Seimas ketvirtadienį uždraudė nuo 2024 metų lapkričio į Lietuvą įvežti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriame būtų pridėtinių ar natūralių saldiklių ir cukraus.  

Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas balsavo 98 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Demokratų frakcijos „vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlė kuo greičiau uždrausti įvežti pildykles su skysčiu su saldikliais ir cukrumi: „Ar dar ilgai savo vaikus žudysime? Tėvai labai laukia šio įstatymo“.

Dabar skysčiuose, kuriais pildomos e. cigaretės, draudžiami vitaminai arba kiti priedai, sudarantys įspūdį, kad šie rūkalai yra naudingi ar mažiau kenksmingi sveikatai, taip pat kofeinas, taurinas ar kiti priedai bei stimuliuojamieji junginiai, siejami su energija ir gyvybingumu.

Taip pat draudžiami priedai, nudažantys išsiskiriančias medžiagas, arba nesudeginto pavidalo, turintys reprodukcijai pavojingų medžiagų, vadinamųjų KMR savybių, taip pat kvapiosios medžiagos, išskyrus tabako kvapą ir skonį.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Gamtinių dujų įstatymo pataisas: už buvo 111 parlamentarų, o susilaikė šeši. 

Pakeitimus svarstant Seimo komitetuose energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad rusiškos dujos į Lietuvoje esančius išdujinimo įrenginius autocisternomis atvežamos iš Lenkijos. Anot jos, tokiu būdu per metus įvežama apie 22 gigavatvalandės (GWh) rusiškų dujų, kai Klaipėdos SGD terminale per dieną jų išdujinama 100 GWh.

Gamtinių dujų įstatymo pataisas parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Ministras anksčiau teigė, kad dujas iš Lenkijos vežė „Cryogas M&T Poland“ ir tiekė dviem įmonėms, turinčioms išdujinimo įrenginius.

„Cryogas M&T Poland“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalyse Marijus Simanavičius BNS anksčiau teigė negalintis komentuoti.

Įmonių, kurioms „Cryogas M&T Poland“ tiekė dujas, pavadinimų neskelbė nei ministerija, nei VERT. Bendrovių „Kelmės pienas“ ir „Marijampolės pieno konservai“ vadovai BNS birželį patvirtino perkantys dujas iš „Cryogas“, tačiau tikino, kad tai nėra rusiškos dujos. 

SGD importas iš Rusijos į Lietuvą per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo 2022 metų kovo, o nuo tų metų balandžio nutrauktas ir rusiškų dujų importas vamzdynais, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą – pernai birželį tai uždrausta įstatymu.  

Šiai Gamtinių dujų įstatymo pataisai komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.

„Siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms (...) bendru sutarimu“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, rusiškos dujos į visoje Lietuvoje esančius išdujinimo įrenginius autocisternomis atvežamos iš Lenkijos.

„Jos yra gabenamos autocisternomis iš Lenkijos, yra Lenkijos kompanija, ji turi sutartį, gauna rusiškas dujas, bet jas jau pakrauna Lenkijoje, ne Lietuvoje“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė I. Žilienė.

Komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas stebėjosi, kad kaimyninėse Europos Sąjungos (ES) šalyse skirtingai vertinant rusiškų dujų importą verslas ateityje gali rasti būdų, kad jos ir toliau patektų į Lietuvą. 

„Ar čia tik mes savo iniciatyva stengsimės sugaudyti? Nes kitą kartą bus dokumentai, kad lenkiškos ar Azerbaidžano dujos, pakeis dokumentus ar dar kažką – ieškos būdų, kas čia tą biznį daro, jeigu lenkai leidžia“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo G. Paluckas.

Ar čia tik mes savo iniciatyva stengsimės sugaudyti.

 

I. Žilienės teigimu, ES gamtinėms dujoms iš Rusijos sankcijų įvedusi nėra, o Lenkija taiko ribojimus jų importui iš Kaliningrado, tačiau dalis dujų vis tiek patenka į šalį.

„Pati Europos Sąjunga gamtinėms dujoms tokių sankcijų nėra įvedusi, kiekviena valstybė tvarkosi taip, kaip ji išmano, tačiau Lenkija, mūsų žiniomis, taip pat yra tam tikrų apribojimų įvedusi importuoti gamtines dujas iš Kaliningrado srities, tačiau, kaip žinia, tam tikri kiekiai vis tiek patenka“, – teigė energetikos viceministrė.

Anot jos, autocisternomis į Lietuvą per metus įvežama apie 22 gigavatvalandės (GW) rusiškų dujų, kai Klaipėdos SGD terminale per dieną jų išdujinama 100 GW.

Komitetas taip pat pritarė gamtinių dujų pataisas palaikantiems Seimo Teisės departamento bei energetikos ir darnios plėtros komisijos, taip pat – Teisingumo ministerijos pasiūlymams.

Gamtinių dujų įstatymo pataisas yra parengę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

Birželį Seimui pristatydamas pataisas ministras teigė, kad dujas iš Lenkijos vežė „Cryogas M&T Poland“ ir tiekė dviem įmonėms, kurios turi išdujinimo įrenginius.

