Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančio Vytauto Gapšio teigimu, siūloma tvarka leistų gyventojams dirbtinai nutraukti darbo santykius vien tik tam, kad pasinaudotų galimybe gauti nedarbo išmoką.  

„Ar nesigaus taip, kad (žmonės – BNS) pasidarys praktiškai atostoginius – mėnesį, du. (...) Gal kokiam advokatui veiklą ir būtų sudėtinga nutraukti, advokatūrai reiks pasiteisinimų, bet eiliniam konsultantui visiškai nesudėtinga – paprašys, kad sąskaitų nerašytų tą mėnesį, o išrašys kitą“, – antradienį Darbo partijos frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė V. Gapšys.

Jis mano, kad tokiu būdu savarankiškai dirbantiems žmonėms atveriama galimybė be realios būtinybės, o siekiant finansinės naudos kreiptis dėl nedarbo išmokos.

„Piktnaudžiavimo galimybė labai lengvai atsiveria. Po to pradėsime juos gaudyti, kad piktnaudžiauja taip, kaip tas nėščias moteris kažkada, kurios susikeldavo algas (kad gautų didesnes vaiko priežiūros išmokas – BNS)“, – kalbėjo V. Gapšys.

G. Skaistės teigimu, į nedarbo draudimo sistemą būtų įtraukiami žmonės, bent metus mokėję įmokas – tada jiems priklausytų vieno mėnesio nedarbo išmoka.

„Kiek metų dirbtum, tiek mėnesių priklausytų (nedarbo draudimo – BNS) išmoka tokiu atveju, jeigu pajamų nebegauni“, – frakcijoje teigė ministrė.  

Ji pabrėžė, kad nedarbo išmoka priklausytų tik tiems iš savarankiškos veiklos gyvenantiems žmonėms, kurie ją bus nutraukę ir dėl darbo kreipęsi į Užimtumo tarnybą, o šiai pasiūlius darbą ir jo atsisakius išmokos mokėjimas būtų nutrauktas.

Siūloma, kad individualiai dirbantiems gyventojams nuo 2025-ųjų reikėtų mokėti 1,31 proc. nuo 90 proc apmokestinamųjų pajamų įmoką nedarbo draudimui.

Iki bedarbio statuso įgijimo dienos toks žmogus turės būti įgijęs ne mažiau kaip devynių mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių ir tą laiką mokėjęs mokesčius bent nuo minimalios algos. Tada nedarbo išmoką jis gautų tiek mėnesių, kiek metų būtų savarankiškai dirbęs, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

Nedarbo išmoka neviršytų 65 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) – šiuo metu tai būtų 1235 eurai, bet nebūtų  mažesnė nei penkios bazinės socialinės išmokos – šiemet tai būtų 245 eurai.

„Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99 proc. pajamas deklaravusių savarankiškai dirbančių žmonių. Automatizuojame daugelį paslaugų, kad gyventojai jas gautų greitai ir patogiai, tačiau vertiname ir asmeninį bendravimą su klientais – tai leidžia ne tik greitai suteikti patikimą informaciją, bet ir išgirsti gyventojams rūpimus klausimus“ – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Jerzy Miskis.

Visi gyventojai vykdantys savarankišką veiklą yra draudžiami pensijų draudimu ir jų senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys gyventojai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, tad už ligos laikotarpį, taip pat būdami nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose atitinkamai gali gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat mokamos nuo pajamų ir užtikrina savarankiškai dirbantiems gyventojams galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Užpildžius pajamų mokesčio deklaraciją VMI, yra pateikiamos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos. Vis dėlto jas reikia patikslinti – mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas visus metus, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.

Kiek tiksliai įmokų sumokėti, gali patarti „Sodros“ darbuotojas. Paskambinę arba išsiuntę elektroninį laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas. Sulaukus „Sodros“ skambučio, nebūtina sumokėti įmokas kuo greičiau – šiais metais tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo laikotarpiu padaugėja ir sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių. „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įsipareigojimus „Sodrai“ – mokėtinų socialinio draudimo įmokų dydį gali sužinoti ir prisijungę prie asmeninės draudėjo paskyros www.sodra.lt/draudėjai. Ten jie ras ir daugiau svarbios informacijos.

