Anksčiau pirmąkart per olimpinių žaidynių istoriją jas buvo uždrausta tiesiogiai stebėti užsieniečiams žiūrovams, o sprendimas dėl Japonijoje gyvenančių sirgalių turėjo būti paskelbtas balandžio pabaigoje.

Tačiau liekant mažiau nei trims mėnesiams iki atidarymo ceremonijos, kai kuriose šalies dalyse, įskaitant Tokiją, galioja dėl koronaviruso įvesta nepaprastoji padėtis, o organizatoriai teigia, kad jiems reikia daugiau laiko. Pagal dabartinį grafiką, atidarymo ceremonija įvyks liepos 23 dieną.

„Žvelgdami į besikeičiančią situaciją dėl vidaus sergamumo statuso, susijusio su naujomis atmainomis, sutarėme, kad sprendimas dėl žiūrovų talpos olimpinėse ir parolimpinėse arenose bus priimtas birželį“, – po trečiadienį surengtų aukščiausio lygio derybų pranešė už žaidynes atsakingi pareigūnai.

Tuo metu olimpiados vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto) „mažai tikėtina“ pavadino perspektyvą, kad sirgaliai šiemet galės užimti visas vietas, kaip būdavo anksčiau.

„Turime stebėti situaciją ir į ją atsižvelgti. Suprantu, kad šiuo metu būtų labai sunku užpildyti visas vietas“, – sakė ji.

Siekdami saugiai surengti šį didžiulį sporto renginį, organizatoriai taip pat paskelbė naujas COVID-19 taisykles sportininkams, numatančias, be kita ko, kasdienį testavimą. Anksčiau planuota, kad tyrimai bus atliekami kas ketvirtą dieną.

Tiek sportininkai, „tiek visi, būsiantys arti atletų, bus kasdien testuojami, siekiant sumažinti pavojų, kad bus nenustatytų teigiamų atvejų, galinčių prisidėti prie viruso platinimo“, nurodė olimpiados pareigūnai.

Olimpinių žaidynių dalyvių taisyklės taip pat apims draudimus naudotis viešuoju transportu ir valgyti restoranuose.

Olimpiados organizatoriai tikisi, jog griežtesnės taisyklės padės įtikinti daugiau japonų palaikyti 2020 metų žaidynių organizavimą. Remiantis apklausomis, didžioji dalis visuomenės pasisako už renginio atšaukimą ar už tolesnį jo atidėjimą.

„Esame pasirengę kartu su jumis imtis visų būtinų priemonių, kad sumažintumėte riziką, o japonai jaustųsi saugūs“, – derybų pradžioje pareiškė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas (Tomas Bachas).

„Mūsų svarbiausias prioritetas yra užtikrinti sveikatos apsaugą ir saugumą visiems: ne tik olimpinių žaidynių dalyviams, bet, visų pirma, mūsų maloningiems šeimininkams – japonams“, – pridūrė jis.

Koronaviruso protrūkis Japonijoje yra gana riboto masto: iki šiol šalis užfiksavo kiek daugiau nei 10 tūkst. mirties atvejų, bet šiuo metu grumiasi su nauja susirgimų banga, kurią ekspertai laiko ketvirtąja.

Balandžio 25 dieną Tokijuje ir dar trijose vietovėse buvo paskelbta nauja nepaprastoji padėtis, o vyriausybės vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais Shigeru Omi (Šigerus Omis) trečiadienį perspėjo, jog netrukus turėtų prasidėti diskusijos, kaip būtų galima surengti žaidynes, jei iki vasaros išliks aukštas sergamumas.

„Labai svarbu yra tai, kokia yra susirgimų padėtis ir kiek apkrauta yra medicinos sistema“, – parlamente kalbėjo Sh. Omi, atsakydamas į vieno opozicijos deputato klausimą.

„Manau, kad atėjo laikas rengi diskusijas dėl olimpinių žaidynių“, – pridūrė ekspertas, bet neparagino renginį atšaukti ar atidėti.

