Trečiadienį viešą posėdį dėl apkaltos daugiau nei metus Seime nesirodančiai ir teisėsaugos ieškomai Neringai Venckienei rengiantis Konstitucinis Teismas (KT) sulaukė parlamentarės gynėjo, Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokato Eimanto Šriupšos prašymo bylą stabdyti, rašo “Lietuvos žinios“.

„Taip, prašysiu bylą stabdyti arba mane nušalinti", - sakė E.Šriupša.

Jo teigimu, jei asmuo procese nedalyvauja, galimybių nagrinėti bylą nėra. Be to, gynyba pirmiausia turi būti derinama su ginamuoju, o jam neteko susisiekti su Seimo „Drąsos kelio“ partijos seniūne.

Bylą kuruojantis KT teisėjas Pranas Kuconis teigė, kad dėl advokato prašymo atidėti procesą, kol atsiras N.Venckienė, posėdžio pradžioje teks priimti formalų sprendimą dėl tolesnių procedūrų.

Jei gynėjo argumentai neįtikins teisėjų ir posėdis vyks, galutinį sprendimą dėl apkaltos KT gali paskelbti per mėnesį.

„Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė N.Venckienė Seime nesirodo nuo pernai balandžio, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisėsauga kreipėsi į Jungtines Valstijas, kur, spėjama, šiuo metu gyvena parlamentarė.

Apkaltos procedūrą pradėjęs Seimas Konstitucinio Teismo prašo pateikti išvadą, ar N.Venckienės neatvykimas į Seimo posėdžius prieštarauja Konstitucijai.

Prokurorai nori pateikti kaltinimus N.Venckienei dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė, kad teisiškai neįmanoma reikalauti atsiprašymo iš priesaiką sulaužiusių asmenų, kurie praėjus draudžiamam laikotarpiui vėl siektų kandidatuoti.

Tokį pasiūlymą įstatymo projektui, kuris nustato kandidatavimo po apkaltos galimybes, įregistravo konservatorius Jurgis Razma. Konservatorius siūlė įrašyti būtiną sąlygą, kad kandidatas turėtų būti "Seimo nustatyta tvarka yra viešai atsiprašęs už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą".       

Šis projektas sudarytų galimybę prezidento ar Seimo rinkimuose kandidatuoti partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui. Seime ketvirtadienį planuojamas įstatymo priėmimas.

"Buvo įvertinta, kad lyg ir gražu būtų, bet tai ne teisinė norma, tai etinė norma, kurios forma buvo pateikta kaip imperatyvi, tai yra privaloma. Todėl, jeigu tas atsiprašymas bus nenuoširdus, o tik todėl, kad to reikalauja įstatymai, jis tiesiog bus perskaitytas", - po komiteto posėdžio apie J.Razmos siūlymą atsiprašyti antradienį žurnalistams sakė jo pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Komitetas apsvarstė Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą, kuris numato, kad į prezidentus ir Seimo narius negalima kandidatuoti aštuonerius metus nuo pašalinimo per apkaltą. Pritarta Seimo Teisės departamento pastaboms ir nustatyta, kad draudžiamasis laikotarpis turėtų būtų pasibaigęs iki pareiškinių dokumentų įteikimo dienos, skiriamų pareigų atveju - iki kandidatūros teikimo dienos.

Pasak J.Sabatausko, siekiant suderinti teisės aktus kartu reikės keisti ir Seimo rinkimų bei Prezidento rinkimų įstatymus, projektą dėl pastarojo planuojama registruoti jau ketvirtadieniui. Neeilinės sesijos metu į darbotvarkę įtraukiami tik iniciatorių projektai, tad norint teikti tokį projektą reikės surinkti visų dėl sesijos pasirašiusių parlamentarų parašus.

"Bent Prezidento rinkimų tikrai reikėtų priiminėti nedelsiant, kadangi ne už kalnų prezidento rinkimai, po trijų mėnesių. Seimo rinkimų įstatymas gali palaukti pavasario sesijos. (Dėl Prezidento rinkimų įstatymo - BNS) reikės surinkti parašus", - sakė TTK vadovas.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuri leistų kandidatuoti po apkaltos, priėmimo. Pagrindinį įstatymą norima papildyti nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Taip pat bus balsuojama dėl minėto konstitucinio įstatymo. Jis numato, kad į prezidentus ir Seimo narius negalima kandidatuoti aštuonerius metus nuo pašalinimo per apkaltą.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Laikinoji Seimo komisija trečiadienį nutarė, kad siūlys parlamentui patenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Remigijaus Ačo laisvę.

Tačiau komisija dar nutarė kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes jai kilo abejonių, ar pagrįstai R.Ačo atveju nebuvo pripažinta visuomeninė bylos reikšmė ir pereita į valstybinio kaltinimo institutą. Be to, prašoma ištirti, ar tinkamai pritaikytos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir Konstitucinio Teismo (KT) doktrina.

Laikinosios komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius teigė, kad pagal KT nutarimą ir kai kuriuos teismų sprendimus R.Ačo byla negalėjo būti nagrinėjama teismuose, nes jis turėjo teisinį imunitetą, o pats konfliktas turėtų būti nagrinėjamas ne privataus kaltinimo tvarka, bet atliekant ikiteisminį tyrimą.

Generalinis prokuroras tvirtino, kad procesiniai klausimai neturėtų būti vertinami politikų.

D.Valys trečiadienį per komisijos posėdį tvirtino, kad Seimo nario R.Ačo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Raseinių rajono profsąjungos pirmininko Vytauto Buloto konfliktas neturi visuomeninės reikšmės, todėl turi būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka, o ne pradedant ikiteisminį tyrimą.

