-
G. Nausėda apie algas savivaldybių politikams: tai priimtinas būdas skaidrinti sistemą 3
„Tikrai sprendimai, kurie išskaidrintų, sutvarkytų sistemą, kuri štai tiek daug sukėlė diskusijų ir tiek daug skandalų, ji privalo būti sutvarkyta. Tą sakiau nuo pat pradžių, kad didžiausia mūsų pareiga – jog daugiau tokie dalykai nesikartotų“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė G. Nausėda, paklaustas, ar pasirašys parlamentarų antradienį priimtas Vietos savivaldos įstatymo pataisas.
„Dėl tos priežasties sistemos sutvarkymas man yra priimtinas – atsakymą galite automatiškai padaryti patys“, – teigė prezidentas.
Dėl tos priežasties sistemos sutvarkymas man yra priimtinas – atsakymą galite automatiškai padaryti patys.
Seimo antradienį patvirtinti pakeitimai numato, kad savivaldybės tarybos nario užmokestis sieks 20 proc. mero atlyginimo, opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.
Kartu iš įstatymo išbraukta nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.
Pataisas pasirašius G. Nausėdai, jos įsigaliotų nuo šių metų liepos.
-
Seimas nustatė: savivaldos politikai gaus penktadalį mero atlyginimo 15
Seimas antradienį priėmė tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas, už jas balsavus 116 Seimo narių, prieš buvus dviem ir devyniems susilaikius. Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo šių metų liepos.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narys konservatorius Audrius Petrošius sakė, kad įsigaliojus pataisoms tarybų nariai gaus nuo 640 iki 805 eurų į rankas.
„Jei projektas bus patvirtintas toks, koks pasiekė Seimo salę, būtų 20 proc. mero atlygio, mero atlygiai sureglamentuoti pagal savivaldybės gyventojų skaičių ir susieti su vidutinio darbo užmokesčio tam tikru koeficientu, skaičiais siektų nuo nuo 640 eurų mažiausiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje. Kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – antradienį žurnalistams prieš balsavimą sakė komiteto narys.
Jis patvirtino, kad savivaldybių tarybų narių atlygis būtų apmokestinamas tiek gyventojų pajamų, tiek socialiniais mokesčiais, nors anksčiau kai kurie politikai skelbė, kad būtų taikomas tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
„Visai šitai bazei būtų taikomas, kaip paaiškėjo, 35,7 proc, tarifas, t. y. 20 proc. GPM, taip pat būtų mokamas sveikatos ir pensijų draudimas“, – sakė A. Petrošius.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad iš principo jis nėra kategoriškai prieš tokį modelį, bet jis nesąs teisingas, o atlyginimai – per dideli, įvertinus, kad savivaldos politikams tai yra papildomos pareigos.
„Pats išmokos dydis vis dėl to yra didokas, paimant kiek vidutiniškai savivaldybės tarybos narys sugaišta, kas sąžiningai deklaruoja, t. y. 16–20 valandų. Tai valandos vertė yra 40 eurų, Seimo nario sudėjus algą ir kanceliarines išmokas išeina dvigubai mažiau“, – per posėdį kalbėjo J. Razma.
Dabar yra lygiava, gauni vienodai: dirbi–nedirbi.
Jis taip pat Seimo priimtas pataisas pavadino „tam tikra kapituliacija prieš savivaldybės politikus“ nesitikint, kad jie galėtų sąžiningai atsiskaityti už išlaidas ir jomis nepiktnaudžiauti, o nukentės aktyvūs tarybų nariai.
„Dabar yra lygiava, gauni vienodai: dirbi–nedirbi“, – reziumavo J. Razma.
Pakeitimai numato, kad savivaldybės tarybos nario užmokestis sieks 20 proc. mero atlyginimo, Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.
Kartu iš įstatymo išbraukta nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.
Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui.
„Tikimės, kad šis sprendimas ne tik padės skaidriai ir aiškiai apmokėti savivaldybių darybų narių darbą, bet ir paskatins daugiau žmonių imtis vietos politikų veiklos savo bendruomenių labui,“ – sako LSA direktorė Roma Žakaitienė.
LSA teigimu, svarbu ir tai, kad pagal naująsias Vietos savivaldos įstatymo pataisas savivaldybės tarybos nario atlyginimas bus mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui, o informacija apie šiuos atlyginimus turės būti skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
Seime svarstant pataisas buvo siūlymų mažinti tarybos nariui mokamą atlyginimą, tačiau parlamentas jiems nepritarė.
