Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasinaudojo specialiaisiais įgaliojimais, siekdamas paspartinti gynybai reikalingų prekių gamybą.

Tai reiškia, kad „nuo šiol civiliniams užsakymams turi būti teikiama mažesnė pirmenybė“, pirmadienį sakė S. Lecornu Korsikoje esančiame Kalvyje, kur susitiko su savo kolega iš Italijos Guido Crosetto (Gvidu Krosetu).

„Gynybos pramonės dalyviai turi suprasti, kad jie turi dirbti greičiau ir kad nuo šio darbo priklauso šalies ateitis“, – nurodė G. Crosetto.

„Aster 15“ ir „Aster 30“ raketas gamina Europos įmonė MBDA, o Italija ir Prancūzija Ukrainai, besiginančiai nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų, pristatė neįvardytą skaičių raketų.

Kyjivas paprašė daugiau šių raketų, kurios taip pat naudojamos siekiant apsisaugoti nuo Jemeno sukilėlių husių dronų, leidžiamų į laivus Raudonojoje jūroje.

Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis teigė, kad pagrindinis tiekėjas yra įmonė „Aubert et Duval“, gaminanti specializuotą plieną, taip pat skirtą povandeniniams laivams ir Ukrainai tiekiamų sunkvežimiuose montuojamų „Caesar “ patrankų vamzdžiams.

MBDA teigia, kad iki 2026-ųjų „Aster“ raketų gamybos laikas sutrumpės iki „mažiau nei 18 mėnesių“ palyginti su 42 mėnesiais 2022-aisiais.

Pasak generalinio direktoriaus Erico Berangero (Eriko Beranžero), raketų „Aster“ gamyba per tą patį laikotarpį turėtų padidėti 50 procentų.

Vienas iš gamybos stabdžių yra tai, kad gamybos proceso metu raketų komponentai „kelis kartus kerta Alpes“, teigė jis.

S. Lecornu nurodė, kad „būtina skubiai supaprastinti biurokratines procedūras“, susijusias su ginklų gabenimu tarp Prancūzijos ir Italijos.

Galutinis „Aster“ raketų surinkimas šiuo metu vyksta Prancūzijoje, tačiau S. Lecornu pabrėžė, kad palankiai vertina Romos prašymą įrengti antrą gamybos liniją Italijoje.

Itin retos derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.

Kaip teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir „intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė“.

Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsiveržė Rusijos sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė.

Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.

„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

„Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, – priduriama jame.

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nurodė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „glaudžiau bendradarbiauti“. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.

2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.

Visgi jis pabrėžė, kad reikia rasti naujų būdų, kaip kovoti su Rusijos invazija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusį mėnesį neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje reaguodami pareiškė, kad nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Antradienį Prancūzijos prezidentas paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.

Penktadienį S. Lecornu nurodė, kad vasario 26-ąją prezidento išsakytos pastabos, sukėlusios sąmyšį, buvo ištrauktos iš konteksto.

„Buvo aiškiai iškeltos hipotezės, bet ne apie kovines sausumos pajėgas, kaip galėjo būti pasakyta vienur ar kitur“, – sakė jis transliuotojui BFMTV, pažymėdamas, kad E. Macronas dar kartą patvirtino, jog Prancūzija nebus virna iš kariaujančių šalių šiame konflikte.

Kuo daugiau žmonių Ukrainai reikės pašaukti į kariuomenę, tuo labiau reikės stiprinti mokymus.

„Bet ar mes padarėme viską, kas įmanoma, tarp ginklų perdavimo ir bendrų karinių veiksmų, kitaip tariant, tiesioginio karo su Rusija? Ar yra kelių, kuriuos galime ištirti? Ir ypač kelius, susijusius su kariniu dalyvavimu?“ – klausė S. Lecornu.

Ministras nurodė, kad tai galėtų apimti išminavimą ir ukrainiečių karių apmokymą Ukrainos teritorijoje.

„Kuo daugiau žmonių Ukrainai reikės pašaukti į kariuomenę, tuo labiau reikės stiprinti mokymus“, – pridūrė S. Lecornu.

Jis taip pat paskelbė, kad trys Prancūzijos bendrovės užmegs partnerysčių, kad galėtų Ukrainos teritorijoje gaminti ir prižiūrėti ginklus bei atsargines dalis.

Šios įmonės – tai dronų gamintoja „Delair“, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės KNDS, gaminančios Kyjivui tiekiamas „Cezar“ patrankas, Prancūzijos padalinys „Nexter“ ir Prancūzijos sausumos karinės įrangos gamintoja „Arquus“, kuri yra sudariusi sutartį dėl šarvuočių priežiūros.

S. Lecornu pabrėžė, kad dabar situacija nėra tokia pati kaip prieš dvejus metus, kai Maskva 2022 pasiuntė karius į Ukrainą. Jis taip pat pažymėjo, kad pernai birželį pradėtas Kyjivo kontrpuolimas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjosi Ukrainos sąjungininkai.

Pasak jo, situacija Rusijoje keičiasi – tai parodžiusi praėjusį mėnesį įvykusi kalinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirtis, kurią ministras pavadino nužudymu. Anot jo šalininkų, A. Navalnas buvo nužudytas Kremliaus nurodymu.

Ketvirtadienį E. Macronas susitiko su pagrindinių Prancūzijos politinių partijų vadovais, siekdamas pabrėžti, kad prieš kitos savaitės parlamento debatus būtina užtikrinti didesnę paramą Kyjivui. Po susitikimo keli partijų vadovai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad E. Macronas leido suprasti, jog Prancūzijos parama Ukrainai yra neribota.

