesį, kad norint įgyvendinti 2011 m. užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. pasiekti bendrą 40 GW jūrų vėjo elektrinių galingumą Europoje, vėjininkams būtina pritraukti net 90-123 mlrd. eurų investicijų. Netgi mažesnis 25 GW tikslas reikalauja 50-69 mlrd. eurų investicijų. Nepaisant akivaizdžios šių investicijų naudos šalių ekonomikoms, jūrų vėjo energetikos plėtros įgyvendinimui gali būti nesudarytos palankios sąlygos. Ataskaitoje teigiama, kad jeigu maksimalūs tikslai įgyvendinti nebus, daug labiau tikėtina, kad taip įvyks dėl nesutvarkyto teisinio reguliavimo, o ne dėl investicijų trūkumo.

Ataskaitoje pažymima, kad labai svarbu, jog Europos valstybės įvertintų grėsmes jūrų vėjo energetikos plėtrai ir kartu su Europos Komisija siektų jas sumažinti. Akcentuojama, kad būtina kuo greičiau ES lygmeniu pasiekti susitarimą dėl 2030 m. tikslų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtroje. Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi ES, kad  atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.

Praėjusią naktį vėjo greičiui pasiekus net 29 m/s Lietuvoje ne tik lūžo medžiai, bet ir buvo ypač sparčiai gaminama elektra. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, praėjusią naktį, pučiant stipriam vėjui, elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse nuolat augo, o 7 val. 24 min. pasiekė net 206 megavatus, t.y. apie 3,5 karto daugiau nei įprasta.

Taip pat praėjusią naktį buvo nukritusi elektros kaina – Lietuvoje veikiančios energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ duomenimis, elektros kaina biržoje krito vakar vakare. Apie 2 val. nakties buvo užfiksuota žemiausia kaina per visą  parą – 86,67 Lt už megavatvalandę.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Sauliaus Pikšrio, pastebima tendencija, kad vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis koreliuoja su elektros kaina biržoje. „Vėjo energijos gamybai didelės įtakos turi  gamtos reiškiniai, o jiems nulėmus energijos gamybos augimą, keičiasi ir elektros biržos situacija“, – sako LVEA direktorius.

Jo teigimu, ši situacija tiesiogiai susijusi ir su iškastinio kuro naudojimu. „Audros ir panašūs gamtos reiškiniai glaudžiai susiję su klimato pokyčiais, kuriuos iššaukia globalinis atšilimas, o šiam didelės įtakos turi žmogaus veikla. Deginant iškastinį kurą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių poveikio padažnėja negatyvūs klimatiniai reiškiniai – audros, uraganai, potvyniai ir kt. Todėl gamindami elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių ne tik mažiname bendrą elektros kainą, bet ir neišmetame šiltnamio dujų ir tuo prisidedame prie klimato atšilimo prevencijos“, – pabrėžia S. Pikšrys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 100 vėjo jėgainių. Jų bendras galingumas siekia iki 270 MW. 2012 m. visos vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino apie 530 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 13,8 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos.

Šiuo metu įgyvendinamų projektų  vėjo jėgainėse gaminama energija 12 metų bus parduodama po 24 ct/kWh, tai yra viena pigiausių elektros energijos rūšių šalyje.

Vėjo energetika – perspektyvi ir per mažai išplėtota elektros energijos gamybos sritis Lietuvoje. Jeigu bus efektyviai išnaudojama, ji patenkins beveik 50 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio ir reikšmingai prisidės prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, sako atsinaujinančios energetikos ekspertai.

„Vėjo energetika – viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių atsinaujinančios energijos šakų. Jau dabar Lietuvoje stovi daugiau nei 100 vėjo jėgainių, sėkmingai gaminančių energiją. Vėjo jėgainių plėtra yra itin reikšmingas žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Neteisinga vienareikšmiškai sieti atsinaujinančią energetiką su didele kaina. Vėjo energija jau dabar nėra brangi, ir ateityje jos kaina mažės“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Šiuo metu visų Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių bendras galingumas siekia iki 200 MW. 2012 m. visos vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino apie 530 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 13,8 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos. S. Pikšrys teigia, kad šiemet pradėjus veikti naujoms jėgainėms, ateityje elektros turėtų būti pagaminama ženkliai daugiau.

Pasak S. Pikšrio, šiuo metu įgyvendinamų projektų  vėjo jėgainėse gaminama energija 12 metų bus parduodama po 24 ct/kWh, taigi, yra viena iš pigiausių elektros energijos rūšių Lietuvoje. Pigiau Lietuvoje elektrą gamina tik Kauno hidroelektrinė. Remiantis šių metų vasaros laikotarpio vidutine elektros kaina, prie bazinės kainos už vėjo jėgainių pagamintą energiją vartotojams reikės primokėti 5 ct, o, pavyzdžiui, už Lietuvos elektrinės Elektrėnuose gaminamą energiją – 32,03 ct.

