Antradienį po svarstymo 100 Seimo narių balsavo už tokį projektą, nė vienas nebuvo prieš ir 21 susilaikė.
Prie šio projekto parlamentarai grįžo po ketverių metų pertraukos.
Nors šis projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, apie tai jame nekalbama.
Viena didžiausių naujovių, palyginti su šiuo metu galiojančia tvarka, kad nuo 2024 metų Vilniuje būsto neturintys Seimo nariai nebebūtų apgyvendinami parlamento kanceliarijai priklausančiame viešbutyje Gedimino prospekte, o gautų kompensaciją būstui nuomoti.
„Kodėl neatsižvelgta į mūsų nuomonę? Dauguma juk pasakėme, kad nepritariame viešbučio privatizavimui, bet nuo 2024 metų numatomos kompensacijos. Šita vieta (Gedimino prospektas – BNS) pati geriausia, nes už tokius pinigus, kurie siūlomi, gal Naujininkuose, prie oro uosto, ir galima išsinuomoti“, – sakė opozicinių socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.
Dar viena naujovė projekte – kad savivaldybės nebeprivalėtų suteikti jų teritorijoje išrinktiems parlamentarams patalpų darbui. Planuojama skirti lėšų biurų nuomai – pirminiais duomenimis, apie 500 eurų per mėnesį.
Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, Seimo narių jau lauktų ir finansinės sankcijos už nelankomus posėdžius.
Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.
„Diskusija nebaigta dėl pravaikštų. Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš“, – teigė A. Sysas.
Fotobanko nuotr.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš.
Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principo.
Tačiau minėtas projektas nesprendžia Seimo narių atostogų reglamentavimo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos nepritarė atskirų politikų siūlymams įteisinti atostogas, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas. Komiteto nuomone, Seimo narių darbas yra nepertraukiamas.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Projekte taip pat numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.
Projektu taip pat reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti leidimą kratai ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.
Anot projekto, tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.
Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.
Dėl minėto įstatymo projekto priėmimo Seimo nariai turi balsuoti dar vieną kartą.