„Prancūzijos ir Ukrainos saugumo susitarimo pasirašymas gali paskatinti Rusiją sustiprinti šias operacijas, kad padidintų savo įtaką, pakenktų mūsų veiksmų patikimumui ir susilpnintų mūsų nacionalinę sanglaudą“, – sakoma joje.

Dokumente raginama imtis priemonių, kad būtų „sumažintas pažeidžiamumas dėl ardomųjų veiksmų, galinčių turėti įtakos mūsų personalui, infrastruktūrai, komandoms ar veiklai“.

Apie sandorį paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Baku iš armėnų separatistų atsiėmė Kalnų Karabachą, ir Jerevanui baiminantis, kad dabar Azerbaidžanas gali siekti atakuoti Pietų Armėniją.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) žurnalistams sakė, kad Armėnija iš Prancūzijos gynybos grupės „Thales“ nusipirks tris radarų sistemas „Ground Master 200“ (GM200), tačiau finansinių detalių neatskleidė.

Ši sistema, kuri jau naudojama Ukrainoje, pasižymi puikiais aptikimo pajėgumais, sakė S, Lecornu spaudos konferencijoje kartu su Armėnijos gynybos ministru Surenu Papikianu.

Ministrai taip pat pasirašė ketinimų protokolą dėl Armėnijos oro gynybos sistemų. Jame taip pat dalyvauja „Thales“ ir Europos raketų gamintoja MBDA, naujienų agentūrai AFP sakė S. Lecornu atstovė spaudai.

S. Lecornu sakė, kad ketinimų protokolas susijęs su „Mistral“ tipo įrangos pirkimu, turint omenyje trumpojo nuotolio oro gynybos raketų sistemą.

„Aptikimas turi prasmę tik tuo atveju, jei kartu su juo įdiegiami intervencijos ir atakų iš dangaus perėmimo moduliai“, – teigė S. Lecornu.

„Šiuos ginklus įsigyja Armėnijos ministerija, kuriai bus taikomos eksporto licencijos“, – pridūrė jis.

Jis tvirtino, kad ginklai yra gynybinio pobūdžio.

„Tai ginklų sistema, kuri dėl savo prigimties gali būti naudojama tik tada, kai vyksta agresija Armėnijos teritorijoje ir dažnai, kai yra susijusi su civiliais gyventojais“, – sakė S. Lecornu.

Armėnija taip pat pasirašė sutartį dėl naktinio matymo akinių pirkimo iš Prancūzijos grupės „Safran“, sakė Gynybos ministerijos atstovė spaudai.

Armėnijos gynybos ministerijos pareiškime teigiama, kad ministrai aptarė gynybos klausimus ir kad vėliau abi šalys pasirašė dokumentus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) vizito spalio pradžioje metu sakė, kad Paryžius sutiko tiekti karinę įrangą šiai nedidelei Pietų Kaukazo valstybei.

Po šio pranešimo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) atsisakė susitikti su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir surengti derybas Ispanijoje.

Azerbaidžanas  pasmerkė tai, ką pavadino Prancūzijos militarizavimo politika Pietų Kaukaze.

Prancūzija, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, padėjo tarpininkauti sprendžiant dešimtmečius trunkantį Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinį ginčą.

Anksčiau pirmadienį Azerbaidžanas pranešė, kad pradėjo bendras karines pratybas su savo sąjungininke Turkija netoli sienos su Armėnija.

„Šiandien Vilniuje pasirašėme Ukrainos ir Prancūzijos gynybos ministerijų susitarimą, pagal kurį karinė pagalba Ukrainai bus padidinta 170 mln. eurų; bus supaprastintas ginkluotės įsigijimo ir tiekimo procesas; kuriama bendros atsarginių dalių gamybos ir užsienio ginkluotės bei įrangos priežiūros sistema“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oleksijus Reznikovas, padėkojęs prancūzų gynybos ministrui Sebastienui Lecornu (Sebastjenui Lekorniu).

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) atvyko į Ukrainos sostinę po apsilankymo Lenkijoje, kur antradienį paskelbė apie susitarimą parduoti šiai šaliai du Prancūzijoje pagamintus karinius palydovus.

Kyjive S. Lecornu padėjo vainiką prie didvyrių paminklo, kad pagerbtų ukrainiečius, kurie žuvo, gindami savo šalį nuo Rusijos invazijos. Jis turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir kariuomenės pareigūnais.

Nors Prancūzija apie savo karinę paramą Ukrainai kalba mažiau nei Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalis nuolat jai siunčia ginklų.

Šį mėnesį Prancūzija taip pat surengė dvi pagalbos Ukrainai konferencijas. Tačiau daugelis Ukrainoje ir toliau kritiškai vertina Prancūzijos vyriausybės atsaką į karą dėl prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pastangų palaikyti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ieškoti sprendimo derybų keliu.

„Mūsų parama Ukrainai yra nuolatinė“, – prieš kelionę tviteryje rašė S. Lecornu.

Iš karto nebuvo aišku, kokie konkretūs susitarimai gali būti sudaryti per S. Lecornu derybas Kyjive. Jis atvyko į Ukrainą praėjus savaitei po to, kai V. Zelenskis lankėsi JAV, pagrindinėje Ukrainos sąjungininkėje.