Olimpiados organizatoriai tvirtina, kad tebėra įmanoma surengti saugias žaidynes, o S. Hashimoto praėjusią savaitę pareiškė, jog šiuo metu „negalvojama apie atšaukimą“.

Kovą japonų valdžia priėmė beprecedentį sprendimą neįsileisti užsienio sirgalių, siekdama sumažinti viruso plitimo riziką.

Pernai atidėjus žaidynes, šalyje dar neatsinaujino bilietų pardavimas. Organizatorių duomenimis, Japonijoje iš viso parduota apie 4,48 mln. bilietų į Olimpiadą ir dar beveik milijonas į – paralimpines žaidynes.

Bilietus įsigijusiems užjūrio aistruoliams grąžinami pinigai, o, kaip pranešė organizatoriai, visi bilietus Japonijoje nusipirkę asmenys taip pat galės juo grąžinti, jei bus sumažintas leistinas dalyvių skaičius.

Sprendimas, kiek žiūrovų apskritai galės būti rungtynių vietose, turėtų būti priimtas iki balandžio mėnesio.

2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto) žurnalistams sakė, kad Japonijos piliečių saugumas yra „pagrindinis prioritetas“. Tokį pareiškimą ji padarė pasitarusi su aukščiausio rango pareigūnais iš Tarptautinio olimpinio ir paralimpinio komiteto, Japonijos vyriausybės ir Tokijo municipaliteto.

Tas susitikimas įvyko vietos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimui, kad japonų valdžia ketina surengti žaidynes be užjūrio sirgalių, nors S. Hashimoto pažymėjo, jog sprendimas bus priimtas vėliau šį mėnesį – idealiu atveju iki atidėtos olimpinio deglo estafetės pradžios kovo 25 dieną.

„Tikrai turime ilgai ir gerai pagalvoti dėl mutuojančio viruso atmainų“, – pabrėžė ji.

„Piliečių balsuose tebesigirdi susirūpinimas, o kol šis nerimas išlieka, turime stengtis užtikrinti saugumą“, – kalbėjo Olimpiados vadovė.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas (Tomas Bachas) prieš susitikimą perspėjo, kad organizatoriai „sutelks dėmesį į esminius žaidynių aspektus“, o olimpinių žaidynių ministrė Tamayo Marukawa (Tamajo Murakava) vėliau pareiškė, jog „būtina priimti apdairų sprendimą“.

Th. Bachas praėjusią savaitę sakė, kad sprendimas dėl užjūrio sirgalių dalyvavimo tikriausiai bus priimtas balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, tačiau S. Hashimoto trečiadienį pabrėžė, kad sirgaliams, viešbučiams ir kelionių agentūroms būtina sužinoti šią informaciją anksčiau.

„Tiek užsienio, tiek vietos sirgaliai nori stebėti žaidynes, bet reikės pasirūpinti jų saugumu“, – nurodė ji.

Pasak S. Hashimoto, balandį bus galima pasitelkiant „mokslines įžvalgas“ ir nepažeidžiant vyriausybės gairių priimti sprendimą dėl rungtynių vietų užimtumo.

Tokijuje šiuo metu galioja nepaprastoji padėtis, todėl sporto renginiuose leidžiama dalyvauti iki 5 tūkst. žmonių.

Nepaprastoji padėtis turi baigtis kovo 7 dieną, tačiau, kaip pranešta trečiadienį, ministrų kabinetas veikiausiai pratęs šį režimą dar dviem savaitėmis, kilus susirūpinimui dėl infekcijos plitimo tempo lėtėjimo.

Anot Th. Bacho, bet kokie sprendimai dėl stebėtojų bus priimami pasitarus su visomis šalimis, prisidedančių prie žaidynių organizavimo.

„Pagrindinį dėmesį būtina skirti pastangoms surengti saugias ir sąžiningas varžybas visiems atletams, nes tai yra Olimpinių žaidynių esmė“, – sakė jis.

