„Klausimas, ką apmokestinti – kiekvieną vizitą pas šeimos gydytoją ar be pateisinamos priežasties praleistą vizitą? (...) Be pateisinamos priežasties praleistų vizitų pas kiekvieną šeimos gydytoją yra gana nemažai, apie 30 proc.“, – LNK žurnalistams teigė J. Sejonienė.

Ji sakė nežinanti, kokio dydžio turėtų būti bauda už neatvykimą, tačiau ją asmuo galėtų susimokėti kitą kartą atvykdamas pas gydytoją.

J. Sejonienė vylėsi, kad toks mokestis padėtų sumažinti eiles pas gydytojus.

„Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugą užsiregistravęs ja nepasinaudoja. (...) Būna, kad žmogus užsiregistruoja pas du gydytojus specialistus ir tada jau renkasi, kuris laikas jam patogesnis ar vieta patogesnė. Man kažkada yra tekę nenueiti, bet stengiausi pranešti kiek įmanoma anksčiau, kad kažkas kitas galėtų pasinaudoti“, – teigė ji.

Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugą užsiregistravęs ja nepasinaudoja.

Seimo narės teigimu, mokestis galėtų būti taikomas ne tik asmeniui neatvykus į konsultaciją, bet ir palyginti dažnai registruojantis pas gydytojus.

„Pirmiausia turėtume įvertinti, nuo kelinto vizito jau turėtų būti laikoma mokama paslauga. Taip yra Skandinavijoje. Koks turėtų būti tas mokestis. Esame kalbėję apie tai anksčiau, buvo siūlomas 1 euro mokestis. Tačiau to 1 euro administravimas kainuos brangiau, negu turėsime edukacinį poveikį. Valstybinė ligonių kasa (VLK) turėtų vertinti, kokio mokesčio reikia, o galbūt mums reikia nepagrįstų apsilankymų skubios pagalbos priėmimo skyriuje mokesčio, kai iš tiesų nereikia pagalbos“, – teigė konservatorė.

Pasak jos, pirmiausia, reikalinga išlaidų ir naudos analizė, kad išsiaiškintume, ar toks mokestis padėtų sutrumpinti eiles pas gydytojus ir kokio dydžio jis turėtų būti. J. Sejonienės teigimu, tokį tyrimą turėtų užsakyti VLK.

Turi susimokėti

„Lyg ir šeimos gydytojai, lyg ir psichiatrai, lyg ir psichologai galėtų padėti pacientams, tačiau pati tvarka nefunkcionuoja. Tai nėra tik žodžiai: „Nerūkyk – neaugsi“ arba „Tai sukels plaučių vėžį“. Čia reikalinga šešių arba aštuonių laiptelių intervencija, o kiekvienam laipteliui su pacientu turi skirti iki valandos. Nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi“, – teigia L. Valius. Jis taip pat mano, kad norintys atsisakyti šio žalingo įpročio turi mokėti už įvairias su tuo susijusias paslaugas.

  „Bėda, kad nėra priemonės, o deklaruojama, kad yra blogai, kad reikia mažinti rūkymą, kad visuomenės sveikatos biurai turi rengti mokymus. Galbūt jie ir turi parengę programų, bet kas į jas eina? Ar apskritai eina?“ – retoriškai klausia medikas.

Kasdienėje praktikoje daktarai neretai susiduria su pacientais, kuriems įžengus į gydytojo kabinetą kartu pasklinda ir cigarečių dūmų kvapas. Anot L. Valiaus, paklausus, ar toks asmuo nesiruošia mesti rūkyti, šis pasijunta nepatogiai, tačiau viskas esą tuo ir baigiasi.

Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai.

