„Savivaldybių galimybės investuoti yra vienas pagrindinių vietos plėtros variklių, o siekiant atgaivinti ekonomiką po COVID-19 padarinių būtent vietos plėtra gali suvaidinti ypatingai svarbų vaidmenį. Investicijos leistų gerinti verslo sąlygas, išlaikyti ar kurti naujas darbo vietas, skatinti išmaniųjų technologijų plėtrą ir viešųjų paslaugų prieinamumą, jos atvertų galimybes žaliajai ekonomikai, ateityje užtikrinančiai tvarų ir racionalų vartojimą“, – teigia siūlymą Seimui ir Vyriausybei teikiančios Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, toks paskolų ir garantijų fondas savivaldybėms taptų įrankiu pritraukti daugiau lėšų ir sumažinti priklausomybę nuo centrinės valdžios subsidijų ar politinių sprendimų.
Šiuo metu savivaldybės neturi galimybių pačios finansuoti investicijų savo biudžetų lėšomis – jų pakanka tik einamosioms išlaidoms, o galimybės skolintis yra labai ribojamos. Lietuvos savivaldybėms yra taikomas vienos griežčiausių vietos savivaldos fiskalinių taisyklių visose ES šalyse.
Savivaldybių lėšų poreikis investicijoms finansuoti ir įgyvendinti struktūrines reformas labai išaugs būtent artimiausiais metais siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) paramos, Nacionalinės pažangos plano, Ekonomikos DNR plano, ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių ir kitų programų teikiamomis investavimo galimybėmis. Norint pasinaudoti vien tik ES teikiamomis galimybėmis savivaldybių lėšų poreikis investicijoms sudaro apie 400 mln. eurų.
LSA atkreipia dėmesį, kad Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą svarbu įsteigti būtent dabar, kai daugelis ES valstybių narių aktyviai sprendžia vietos plėtros skatinimo klausimus gerindamos savivaldos priėjimą prie finansų rinkų arba tam formuodamos specialius finansų mechanizmus. Šiuo metu Europos Komisija yra numačiusi beprecedentį lankstumą tokių mechanizmų steigimo procedūroms. Komisija taip pat mobilizuoja papildomus finansinius išteklius, kuriuos galima panaudoti stiprinant savivaldybių finansines galimybes ir sudarant sąlygas išeiti iš COVID-19 krizės, švelninant jos padarinius bei didinant ekonomikos atsparumą. Tai – ir laisvas lėšų perskirstymas tarp struktūrinių fondų, ir faktas, kad visiems 2020–2021 metams patvirtintiems projektams nebereikalaujama nacionalinio prisidėjimo.
Siūloma, kad naujojo fondo paslaugomis galėtų naudotis savivaldybės ir jų įmonės, o šiam finansiniam mechanizmui steigti būtų naudojamos ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšos. Fondui įsteigti prašoma skirti 100 mln. eurų, o vėliau jo apimtys galės būti plečiamos priraukiant ir privačias investicijas.
Be to, kuriant naująjį fondą bent jau kol kas nebūtina steigti atskiros institucijos: tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų (pavyzdžiui, Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondui).
