Išskirtinė diena ne tik Klaipėdai
Prie paminklo, skirto 1923 m. sukilimo dalyviams, kariai ir miestiečiai rinkosi prieš vidurdienį. Grojo Karinių jūrų pajėgų orkestras, skambėjo choro „Aukuras“ atliekamos patriotinės dainos.
Susirinkusiuosius pasveikino ir apie prieš 94-erius metus vykusio sukilimo svarbą ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Sausio 15-oji Klaipėdai ypatinga diena. Turėtume džiaugtis, kad pagaliau stiprėja suvokimas, jog tai ne tik Klaipėdos miesto, krašto, o visos Lietuvos, šalies, respublikos šventė. Išskirtinė diena, kurią turime minėti ir pagerbti“, – kalbėjo meras.
V. Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad 94-eri metai – ilgas istorijos tarpsnis, kalbant apie Lietuvą.
Pasak mero, tie metai tarsi šiek tiek slopina diskusijas, kylančias tarp istorikų, tyrinėtojų, politologų. Kas tai buvo: prijungimas, sukilimas ar kokia kita forma?
Stiprėja suvokimas rezultato prasmės, kad didžioji vertybė yra tai, jog esame vienos, vieningos, nepriklausomos valstybės dalimi.
„Tačiau stiprėja suvokimas rezultato prasmės, kad didžioji vertybė yra tai, jog esame vienos, vieningos, nepriklausomos valstybės dalimi. Niekam nekyla abejonių apie šio įvykio svarbą – būti viena, galinga, darbia, drąsia ir drąsiai į ateitį žvelgiančia šalimi“, – pabrėžė meras.
Neturime vertinti kaip duotybės
Uostamiesčio vadovas atkreipė dėmesį, kad pakanka pasaulyje, net netolimoje kaimynystėje, norų ir siekių perrašyti istoriją. Bandyti ją atkurti sau kaip nors naudinga linkme.
„Tačiau mes išmokome istorijos pamokas, suvokdami, kad neišmoktos istorijos pamokos pasmerktos būti pakartotos. Neturime teisės, net galimybės galvoti, kad tai, kas taip brangu šiandien, yra duotybė. Būdami viena valstybė, suvokdami jos galimybes, turime jausti atsakomybę, kad ji tokia išliktų, tokią paliktume ateities kartoms“, – tvirtino meras.
Ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad 94-ąsias metines mininčio sukilimo neįmanoma pervertinti.
„Pagalvokime, kas būtų, jei ne drąsūs, ryžtingi žmonės, savanoriai, nebūtų kautynėmis atsiėmę Klaipėdos. Pritariu merui, kad tai neturi būti suprantama kaip duotybė. Turime pagerbti žuvusius, kurie atkovojo Klaipėdą – miestą, kuris yra Lietuvos dalis. Klaipėda – vartai į jūrą, pasaulį, Europą“, – tvirtino ministras.
Pagalvokime, kas būtų, jei ne drąsūs, ryžtingi žmonės, savanoriai, nebūtų kautynėmis atsiėmę Klaipėdos.
Istoriją susirinkusiems priminė ir Lietuvininkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė.
Ceremonijos metu sugiedotas Lietuvos himnas. Žuvusieji 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviai pagerbti tylos minute. Prie paminklo padėtos gėlės. Į dangų kilo salvių šūviai.
Savanoriai – svarbūs Lietuvai
Renginio metu naujai įkurtai Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 309-ąjai lengvajai pėstininkų kuopai įteikta kuopos vėliavėlė – kuopos atpažinimo ženklas.
„Šiandien švenčiame šios kuopos atkūrimą. Savanoriai yra labai svarbūs. Jų dėka turime Lietuvą tokią, kokia ji yra. Savanoriai – labai svarbi kariuomenės dalis. Geriausios kloties tėvynės sargyboje“, – linkėjo ministras.
Šiemet tai pirmoji naujai įkurta savanorių pajėgų kuopa. Ji bus dislokuota Klaipėdos mieste. Tai jau ketvirtoji iš naujų septynių KASP kuopų, kurias planuojama įsteigti 2016-2017 m., stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Po kelių dienų, sausio 17-ąją, savanoriai visoje Lietuvoje minės pajėgų įkūrimo 26-ąsias metines.
Prieš ceremoniją žuvusių sukilo dalyvių pagerbimo ceremoniją, gėlės padėtos ant Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse ir ant Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse.