„Šiuo atžvilgiu mums gali tekti nustatyti vieną ar kitą prioritetą. Turime laikytis suderinto požiūrio į šiuos prioritetus, bet nemanau, kad tai yra iššūkis, nes sutariame dėl šio principo“, – pridūrė TOK vadovas.

Olimpiados organizatoriai ir japonų pareigūnai tvirtina, kad pirmąkart taikos metu atidėtos žaidynės prasidės numatytu laiku – liepos 23 dieną.

Tačiau Japonijoje ir kitose šalyse žiemą pablogėjus epidemiologinei padėčiai kilo abejonių, ar realu surengti tokį didelį tarptautinį renginį.

Apklausos rodo, kad dauguma japonų nepritaria Olimpiados organizavimui šiais metais, o dėl sugriežtintos sienų kontrolės į šalį šiuo metu neįleidžiami beveik jokie užsieniečiai.

Dėl šių priemonių teko atidėti šių metų pirmuosius bandomuosius renginius – sinchroninio plaukimo atranką.

Siekdami nuraminti skeptiškai nusiteikusią visuomenę, organizatoriai ir valdininkai paskelbė viruso kontrolės gaires, kuriomis ribojamas sportininkų judėjimas ir įvedamas reikalavimas dažnai tikrintis dėl koronaviruso.

Tačiau žaidynių žiūrovai neprivalės nei karantinuotis, nei vakcinuotis.

S. Hashimoto, kuri Tokijo olimpiados vadove buvo paskirta praėjusią savaitę, japonų žiniasklaidai sakė, kad žaidynėse, kaip ir kituose svarbiuose sporto renginiuose, turėtų būti žiūrovų, nors jų skaičių reiktų riboti.

Bet koks galutinis sprendimas priklausys nuo koronaviruso pandemijos, penktadienį žurnalistams sakė S. Hashimoto. Jos interviu buvo paskelbtas šeštadienį.

„Mums galvojant apie galimybę surengti olimpiadą be gerbėjų tribūnose, sportininkai tikrai klaus, kodėl nėra gerbėjų tik olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse, o kitos varžybos įsileidžia žiūrovus“, – sakė S. Hashimoto. Ją citavo laikraštis „Asahi Shimbun“.

„Visi nori greito sprendimo dėl krypties žiūrovų klausimu, kad parengtų bilietus ir apgyvendinimą viešbučiuose“, – pridūrė S. Hashimoto.

Septyniose olimpiadose dalyvavusi ir politike tapusi S. Hashimoto praėjusią savaitę pakeitė 83 metų Yoshiro Mori (Joširą Morį), likus penkiems mėnesiams iki olimpiados atsistatydinusį dėl seksistinių pastabų apie moteris.

Olimpiados pareigūnai yra sakę, kad artimiausiais mėnesiais gali būti priimti atskiri sprendimai dėl žiūrovų iš Japonijos ir žiūrovų iš užsienio.

S. Hashimoto komentarai pasirodė japonų pareigūnams imantis veiksmų atšaukti draudimą užsienio sportininkams atvykti į olimpiadą, galbūt po kovo 7-osios, kai turi baigti galioti ekstremalioji padėtis Tokijo regione, pranešė laikraštis „Nikkei“ ir naujienų agentūra „Kyodo“.

Tai sudarytų sąlygas nuo balandžio rengti olimpinius bandomuosius renginius, o nuo kovo – futbolo pasaulio čempionato atrankos rungtynes, nurodė „Kyodo“.

Olimpiados organizatoriams vis dar sunku sklaidyti japonų visuomenės skeptišką požiūrį į žaidynių saugumą ir jų surengimo būtinybę pandemijos metu.

Olimpiada turėjo įvykti 2020-ųjų vasarą, bet dėl pandemijos metams buvo atidėta.

Apklausos rodo, kad maždaug 80 proc. japonų pritaria siūlymams olimpiadą apskritai atšaukti arba dar kartą atidėti.