 

Iškyla naujų problemų

Profesoriaus teigimu, nėra bendros metodikos norint efektyviai mesti rūkyti, bet yra gydomųjų priemonių, pavyzdžiui, pleistrų ar psichologinė-psichiatrinė intervencija. „Tai priklauso nuo žmogaus, kam jis imlus. Tačiau idėja yra viena – pacientas turi būti motyvuotas, o motyvacija yra psichologinė intervencija. Paskui, jeigu jau yra motyvacija, gali siūlyti gilesnę psichoterapinę intervenciją, pakaitinius vaistus arba metodikas, kurie leistų laipsniškai mažinti rūkymą ir jo atsisakyti“, – dalijasi medikas.

„Aišku, yra nemažai atvejų, kad kai ištinka koks nors įvykis – insultas, infarktas – pacientas nustoja rūkyti, bet tai įvyksta vėlai“, – tęsia jis.

Šiuo metu plinta ir alternatyvūs rūkymo būdai, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės. L. Valius mano, kad būtent jų prieinamumas yra nauja problema, nes neaišku, ko į jas pilama.

Profesoriui teko dalyvauti konferencijose ir forumuose Lietuvoje ir užsienyje, kur buvo pristatomi duomenys ir pozicijos, susijusios su įprastų cigarečių alternatyvomis. Pasak L. Valiaus, pasaulyje plinta požiūris, kad reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio žalą.

„Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai“, – svarsto profesorius.

Kol kas negali pasverti

Pasak mediko, alternatyva rūkymui galėtų būti Skandinavijoje labai paplitusios tabako pagalvėlės, vadinamasis snusas, kuriame nėra dervų, yra tik grynas nikotinas. „Kaitinamasis tabakas irgi turi gal 99 proc. nikotino ir tik mažą procento dalį dervų, kurios sudaro pusę visos įprastos cigaretės“, – teigia L. Valius.

„Teko susipažinti su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau politikų ir medikų nuomonė kontroversiška, nes cigarečių tyrimai yra pagrįsti beveik šimtmečio patirtimi ir moksliniais tyrimais – žinoma, kiek per 100 metų padaugėjo skrandžio, plaučių ir kitų sričių vėžinių ligų, širdies ligų, insultų“ , – aiškina gydytojas.

„Kai kalbame apie kaitinamąjį tabaką, turimas mintyje gal pastarųjų penkerių metų laikotarpis. Dar nėra ko moksliškai apskaičiuoti, dar negali pasverti gerų ir blogų rezultatų“, – pabrėžia jis.

L. Valius akcentuoja, kad elektroninių cigarečių tyrimų dabar atliekama dar mažiau, kadangi šių cigarečių yra įvairių rūšių ir koncentracijų. „Mokslas nesugeba surinkti bendros pacientų imties, nes, pavyzdžiui, ne visi rūko elektronines cigaretes, kuriose yra 0,1 proc. nikotino. Žmonės rūko skirtingų koncentracijų elektronines cigaretes“, – detalizuoja profesorius.

Šiems specialistams finansuoti papildomai numatyta mažiausiai 10 mln. eurų per metus.

Pasak ministerijos, šis papildymas yra dalis plano suburti šeimos gydytojų komandas, kurios padėtų šeimos gydytojams jų kasdieniame darbe bei pagerintų pacientų patirtį gydymo įstaigose.

Papildomas finansavimas buriamoms šeimos gydytojo komandoms nuo kovo 1-osios bus skiriamas per padidintą bazinį įkainį už prisirašiusius gyventojus. Jis bus mokamas toms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose apylinkės gydytojų užimamų etatų santykis su šeimos gydytojo komandos nariais (ne gydytojais) yra lygus vienam prie 2,1 arba didesnis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad laikomasi pažado nuosekliai didinti šeimos gydytojo komandą. Taip šeimos gydytojui suteikiama galimybė daugiau dėmesio skirti tiesiogiai pacientui, paliekant kitus darbus, tokius kaip pažymų išrašymas, paciento informavimas ir kitus, naujai formuojamos komandos nariams.