Konservatorius Vilius Semeška registravo siūlymus tarybos nariams mokėti ne 20 proc., o 15 proc. arba 10 proc. mero algos. Anot jo, numatomas atlyginimo dydis yra „gerokai per didelis įvertinant tai, kad jis apytikriai atitinka savivaldybės įstaigose pilnu etatu dirbančių pedagogų, kultūros darbuotojų ir kitų atlyginimą“, tuo metu tarybos nariai per mėnesį vidutiniškai tedirba po 20 valandų.
Antradienio rytą pasiūlymus svarstęs VVSK jiems nepritarė.
Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bet galutinis atlygis pakyla dėl priedų už stažą ir kitų priemokų. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.
Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.
Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.
Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.
Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas tokią iniciatyvą atmetė. Siūlymą skelbti naujus rinkimus konservatoriai argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
-
Seimas nepritarė siūlymui apriboti savivaldos politikų išlaidas 3
Už tokią konservatoriaus Viliaus Semeškos su grupe parlamentarų parengtą pataisą po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo trys ir susilaikė 70 parlamentarų. Kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Vietos savivaldos įstatymo pataisas Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Bronislovas Matelis, šios komisijos nariai V. Semeška, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haasė bei keli kiti konservatoriai parengė paskelbus savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo tokiomis išlaidomis atvejus.
„Mes turime šiandien pūliuojančią žaizdą ir ją reikia sutvarkyti nedelsiant. Aš puikiai suprantu, kad vyksta diskusija viešojoje erdvėje dėl tarybos nario darbo apmokėjimo, bet mes turime atskirti savivaldybės tarybos nario apmokėjimą ir vadinamas kanceliarines išlaidas, šiandien ta žaizda privalo būti sutvarstyta, užgydyta ir turi būti aiški atskaitomybė prieš rinkėją“, – sakė V. Semeška.
Prieš projektą kalbėję parlamentarai teigė, kad juo siekiama gerų tikslų, bet skubotai ir pernelyg smulkmeniškai, o savivaldos finansų skaidrumui reikia kompleksinių pataisų, kurios būtų parengtos skirtingų frakcijų atstovų.
Mes turime šiandien pūliuojančią žaizdą ir ją reikia sutvarkyti nedelsiant.
„Kur matyčiau problemą ir ją reikėtų įvardinti, kad projektas sveikintinas, skaidrus, bet nusismulkiname iki tokių detalių, kad greitai pradėsime ir batų raištelius tarybos nariams reguliuot, nes jūs patys pagalvokite, ką reiškia vieno telefono įsigijimas per ketverius metus, pagalvokite, kas kiek laiko keičiate telefoną patys“, – kalbėjo Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad projektas nėra išbaigtas, nors kai kurios jo nuostatos sveikintinos, pvz. dėl vadinamųjų kanceliarinių išlaidų viešinimo.
„Pripažįstame, kad gėdinga situacija daugelyje savivaldybių ir reikia reaguoti, projektas, deja, nėra išbaigtas, jis yra skubotas. Galėtų ir Seimo pirmininkė sudaryti darbo grupę iš įvairių frakcijų, bet nenoriu nuvertinti kolegos V. Semeškos iniciatyvos, vien prievolė viešinti yra tikrai puikus dalykas, kuri turės atsirasti galutinėje redakcijoje“, – pažymėjo E. Gentvilas.
Teiktu projektu, be kita ko, taip pat siūlyta nustatyti baigtinį tinkamomis pripažintų išlaidų sąrašą, nustatyti, kad detali informacija apie šias išlaidas turėtų būti skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, o kas dvejus metus turėtų būti užsakomas nepriklausomas šių lėšų panaudojimo auditas.
Taip pat siūlyta nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys per kadenciją ir ne vėliau kaip metai iki jos pabaigos galėtų įsigyti vieną mobilų telefoną ir kompiuterį, kurie pasibaigus kadencijai turėtų būti grąžinti savivaldybės administracijai.
Nusismulkiname iki tokių detalių, kad greitai pradėsime ir batų raištelius tarybos nariams reguliuot.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos bei Šiaulių miesto savivaldybėse.
Galimo piktnaudžiavimo atvejus pradėjęs viešinti visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime sakė, kad pradėjus aiškintis savivaldos narių išlaidas matyti, kad „vyksta masiniai piktnaudžiavimai“.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.
Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.