Tokijo regione vis dar galioja ekstremalioji padėtis, o ligoninėms sunku dorotis su joms tenkančiu krūviu, nors per parą išaiškinamų užsikrėtimo atvejų skaičius pastarosiomis savaitėmis reikšmingai sumažėjo.

„Parama olimpiados surengimui nepadidės, kol neišspręsime įvairių susirūpinimą keliančių klausimų dėl naujojo koronaviruso pandemijos, įskaitant rimtą apkrovą medicininės priežiūros struktūrai“, – sakė S. Hashimoto.

Septyniose olimpiadose dalyvavusi S. Hashimoto buvo tik viena iš dviejų moterų Japonijos ministrų kabinete, kur ėjo olimpinių reikalų ministrės pareigas. Kad galėtų užimti naują svarbų postą, jai teko atsistatydinti iš ministrės posto.

Ji pakeitė 83 metų Yoshiro Mori (Joširą Morį), pasitraukusį iš pareigų dėl savo pareiškimo, kad moterys per daug kalba per susitikimus. Tie jo komentarai sukėlė pasipiktinimą tiek Japonijoje, tiek užsienyje.

„Esu tikra, kad žaidynės pritrauks daugiau dėmesio, susijusio su lyčių lygybe, ir šiuo atžvilgiu esu pasiryžusi atgauti pasitikėjimą visomis įmanomomis pastangomis“, – po paskyrimo pareiškė ji.

S. Hashimoto įsipareigojo padidinti moterų skaičių Tokijo olimpiados vykdomojoje valdyboje nuo maždaug 20 iki 40 proc., ragindama sugrįžti olimpinio deglo nešėjus ir savanorius, kurie atsisakė savo pareigų, reikšdami protestą prieš Y. Mori komentarus.

Iki ketvirtadienio 56-erių S. Hashimoto taip pat ėjo lyčių lygybės ir moterų įgalinimo ministrės pareigas.

„Pripažįstu, kad (Japonijos visuomenėje) vis dar dažnai ir sąmoningai vaidmenys skirstomi pagal lytį. Svarbu yra tai, kas gali būti padaryta, siekiant pokyčių per organizacinio komiteto reformas“, – pažymėjo buvusi atletė.

Pranešama, kad ji nenoromis sutiko imtis šio darbo. Be to, jos laukia sunki užduotis – įgyti visuomenės palankumą iki Olimpiados numatytos pradžios liepos 23 dieną.

S. Hashimoto pabrėžė, jog kovos su infekcija priemonės turėtų būti artėjančios olimpiados „pagrindinis prioritetas“, žadėdama „pasirūpinti, kad visuomenė tiek šalyje, tiek užsienyje pajustų, kad šios olimpinės žaidynės bus saugios“.

Ministras pirmininkas Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) pareiškė, kad S. Hashimoto ilgametė patirtis dalyvaujant treko dviračių lenktynėse ir greitojo čiuožimo varžybose, kuriose ji 1992 metais laimėjo bronzą, pravers ruošiantis Olimpiadai.

„Ji įgijo patirties septynis kartus varžydamasi vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Norėčiau, kad ji sunkiai dirbtų ir tvirtai įgyvendintų Tokijo 2020 metų olimpiados ir parolimpinių žaidynių filosofiją, pasitelkdama tą patirtį“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Jos pirmtakas Yoshiro Mori (Joširas Moris) buvo priverstas atsistatydinti dėl pasipiktinimą Japonijoje ir užsienyje sukėlusių seksistinių pastabų, likus vos penkiems mėnesiams iki žaidynių, kurios pernai buvo metams atidėtos kilus koronaviruso pandemijai.

„Dėsiu visas pastangas, kad Tokijo žaidynės būtų sėkmingos“, – po paskyrimo sakė S. Hashimoto.

Anksčiau ketvirtadienį S. Hashimoto atsistatydino iš ministrės pareigų, kad galėtų užimti olimpiados vadovės postą.

S. Hashimoto buvo viena iš dviejų moterų Japonijos vyriausybėje.