„Nuo pat šeimos gydytojo kaip sveikatos sistemos pagrindo sukūrimo šeimos gydytojams krūvis buvo tik didinamas, priskiriant jiems vis daugiau funkcijų. Neretai vieno šeimos gydytojo apylinkė sudaro ir 1800, ir 2200 gyventojų, tad gydytojai gali pacientams skirti vos po keliolika minučių tiesioginių konsultacijų“, – pranešime cituojamas ministras.

„Perskirstome krūvį tarp šeimos gydytojo komandos, kad gydytojai galėtų kuo daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui, o pacientai gautų kokybišką gydymą“, – teigė jis.

Šeimos gydytojo komanda gali sudaryti tokie specialistai: šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas.

Gydymo įstaigoms palikta pasirinkimo laisvė, kokio konkretaus specialisto iš sąrašo jiems reikia, formuojant šeimos gydytojo komandą. Jos pačios pagal poreikį spręs, kurio profilio specialistas labiausiai šiai dienai atitinka šeimos gydytojo ir gydymo įstaigos poreikius.

„Raginu tiek gydymo įstaigas, tiek pačius šeimos gydytojus keisti savo kasdienio darbo įpročius – labai svarbu, kad pradėtų vyrauti komandinis darbas ir funkcijų persiskirstymas. Joks papildomas finansavimas nevirs pokyčiu, jei nesikeis darbo organizavimo tvarka pačiose gydymo įstaigose“, – tvirtino A. Dulkys.

Anot pranešimo, siekiant finansuoti naujų specialistų samdą gydymo įstaigose ir suburti šeimos gydytojų komandas, bazinis įkainis už prisirašiusius gyventojus bus nuosekliai didinamas iki 2030 metų.

Tuomet šeimos gydytojo komandos turės pradėti veikti visa apimtimi – vidutiniškai vienam šeimos gydytojui teks beveik keturi įvairaus profilio sveikatos specialistai.

Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.

– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?

– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?

– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

– Kokie tie siūlymai?

– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų. 

Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.

– Kiek reikšmingi šie skaičiai?

– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.

– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?

– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.

– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.

– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.

– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?

– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.

Jis remiasi iš Valstybinių ligonių kasų gautais statistiniais duomenimis.   

„Jus gal nustebinsiu, nes ir pats nustebau, nes kai kalbame, kad yra tokios eilės, kokių niekada nebuvo ir taip toliau, tai aš paprašiau Valstybinės ligonių kasos duomenų, kokie buvo duomenys iki pandemijos. Tai labai įdomių skaičių yra, jeigu tie skaičiai yra teisingi, tai pas šeimos gydytojus patekimas po pandemijos dabar yra kur kas geresnis nei tai buvo 2018-2019 metais, dar iki pandemijos“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė A. Dulkys.

Anot jo, Prezidentūros anksčiau viešai įvardinta idėja pasiekti, kad gyventojas pas šeimos gydytoją patektų per savaitę galėtų būti siekiamybė, apie tai jau diskutuota Seimo sveikatos reikalų komitete.

„Žiūrėkime, kad tai būtų siekiamybė, pozityviai priimu Prezidentūros žinutę, jos visiškai atliepia mūsų praėjusių metų Sveikatos reikalų komitete aptartas priemones, tai labai gera žinia, reiškia metus pradedame turėdami bendrą matymą, kurias vietas reikia dėlioti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras. 

 A. Dulkys teigia, kad mažinant eiles pas šeimos gydytojus nepakanka didinti finansavimo: vadovai privalo gerai organizuoti gydymo įstaigų darbą.    

„Kai kalbame apie eiles, tai čia yra dalykų, kur turime padaryti mes, politikos formuotojai, reiškia mes turime padėti suformuoti šeimos gydytojams jų komandas, didiname finansavimą komandoms po papildomą 10 mln. eurų kiekvienais metais, bet yra dalykų, kurių mes nepadarysime be gydymo įstaigų vadovų pagalbos, kaip jie apskritai darbą organizuoja, nes ne visi dalykai, su eilėmis susiję ne dėl to, kad yra blogas apmokėjimas“, – sakė A. Dulkys.

„Dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje daugelį metų išlieka širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Nors gyventojams prieinamos prevencinės sveikatos patikros programos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), jomis pasinaudoja gerokai mažiau nei pusė tikslinio amžiaus pacientų“, – komentuoja edukacinės kampanijos iniciatorė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

2021 m. gimdos kaklelio vėžio programoje dalyvavo tik 18 proc. tikslinės grupės atstovų, storosios žarnos vėžio – 27 proc., krūties vėžio – 26 proc., priešinės liaukos vėžio – 19 proc., o širdies ir kraujagyslių – 44 proc.

Esminis kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ tikslas – paskatinti kuo daugiau gyventojų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, dalyvaujant nemokamose onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose.

„Tokiu būdu norime didinti visuomenės suinteresuotumą imtis priemonių šių ligų prevencijai bei apskritai aktyviau rūpintis savo sveikata. Komunikacinė kampanija gimė, nes skauda, o skauda todėl, kad praleista galimybė anksti diagnozuoti dar ikivėžinius susirgimus – tai pralaimėtas laikas. Kiek daug mūsų visuomenėje yra baimių ir mitų apie onkologines ligas. Kaip dažnai man, kaip gydytojai, kai kviečiu atvykti atlikti profilaktines onkologines programas, pacientai pasako: „aš nenoriu žinoti“, „jeigu padarysiu tyrimus, tai dar ką nors ras“. Taip ir gimė idėja, pasitelkiant meno ir mokslo kalbą, žadinti pozityvias emocijas savo sveikatos atžvilgiu, didinti pačių tyrimų žinomumą – kaip jie atliekami ir ką jie reiškia“, – dalijasi J. Dūdienė.

Pacientai pasako: „aš nenoriu žinoti“, „jeigu padarysiu tyrimus, tai dar ką nors ras“.

Prie kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ prisijungusios Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) teigimu, net 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, o tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat tik 20 proc. ir tik 10 proc. – medicinos bei sveikatos apsaugos kokybė. Todėl labai svarbu savo sveikata domėtis ir rūpintis kuo anksčiau, o tai pradėti niekada ne per vėlu. Lygiai taip pat svarbu apie tai priminti savo artimiesiems, paskatinti juos apsilankyti pas gydytoją. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sveikatos tikrinimas sumažina riziką susirgti, prailgina gyvenimo trukmę, padeda anksti diagnozuoti gyvybei grėsmę keliančias ligas, tokias kaip vėžys, bei pagerina gyvenimo kokybę.

„POLA ragina sveikatos priežiūros įstaigose lankytis ne tik susirgus ar pajutus tam tikrus negalavimus, bet periodiškai, geriausia – kartą per metus. Kad būtų lengviau sau apie tai priminti, patartina apsilankymą pas gydytoją susieti su jums svarbia data, pvz., su savo gimtadieniu. Svarbiausia, kad rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata taptų mūsų prioritetu, kad deramai skirtume laiko sau, sveikatos pokyčių pastebėjimui ir laiku kreiptumėmės į gydytojus“, – pažymėjo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Projektas „Būk savo sveikatos dirigentas“ sujungia mokslą ir meną – ilgalaikės edukacinės kampanijos startu taps rugsėjo 12 d., Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje įvyksiantis koncertas. Pirmą kartą Lietuvoje bus surengtas kompozitoriaus Eric Whitacre ir poeto Ch. A. Silvestri „Sacred veil“ (liet. Šventasis šydas) kūrinio koncertinis atlikimas. Kūrinį atliks „Baltic Solo Choir“: meno vadovas ir dirigentas Egidijus Kaveckas, Motiejus Bazaras – fortepijonas, Elena Daunytė – violončelė.

