„Akivaizdu, kad šimtaprocentinio imuniteto tarp Seimo narių mes tikrai šiai dienai neturime“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dar praėjusią savaitę Seimo pirmininkė inicijavo apklausą, kurios metu aiškinosi, kiek Seimo narių turi imunitetą koronavirusui. Tai reiškia – yra pasiskiepiję arba persirgę COVID-19.

Tiesa, apklausoje dalyvauti panoro ne visi. „Yra 98 Seimo nariai, kurie pateikė duomenis, kad jie yra imunizuoti, t. y. vakcinuoti arba persirgę. Trys iš jų pateikė duomenis, kad neturi imuniteto. Taigi, nepateikė duomenų šiuo metu apie 40 Seimo narių“, – situaciją komentavo laikinai einanti Seimo kanclerio pareigas Vaida Servetkienė.

Duomenų nepateikė iš skirtingų partijų narių sudaryta Lietuvos regionų frakcija: Jonas Pinskus, Rita Tamošūnienė, Petras Gražulis, Voldemaras Valkiūnas ir kiti.

„Tai tiesiog techninė klaida. Mes neapsvarstėme to dalyko ir tikrai pateiksime“, – tvirtino Regionų frakcijos seniūnas J. Pinskus.

„Čia argumentacijos, bet žinant kontingentą galimai ir apskritai yra nusiteikę prieš skiepus, prieš ribojimus, prieš bendrą tvarką“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Duomenų apie imunitetą nepateikė ir 32 didžiausios opozicinės frakcijos nariai. „Valstiečiai“ sako, kad tokiems duomenims rinkti Seimo pirmininkė neturi teisinio pagrindo, be to, neaišku, kas, kur ir kaip duomenis saugos.

„Vieną dieną yra užsigeidžiama covido informacijos, kitą dieną užsigeis gal Seimo pirmininkė kokią urologo apžiūrą žiūrėti“, – kalbėjo Agnė Širinskienė.

Seimo kanceliarija tikina, jog prašo pateikti tik imunitetą turinčiųjų ir jo neturinčiųjų skaičių. Jokių kitų asmeninių duomenų pateikti nereikia. „Informaciją renkame per frakcijas, tai tikrai neprašome vardinių sąrašų“, – teigė V. Servetkienė.

„Frakcijos seniūnai bus tie, kuriems Seimo pirmininkas „permeta“ visą naštą ir aš tikrai nematau įstatyme jokios galimybės“, – tikino A. Širinskienė.

Tikimasi, kad nors ir pavėluotai, bet frakcijos duomenis apie imunitetą pateiks.

„Aš asmeniškai tikrai Seimo pirmininkei apie savo sveikatos būklę neketinu atsiskaitinėti. Apie jokias apžiūras: nei covido, nei kokias nors kitokias“, – savo nuomonės laikėsi A. Širinskienė.

Siekiant nustatyti bendrą imunizacijos lygį šalyje, tokie duomenų, kurių per apklausą buvo prašoma iš Seimo narių, renkami ir apie švietimo darbuotojus, vežėsi ir kitų profesijų atstovus.

„Bandymas prisidengti asmens duomenimis ir panašiais dalykais, turint omenyje, kad Seimo nariai turėtų rodyti savo pavyzdžiu, ką reikėtų daryti, mano atrodo, visiškai niekinis, nieko bendro su tai neturintis. Tai, ko gero, nebrandus politinis elgesys, niekaip kitaip pavadinti neišeina“, – kalbėjo komunikacijos specialistas Arijus Katauskas.

Seimo vicepirmininkas taip pat sakė, kad lygesnių tarp lygių būti netūrėtų. „Visi matome, kad yra ir įtampos visuomenėje. Ir visuomenė dar nėra pilnai įgavusi imunitetą. Tikrai turėtų būti Seimo narių pareiga rodyti tam tikrą pavyzdį, būti priekyje, suprasti, susitelkti“, – tikino jis.

Nuo rugpjūčio 23-osios tiek parlamento kanceliarijos darbuotojai, tiek ir lankytojai į Seimą gali patekti tik su galimybių pasu ar neigiamu testu. Tačiau parlamentarams šis reikalavimas negalioja. Norint, kad galimybių pasas būtų privalomas, o ne rekomenduojamas, reikėtų keisti Seimo statutą.

„Manau, kad tokia galimybė tikrai yra jas priimti, bet mes turėtume apskritai pasižiūrėti, kokia yra dinamika“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Galimybių pasas Seime dar aktualesniu taps prasidėjus rudens sesijai. Anot vicepirmininko, galimybių pasas, nepaisant to, kad neprivalomas, bus tikrinamas įeinant į Seimo posėdžių salę. Tada vis tiek paaiškės, kas iš parlamentarų imuniteto neturi.