Mitą, kad visa atsinaujinanti energija yra brangi, prieš kelias savaites vizito Lietuvoje metu kalbėdamasis su žiniasklaida paneigė ir Danijos klimato, energetikos ir statybų ministras Martinas Lidegaardas.

„Danijoje elektros kainos mažesnės nei vidutinės Europos Sąjungoje, nors mes jau dabar per 40 proc. elektros gaminame iš atsinaujinančių šaltinių. Turiu tris patarimus, kaip turėti pigią ir "žalią" energetiką. Pirma, būtinas stabilumas ir reguliavimas. Reikia turėti tvirtą pamatą, kad investuotojai žinotų, jog jie gali tavimi pasitikėti. Tada juos pritraukti bus daug pigiau. Antra, reikia infrastruktūros – tinklo. Danija, kaip ir visos kitos Šiaurės Europos šalys, yra prisijungusi prie bendros elektros rinkos. Tai labai naudinga Danijai, nes kai pas mus pučia didelis vėjas, galime elektros perteklių parduoti kitiems, tad jos nereikia kaupti. Jeigu vėjas nustoja pūtęs, tada galime energiją importuoti. Trečias svarbus dalykas – gyventojų ir verslo palaikymas“, – interviu lrytas.lt sakė M. Lidegaardas.

S. Pikšrys pažymi, kad vėjo jėgainių plėtrą mūsų šalyje pasirengęs vykdyti privatus verslas, o pirminis etapas, žvalgymas, gali būti vykdomas tik verslo lėšomis.

„Apmaudu, kad atsinaujinanti energetika Lietuvoje taip dažnai tampa politinių žaidimų arenos dalimi ir santykių aiškinimosi objektu. Ši energija yra švari, į ją pasirengęs investuoti verslas, dėl technologijų pažangos ji yra pinganti. Tuo tarpu importuojamas kuras, be kurio negalėtų funkcionuoti daug dabar veikiančių šiluminių elektrinių, vis brangsta. Iš vėjo gaminama elektros energija turi ir kitų privalumų – ji neteršia aplinkos, elektrinės sukuria naujų darbo vietų. Be to, skirtingai nei daugeliui kitų pasaulio šalių, Lietuvai nereikia specialiai rūpintis elektros tinklų plėtra. Jais gali keliauti per 6 kartus daugiau vėjo elektros energijos nei gaminama dabar, taigi, padidėjus vėjo energijos gamybos mastams, papildomai investuoti nereikėtų. Tai yra didelis privalumas lyginant su kitomis ES šalimis, kur tinklų plėtra yra opus klausimas“, – pažymi LVEA direktorius.

S. Pikšrys sako, kad ypač didelį potencialą  turi vėjo energetikos plėtra jūroje. Jam pritaria UAB „4 Energia” direktorius Tadas Navickas.

„Jūrose stovinčios vėjo jėgainės – natūrali sausumos vėjo energetikos tąsa. Vėjai jūroje  yra stipresni, be to, galima pastatyti daugiau ir didesnių jėgainių. Vėjo energija sausumoje jau dabar yra  konkurencinga, o jūrų vėjo jėgainių elektra turi potencialo kainuoti tiek pat. Be to, vėjo jėgainės jūroje visiškai netrukdo gyventojams ir yra ilgaamžės“, – pabrėžia T. Navickas.

UAB „4 Energia“ direktoriaus teigimu, skaičiavimai rodo, kad sausumos vėjo ir jūrų vėjo energetika kartu  nesunkiai galėtų patenkinti beveik 50 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Prognozuojama, kad per artimiausius metus, Lietuvoje iškilus naujoms sausumos vėjo jėgainėms, bendras jų galingumas išaugs bent iki 750-800 MW. Tokiu atveju jos per metus pagamintų apie 2,19 TWh elektros energijos. Tuo tarpu jūros vėjo jėgainių galingumas potencialiai galėtų siekti bent 600 MW, jos per metus pagamintų apie 2,37 TWh elektros energijos. Taigi, sausumos ir vėjo jėgainės kartu pagamintų apie 4,56 TWh elektros energijos. Iš viso Lietuvoje per metus suvartojama apie 10,6 TWh elektros energijos. Tai reiškia, kad vėjo energija gali sudaryti beveik pusę Lietuvoje suvartojamos energijos“, – skaičiuoja T. Navickas.

Šiuo metu Lietuva importuoja apie 63 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Didelė dalis Lietuvoje generuojamos elektros energijos gaminama iš importuojamų iš Rusijos dujų.

2012 m. vėjo energiją visame pasaulyje naudojo daugiau kaip 100 šalių. Kasmet pasaulyje vėjo energijos gamyba auga maždaug 25 proc.