„Šis renginys išskirtinis tuo, jog tai bus pirmasis šio kūrinio atlikimas Lietuvoje – bet svarbiausias akcentas – jo turinys. Tai 12 dalių kūrinys, pasakojantis gyvenimo, meilės ir netekties istoriją. Poeto A. Silvestrio žmona mirė nuo vėžio, būdama 36 metų ir palikdama du mažus vaikus. Intymi, įtikinama partitūra pasakoja apie nepaprastą ir jaudinančią draugystę, piršlybas, meilę, netektį ir paguodos paieškas“, – sako edukacinės kampanijos iniciatorius, dirigentas E. Kaveckas.

Kai paklausai Sveikatos apsaugos ministerijos aiškinimų, reformos traukinys veža tiesiai į rojų: paslaugų prieinamumas pacientams tik gerės, nebereikės važiuoti į didmiesčius, gydymo įstaigoms už paslaugas bus mokama daugiau, šeimos gydytojams darbo sąlygos tik gerės, o ir uždirbs jie daugiau ir t.t.

Tad kodėl šeimos gydytojai visai į tą rojų netrokšta ir, vos iškilus į viešumą reformos gairėms, stoja piestu prieš šį traukinį – esą pertvarką grąžins visą sveikatos priežiūros sistemą 30 metų atgal. „Šeimos gydytojų bendruomenė išsakė daug svarių argumentų, kokią grėsmę keičiami įstatymai kelia šeimos medicinai ir visai pirminės sveikatos priežiūros plėtotei, pacientų teisėms ir sveikatos sistemos efektyvumui apskritai, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo – juos paprasčiausiai ignoravo“, – viešai konstatavo šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rūta Radzevičienė-Jurgutė.

„Balti herojai surištomis rankomis“ bandė susirinkti ir sostinės V.Kudirkos aikštėje, kur įspėjo: paslaugų prieinamumas nepagerės, pacientai lauks ilgesnėse eilėse ir nebegalės rinktis medikų. Ligų kamuojamiems pacientams tokia žinia prilygsta nuosprendžiui: ką reiškia ilgesnės eilės, jeigu dabar pas gydytoją specialistą įmanoma patekti po mėnesio, dviejų ar trijų, o pas kardiologą – gal net po metų...

Bet, pasirodo, SAM galvos žino geriau, ir jokie argumentai jų nesustabdė, nors akivaizdu, kad ir dabar, kai jau teisės aktai patvirtinti ir žalia šviesa reformos traukiniui įžiebta, nenutuokia, kaip iš tiesų viskas veiks po tų penkerių metų.

Ministras Arūnas Dulkys viename iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžių pabrėžė, kad sprendimus reikia priimti dar ir dėl to, kad Lietuva reformai gautų finansavimą iš ES. Sakote, pinigai nekvepia? Reformai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Tik kas tuo kvapu mėgausis, o kas nuo jo spjaudysis?

„Tie nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras.

Taip jis reagavo į dalies šeimos gydytojų kritiką šiuo metu vykdomai reformai – Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.

Medikai baiminasi, kad paslaugas teikiant tik „regioniniuose burbuluose“, sumažės galimybė pacientui pasirinkti norimą specialistą kitame regione.

Kaip sako Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius, atsiradus tokiems centrams nebeliks siuntimų pas specialistus, todėl žmonės neis pas šeimos gydytojus, o keliaus tiesiai pas konkrečios specializacijos medikus, nors tiksliai savo diagnozės ir nežinos. Dėl to greičiausiai formuosis eilės pas gydytojus.

A. Dulkys ramina, jog pacientas „turėjo ir turės teisę“ rinktis gydymo įstaigą, o reforma nėra kuriami „prievartos mechanizmai“.

„Tai eiles ir dabar turim, o ką darom?“ – retoriškai klausė ministras.

„Esmė – duoti galimybę mažoms savivaldybėms turėti sveikatos centrus, kurie nebūtinai gali būti juridiniai asmenys, tai gali būti bendradarbiavimo sutartimis sutartas kolegiškas, vadybinis bendravimas ir žiūrėjimas, ko vietos gyventojams reikėtų“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad su šeimos gydytojais kalbamasi apie paslaugų apmokėjimo, darbo krūvio klausimus ir juos ketinama spręsti.