"Aš neįžvelgiu visuomeninės reikšmės ir prokuroro įsikišimo būtinumo. Be to, pareiškėjas nesikreipė į prokuratūrą, o iškart kreipėsi į teismą dėl privataus kaltinimo", - sakė D.Valys.

Seimo komisija nagrinėjo generalinio prokuroro prašymą panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario R.Ačo teisinę neliečiamybę, nes teismas be to negali nagrinėti bylos dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka. D.Valys į Seimą kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Raseinių rajono profsąjungos pirmininkas V.Bulotas į teismą kreipėsi dėl šmeižto, nes, jo manymu, po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžio R.Ačas sprendimą komentuodamas televizijai jį įžeidė, "išvadindamas ligoniu ir melagiu".

Prokuratūros duomenimis, taikinamajame posėdyje 2012 metų rugsėjo 4 dieną susitaikyti privačiam kaltintojui ir R.Ačui nepavyko, nes nebuvo susitarta dėl atsiprašymo formos. Rugsėjo 10 dienos nutartimi teisėja perdavė nagrinėti teismui, vėliau bylos nagrinėjimas kelis kartus atidėtas neatvykus R.Ačui, vėliau byla kelis kartus nutraukta, nes nebuvo kreipimosi į Seimą. Šiemet apygardos teismas pripažino, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, galėtų būti aktyvus, ir kreiptis į generalinį prokurorą dėl R.Ačo imuniteto.

Byla išsirutuliojo po įvykių 2011 metais, kai tuometinis Raseinių rajono meras R.Ačas atvyko į Raseinių lopšelyje-darželyje "Liepaitė" vykusį darbuotojų susirinkimą, kai bandyta įkurti profesinę sąjungą. V.Buloto teigimu, meras bandė sutrukdyti profsąjungos veiklai ir pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, išgąsdino vaikus.

Galutinį sprendimą dėl R.Ačo imuniteto panaikinimo priims Seimas. Už tai, kad parlamentaras netektų teisinės neliečiamybės, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141 politiko.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad reikia įteisinti galimybę atšaukti Seimo narį.

"Greičiausiai bus inicijuota darbo grupė dėl Seimo nario atšaukimo mechanizmo. Jeigu rinkėjai mato, kad tikrai tas Seimo narys visiškai netinkamai vykdo savo pareigas, rinkėjai turėtų turėti teisę atšaukti, ir tos diskusijos tikrai Seime prasidės dėl šio mechanizmo, jis nėra lengvas sukurti, nes vėl reikia nepažeisti Konstitucijos", - interviu radijui "Laisvoji banga" penktadienį sakė ji.

"Galbūt reikės vėl reikės keisti Konstituciją, bet gyvenimas diktuoja, kad tikrai jau yra atvejų, kai reikia šitą mechanizmą turėti", - teigė L.Graužinienė.

Seimo nariai renkami  ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Seimą sudaro 141 politikas.

Klausimas dėl parlamentarų "darbiečio" Viktoro Uspaskicho bei Seimo narių mišrios grupės atstovo Remigijaus Ačo neliečiamybės panaikinimo įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę, ją pristatydama ketvirtadienį patvirtino Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.

Seimo vadovė yra gavusi generalinio prokuroro prašymus leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti trijų Seimo narių laisvę - V.Uspaskicho dėl nepagarbos teismui, R.Ačo dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje ir "Drąsos kelio" frakcijos nario Algirdo Vaclovo Patacko administracinių teisės pažeidimų byloje dėl iš parduotuvės paimtų prekių.

Prašymas dėl V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo L.Graužinienės stalčiuje guli jau mėnesį. Ji praėjusią savaitę pareiškė imuniteto klausimų neteiksianti svarstyti Seimui, nes parlamentas turi svarbesnių klausimų. Opozicija ragino Seimo vadovę klausimų dėl neliečiamybės panaikinimo nevilkinti.

Tuo metu prašymo panaikinti A.V.Patacko teisinę neliečiamybę Seimo pirmininkė L.Graužinienė pareiškė neteiksianti. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl A.V.Patacko neliečiamybės panaikinimo kreipėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu. Policija tiria administracinių teisės pažeidimų bylą, kad šių metų rugsėjo 2 dieną Seimo narys praėjo pro prekybos centro kasas nesumokėjęs už vieną elektros lemputę ir vieną saulėgrąžų pakelį, kurių bendra vertė - 10,28 lito.

"Aš informavau prokurorą, kad tikrai Seimui neteiksiu jo prašymo artimiausiu metu, įvertinusi Seimo nario sveikatos būklę, tas aplinkybes, kuriomis jis atliko galbūt ne visiškai tinkamą veiksmą. Aš turiu moralinę teisę įvertinti, ar jis tą savaitės neliečiamybės panaikinimo procesą Seime išgyvens. Neturiu moralinės teisės kaip Seimo pirmininkė teikti procesą Seime, visą savaitės maratoną, nes vertė yra 10 litų 28 centai", - sakė L.Graužinienė.

"Aš manau, kad Seimo narys A.Patackas, įvertinant jo indėlį į nepriklausomos valstybės raidą, nepriklausomybės iškovojimą, aš kaip Seimo pirmininkė neturiu moralinės teisės prašyti Seimo nuimti neliečiamybę dėl 10 litų 28 centų", - pažymėjo parlamento vadovė.

Žiniasklaidoje skelbta, kad žymus sovietmečio disidentas ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras A.Patackas sunkiai serga. Pats A.V.Patackas viešai paskelbė prašantis teikti klausimą svarstyti Seimui.

Pagal Lietuvos Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Seimas turi panaikinti teisinį imunitetą ir tais atvejais, kai teisme sprendžiama byla dėl administracinio pažeidimo, už kurį kaip viršutinė baudos riba numatytas areštas.