Jeigu sumokėti įmokas kyla finansinių sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos. Tai gali turėti įtakos sprendimams skirti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas.

Iki šiol savarankiškai dirbantiems gyventojams ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų neretai tekdavo laukti kelis mėnesius ar net iki metų – „Sodra“ šias išmokas galėdavo skirti tuomet, kai gyventojai deklaruodavo pajamas ir sumokėdavo socialinio draudimo įmokas.

Sumokėjus įmokas – greitesnės išmokos

Įprastai savarankiška veikla užsiimantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą ir paskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Be to, pavyzdžiui, jeigu asmuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu arba pirmais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo su individualios veiklos pažyma, jo išmoka būdavo mažinama dėl iš individualios veiklos gautų ir deklaruotų pajamų.

„Gyventojų pajamų deklaravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsiranda  galimybė ligos išmokas gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, jeigu savarankiškai dirbantis gyventojas bus sumokėjęs socialinio draudimo įmokas už praėjusį arba tam tikrais atvejais ir už einamąjį mėnesį.

Be to, išmokos dydis nuo šiol nebepriklausys nuo to, ar savarankiškai dirbantis gyventojas turi  draudžiamųjų pajamų iš savarankiškos veiklos“, – paaiškina „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Kad galėtų pasinaudoti šia naujove, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų mokėti įmokas kiekvieną mėnesį.

Nelauks pajamų deklaravimo

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas sausį dirba su individualios veiklos pažyma ir iki paskutinės sausio mėnesio dienos „Sodrai“ per draudėjų informacinę sistemą www.sodra.lt/draudejui pateikia SAV pranešimą bei sumoka socialinio draudimo įmokas, jis tiek sausio, tiek vasario mėnesiais laikomas apdraustu, todėl karantino metu  likęs namuose prižiūrėti mažametį vaiką, kuris mokosi nuotoliniu būdu, ligos išmoką galės gauti per nustatytą terminą, jeigu yra įgijęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Išmokos dydis, kaip ir anksčiau, priklausys nuo ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų ir nuo jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu šios pajamos dar nedeklaruotos, tačiau žmogus turi teisę į išmoką, skiriama minimalaus dydžio išmoka, kuri perskaičiuojama deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas. Be to, būdamas vaiko priežiūros atostogose pirmus metus gyventojas toliau galės vykdyti savarankišką veiklą – savarankiškos veiklos pajamos išmokų mokėjimo laikotarpiu nebebus vertinamos, kaip anksčiau.

Ligos išmoka paskiriama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, kitų duomenų ir kt.) gavimo dienos ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei 14 dienų, tuomet sprendimai skirti ir mokėti išmoką priimami pasibaigus šiam laikotarpiui ir vėliau kartojami.

Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas pradinuko, kuris ugdomas nuotoliniu būdu, priežiūrai išduodamas sausio 4 d., pirmoji ligos išmoka jį pasieks pirmoje vasario pusėje, o vėliau – maždaug kas dvi-tris savaites.

Kokios išmokos priklauso dirbantiems savarankiškai

Nauja išmokų tvarka iškart gali pasinaudoti tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie įmokas už sausį sumokės iki šio mėnesio pabaigos. Vėlesniais mėnesiais savarankiškai dirbantys gyventojai bus laikomi draustais, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už prieš tai buvusį mėnesį arba tam tikrais atvejais už einamąjį mėnesį ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“.

„Sodra“ primena, kad visi savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus verslo liudijimų turėtojus, yra draudžiami ligos, motinystės socialiniu draudimu, o mažųjų bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai – dar ir nedarbo socialiniu draudimu, tad atitinkamai gali gauti šias socialinio draudimo išmokas.

Daugiau informacijos apie ligos išmokas rasite „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau?el_id=2429, pasirinkę skiltį „Ligos išmokos dirbantiems savarankiškai“.