Susirgo reta liga
Kauniečio Tomo liga prasidėjo prieš septynerius metus. „Naktį užėjo baisūs skausmai. Atrodė, kad skauda skrandį, tačiau skausmas buvo keistas, – prisimena 61-erių vyras. – Ligoninėje gydytojai nustatė pankreatitą. Savaitę pabadavau, paskui dar namie pagulėjau, ir tuo baigėsi.“
Tada, atlikę echoskopiją, gydytojai matė kažkokį darinį, tačiau nieko blogo neįtarė, bet po pusmečio specialistai nustatė gerybinį auglį.
Nors Tomas jautėsi gerai, 2016-aisiais dar kartą kreipėsi į gydytojus, o jie jau nustatė metastazavusį kasos vėžį. Tomui buvo pašalinta dalis organo. Po kelių mėnesių pašalintos kepenų metastazės.
„Gydytojai man nustatė retą neuroendokrininį vėžį, sakė, kad tokiu serga 4 iš milijono“, – pasakoja vyras.
Tomui buvo paskirti vaistai, kurie suriša vėžio ląstelėse esančius somatostatino receptorius. Dabar jo gyvenimas pasikeitė iš esmės – sveikai maitinasi, daug juda, liga stabilizavosi, ir jei ne operuota kasa, jaustųsi gerai.
Gali išsivystyti visame kūne
NE ląstelių yra beveik visame žmogaus organizme, todėl navikas gali atsirasti įvairiuose organuose – kasoje, žarnyne, skrandyje, plaučiuose, odoje ir kt.
LSMU Kauno klinikų onkologijos skyriaus ir Neuroendokrininių navikų centro vadovė doc. Rasa Jančiauskienė sako, kad šių navikų simptomai priklauso ne tik nuo jų dydžio, bet ir nuo jų gaminamų biologiškai veiklių medžiagų. Jos sukelia įvairius simptomus: viduriavimą, karščio pylimą, į bronchinę astmą ar į diabetą panašius simptomus arba, priešingai – dėl gausesnio insulino išskyrimo sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje. Biologiškai veiklias medžiagas gamina apie pusę visų neuroendokrininių navikų.
„Dažniausiai NE navikai išsivysto plonosiose žarnose, kirmėlinėje ataugoje, kasoje, taip pat – plaučiuose. Tačiau šie navikai vis dar išlieka reta liga. Per metus Lietuvoje jie patvirtinami maždaug 300 žmonių“, – teigia docentė.
Sunku nustatyti
Britų tyrimai parodė, kad nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės nustatymo praeina vidutiniškai 53 mėnesiai. Dažniausiai pasitaikė skausmas, tuštinimosi pasikeitimas ir silpnumas. Tai būdinga įvairioms ligoms, todėl gydytojai visų pirma tikisi aptikti kitas ligas, o ne vėžį.
Doc. R. Jančiauskienės teigimu, išgyvenamumas labai priklauso nuo organo, kuriame yra liga, pavyzdžiui, penkerius metus išgyvena 80–90 proc. ligonių, kurie serga plonosios žarnos NE navikais, tačiau 5 metus ir ilgiau išgyvena tik 40 proc. susirgusių kasos navikais. Kaip ir gydant visas onkologines ligas, labai svarbu, kad šie ligoniai kuo greičiau patektų pas specialistus.
„Lietuvoje onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose yra vadinamieji „žalieji koridoriai“. Pacientai, kuriems pirmą kartą įtariamas ar nustatytas vėžys, pas specialistus registruojami be eilės. Deja, karantino metu taikomi įvairūs apribojimai galimybes patekti pas gydytojus labai apsunkino“, – teigia doc. R. Jančiauskienė.
Sudėtingi tyrimai
„Reikia ne tik patirties nustatant ir gydant šiuos navikus, bet ir specialių tyrimų, nes nuo to priklauso, ar pavyks pacientui parinkti tinkamiausią gydymą“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
NE navikai, kurie neišskiria biologiškai veiklių medžiagų, dažniausiai nustatomi, kai išplinta į kitus organus. Navikams, kurie išskiria biologiškai veiklias medžiagas, reikia kitokio tyrimo – scintigrafijos. Į tiriamojo organizmą suleidžiamas specifinio izotopo, kuris kaupiasi biologiškai veiklias medžiagas gaminančiuose navikuose, ir aparatas parodo, kur yra navikas ar jo metastazės.
„Deja, šių tyrimų negalime atlikti pakankamai, nes neturime izotopus gaminančio aparato, todėl juos atsivežame iš kitų šalių. Tai ne tik labai brangu, bet ir nepatogu, nes izotopus galima naudoti trumpą laiką. Šie radiologiniai tyrimai labai svarbūs, nes nulemia gydymo taktiką“, – tvirtina A. Česas.
Dabar turimi vaizdo tyrimai parodo, kad navikas yra, tačiau nerodo, koks jis, todėl gydytojai neuroendokrininius navikus gali supainioti su kitais ir skirti įprastas terapijas, kurios šių navikų neveikia.
Gydytojas tvirtina, kad pagrindinis NE navikų gydymo būdas yra chirurginis: jei pavyksta pašalinti visą naviką, išnyksta ir simptomai. Galima operuoti ir tuomet, kai liga yra išplitusi – sumažinti naviką, pašalinti metastazes. Po tokio gydymo lengviau ligą kontroliuoti kitais metodais.
Po chirurginio gydymo skiriama taikinių terapija, kuri mažina ir naviką, ir jo įsiskverbimą į kitus audinius, naujoji chemoterapija.
„Turime pacientų, kurie, net ir esant metastazėms, gyvena trejus, kai kurie ir šešerius ir daugiau metų“, – teigia A. Česas ir priduria, kad gydymo rezultatai būtų dar geresni, jei minėtus diagnostikai naudojamus izotopus būtų galima pritaikyti gydant – suleisti į organizmą, jie nukeliauja į naviką ir apšvitindami jį pažudo. Dabar, norint gydyti tokiu būdu, pacientai siunčiami į užsienį.
„Kasos neuroendokrininiai navikai yra tylūs žudikai – pirmieji simptomai dažnai atsiranda tada, kai vėžys jau būna išplitęs. Todėl svarbu, kad gydytojai įsiklausytų į paciento nusiskundimus ir pagalvotų apie šį vėžį, nes nusiskundimų nebūna be priežasties“, – sako A. Česas.