„Cryogas M&T Poland“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalyse Marijus Simanavičius BNS tuomet teigė negalintis komentuoti ir patarė kreiptis į įmonės biurą Varšuvoje.

Įmonių, kurioms „Cryogas M&T Poland“ tiekė dujas, pavadinimų neskelbė nei ministerija, nei VERT. Bendrovių „Kelmės pienas“ ir „Marijampolės pieno konservai“ vadovai BNS birželį patvirtino perkantys dujas iš „Cryogas“, tačiau tikino, kad tai nėra rusiškos dujos. 

SGD importas iš Rusijos į Lietuvą per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo pernai kovo, o nuo balandžio rusiškų dujų importas visiškai nutrauktas, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą – pernai birželį visa tai uždrausta įstatymu.

Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų.

Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

„Mes esame pasiekę tokią brandą, kad netęstume veiklos, kuri sukelia skausmą“, – prieš balsavimą sakė Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė, pabrėžusi, kad didžiausia kailių paklausa yra Rusijoje ir Kinijoje.

Tos pačios frakcijos narė Monika Ošmianskienė piktinosi, kad kanadinės audinėms būti ankštuose narvuose yra kančia, nes laisvėje jos gyvena po vieną ir prie vandens.

Pasak jos, kailių atsisako garsūs mados namai „Gucci“, „Armani“, „Versace“.

Mes esame pasiekę tokią brandą, kad netęstume veiklos, kuri sukelia skausmą.

 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė narvuose esančių gyvūnų užmigdymą pavadino „sadistišku elgesiu“ su gyvūnais, o priimtomis pataisomis, anot jos, Lietuva parodo, kad netoleruoja žiauraus elgesio su gyvūnais.

„Laisvietė“ Morgana Danielė tvirtino, kad tokiu sprendimu Lietuva „užbaigia tuštybės erą“.

„Nešildo tie kailiniai, 21 amžiuje yra audinių, kurie juos pakeičia. Todėl palikime tą pseudoverslą atsilikusioms valstybėms“, – kalbėjo ji.   

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad išeičių dėl žvėrelių fermų, kurių būtinumo nėra, likimo buvo ieškoma dvi kadencijas ir rasti kompromisai.

„Tai yra pramoga ir prabanga, ko galime atsisakyti vardan aukštesnių vertybių“, – parlamentaras.

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė Seimo sprendimą pavadino istoriniu.

Nešildo tie kailiniai, 21 amžiuje yra audinių, kurie juos pakeičia. Todėl palikime tą pseudoverslą atsilikusioms valstybėms.

 

„Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas“, – pranešime cituojama ji.

Tikisi prezidento veto

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas žvėrelių fermų savininkams patarė dėl tokio Seimo balsavimo nepergyventi, nes, pasak jo, po kitais metais vyksiančių rinkimų bus nauja dauguma ir pakeis sprendimą.

Kitas šios frakcijos narys Aurelijus Veryga piktinosi, kad numatytos menkos kompensacijos yra pasityčiojimas iš ilgus metus verslą puoselėjusių žmonių.

„Tas verslas niekur nedings, jis tik dings iš Lietuvos, persikels į kitas valstybes“, – tvirtino parlamentaras.

„Koks kitas sektorius bus, kurio bus imtasi?“ – teigė jis.  

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis išreiškė viltį, kad dėl per menkų numatytų kompensacijų prezidentas Gitanas Nausėda pataisas vetuos.

Jis taip pat piktinosi, kad „už verslo uždarymą“ balsavo žemės ūkio bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Kęstutis Navickas ir Aušrinė Armonaitė.  

„Balsavimas buvo emocijos prieš argumentus“, – tvirtino Seimo narys.

Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika Seimo balsavimą pavadino „žvakės uždegimu dar vienai ūkio šakai“. 

Tas verslas niekur nedings, jis tik dings iš Lietuvos, persikels į kitas valstybes.

 

Verslas skundžiasi kompensacijomis

Į plenarinio posėdžio darbotvarkę kailinių žvėrelių fermų naikinimo klausimas buvo įtrauktas, nes Europos Komisijai notifikavo pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs birželį. 

Kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 eurus už gyvūną, antrais – 2 eurus, o paskutiniais metais – 1 eurą.

Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas. 

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininką Česlovą Tallat-Kelpšą valstybės žadamos kompensacijos piktina.

„Jų negalima vadinti kompensacijomis, tai skaičius, kad nepasakyti, kad kompensacijų nėra. Kitose valstybės moka nuo maždaug 200 iki 500 eurų (už gyvūną – BNS)“, – BNS balsavimo Seime išvakarėse teigė jis. 

Pasak asociacijos vadovo pernai, Lietuvoje kailinių žvėrelių buvo išauginta apie 1 mln., o šiemet – apie 700-800 tūkstančių. 

Lietuvoje veikia beveik 40 kailinių žvėrelių fermų.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos