Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu. Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis savo elektros vartojimo įpročiais pakilus kainoms, o 6 proc. – įsidiegę išmanųjį skaitiklį.

„Išlaidos elektros energijai šeimos biudžete gali sudaryti nemenką dalį, todėl energijos suvartojimo analizę galime tiesiogiai sieti su biudžeto planavimu. Matome, kad duomenis dažniau stebi tie, kurie savo namų ūkyje yra atsakingi už elektros sąskaitų apmokėjimą – 66 proc. respondentų. Taigi, tokiems vartotojams yra ypač svarbi informacija, kaip galima energiją vartoti efektyviau“, – pranešime teigė A. Vaitulevičė.

Būdai sužinoti apie suvartojimą bei efektyvumą nesikeičia: kaip ir 2022-aisiais, daugiausiai elektros energijos vartojimą sekančių gyventojų duomenis analizuoja naudodamiesi savitarna (55 proc.) arba sąskaitomis (51 proc.). Tiesa, čia pastebimas ryškus skirtumas tarp skaitiklių pasirinkimo: vartotojai, turintys neišmanų skaitiklį, dažniau nagrinėja sąskaitas (57 proc.), o pasikeitę į išmaniuosius, naudojasi savitarna (60 proc.), kurios funkcionalumas leidžia ne tik analizuoti duomenis, bet ir apmokėti sąskaitas, pasinaudoti kitomis populiariomis namų ūkio paslaugomis.

„Tokie vartojimo įpročiai šį tą parodo ir apie bendrą imlumą, susidomėjimą technologijomis ir jų pagalbą efektyviau vartojant elektros energiją“, – paminėjo A Vaitulevičė.

Remiantis tyrimo duomenimis, patogiausias būdas tarp lietuvių rasti daugiau informacijos apie elektros energiją bei efektyvesnį vartojimą būtų elektros tiekėjo internetinis puslapis: juo naudotųsi beveik pusė respondentų (48 proc.). Taip pat aktualumo nepraranda informacija, pateikiama elektroniniu paštu: ją rinktųsi 40 proc. Trečdalis apklaustųjų būtų labiausiai linkę naudotis socialiniais tinklais, o po 25 proc. – televizija bei naujienų portalais.

Iš esmės Lietuvos gyventojai siekia žinoti daugiau apie tikslingą elektros vartojimą, patys ieško informacijos ir identifikuoja, kokiose srityse jos dar trūksta. Pagrindinės sritys, kurias gyventojai nurodo kaip tas, kuriose žinių trūksta arba norėtų efektyviau vartoti energiją yra kasdienė buitis (27 proc.), išmanūs elektros sprendimai, paslaugos (26 proc.), šildymo ir kondicionavimo sistemos (17 proc.), namų planavimo ir įrengimo (16 proc.).

Tyrimo duomenimis, įsidiegus išmaniuosius skaitiklius, 1 iš 2 respondentų bent dalinai keitė jau buvusius savo elektros vartojimo įpročius. Daugiausiai žmonių pradėjo labiau stebėti energijos suvartojimo duomenis (18 proc.). Tuo tarpu 15 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis, kurie prietaisai namuose sunaudoja daugiausiai elektros, o apie 10 proc. apklaustųjų nebepalieka prietaisų budėjimo režimu, riboja namų apšvietimą, taip pat renkasi elektrą taupančias lemputes vietoj įprastų. O štai kaimiškų vietovių gyventojai reikšmingai dažniau teigia keitę buities darbų atlikimo įpročius prisitaikant prie elektros energijos kainų (19 proc.).

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovės „Ignitis“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2023 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 18–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Seka gvardija pareigūnų

Seimo narys Simonas Gentvilas kartu su Lietuvos advokatūra pateikė Seimui įstatymo pataisas, kurios priverstų teisėsaugą informuoti piliečius, prieš kuriuos buvo taikomos specialios kriminalinės žvalgybos priemonės.

"Konstitucijoje parašyta, jog žmogaus asmeninis gyvenimas yra neliečiamas. Tik motyvuotu teismo sprendimu galima leisti teisėsaugai į jį kištis. Tačiau realybėje viskas vyksta kitaip. Šiuo metu devynios teisėsaugos institucijos turi teisę sekti, klausytis piliečių pokalbių. Valstybės saugumo departamentas, veikdamas pagal Žvalgybos įstatymą, žmones gali sekti ir visai be teismų sankcijų", – tikino politikas.

Taikyti operatyvines žvalgybos priemones teisę turi Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos kriminalinę žvalgybą įgalioti vykdyti padaliniai.

Stichiška: S.Gentvilas įtaria, kad šalyje per metus realiai gali būti klausomasi kelių dešimčių tūkstančių piliečių privačių pokalbių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Šiame sąraše yra ir Kalėjimų departamentas.

Tokia kontrole gali užsiimti ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnai, VSD.

Per metus – 3,5 tūkst. sankcijų

Nacionalinė teismų administracija pateikė oficialius duomenis, kokiam skaičiui subjektų nuo 2017 iki 2019 m. buvo taikyti kriminalinės žvalgybos metodai.

Šalies teismai per metus vidutiniškai išduoda pusketvirto tūkstančio leidimų slaptam sekimui, techninių priemonių panaudojimui, pasiklausymui.

Realiai niekas net nežino, kiek žmonių buvo sekama per metus, nes tokia statistika šalyje nekaupiama.

Lietuvos apylinkių teismai 2017 m. sulaukė oficialių 1 032 prašymų sankcionuoti sekimą. Iš jų teismuose buvo atmesti tik aštuoni tokie prašymai.

2018 m. teismus pasiekė 935 prašymai ir tik vienas prašymas teismo buvo atmestas.

2019-aisiais teismams teikti 904 tokie prašymai, tik du buvo atmesti.

Iš viso teismuose patenkinta 2 860 prašymų taikyti kriminalinės žvalgybos priemones.

Lietuvos apygardų teismuose tokių sankcijų per metus buvo tenkinta kur kas daugiau.

Užpernai apygardų teismuose buvo 2 642 sankcijos taikyti kriminalinės žvalgybos metodus prieš įvairius asmenis.

"Nacionalinė teismų administracija pati pripažįsta, kad tokie duomenys ne visuose teismuose sisteminami elektroninėje formoje. Į mano prašymą pateikti tokius duomenis nereagavo vienos apygardos teismas. Taip pat pažymėtina, kad viename teikime gali būti prašoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ne vieno asmens atžvilgiu. Tiesa, keliuose teikimuose gali būti prašoma skirtingų veiksmų sankcionavimo to paties žmogaus atžvilgiu. Vadinasi, realiai niekas nežino, kiek žmonių buvo sekama per metus, nes niekas tokios statistikos neveda", – sakė S.Gentvilas.

Pilietis yra beteisis

S.Gentvilas tikina tik įtariantis, kad šalyje per metus realiai gali būti klausomasi kelių dešimčių tūkstančių piliečių pokalbių.

"Pavyzdžiui, FNTT įtaria, kad vienos įmonės vadovas gali užsiimti neteisėta veikla. Bet sankcionuojama klausytis penkių ar šešių asmenų, kurie bendrauja ar asmeninius ryšius palaiko su dar dešimčia ar dešimtimis žmonių. Tokie piliečiai nieko neįtardami telefonu kalba privačius dalykus, o kai kas juos įrašinėja, sistemina, o po to klausosi", – pasakojo S.Gentvilas.

Toli gražu ne visi tarnybų tyrimai pasiseka, dalis jų nutraukiami.

"Sėkmės atveju byla gali būti iškelta direktoriui. O kas nutinka su likusiųjų įmonės darbuotojų privačių pokalbių įrašais, neaišku. Jei valstybės vardu kai kas pasiklauso, valstybė turi ir informuoti žmogų, jog laikinai jo privatumas buvo pažeistas. Žmogus turi būti informuotas, kokiu laikotarpiu buvo klausomasi pokalbių, turi būti patvirtinta, kad įrašai sunaikinti. Tie, kurie yra nekalti, turi žinoti, kas ir kodėl pažeidė jų privatumą", – reziumavo S.Gentvilas.

Anot Seimo nario, nors žmonių sekimu gali užsiimti devynios institucijos, pats pilietis neturi jokių galimybių išsiaiškinti, kas ir kodėl jo klausėsi.

"Nėra mechanizmo, kuriuo žmogus galėtų kreiptis ir gauti atsakymą. Įstatymo pataisose siūlome įteisinti vieno langelio principą tokioms užklausoms. Tai būtų Generalinė prokuratūra, kuri privalėtų atsakyti žmogui. Atsirastų viena atsakinga institucija, kuri atsakytų už visas devynias tarnybas", – tikino S.Gentvilas.

Pataisose taip pat reikalaujama įtvirtinti nuostatą, kad, nepasitvirtinus įtarimams, operatyvinės tarnybos privalėtų per 15 dienų po nutraukto tyrimo informuoti asmenį apie jo privataus gyvenimo sekimą valstybės vardu.

"Mes nesiekiame apsunkinti teisėsaugos darbo. Mes giname piliečių teisę žinoti", – akcentavo S.Gentvilas.

Grasina byla Lietuvai

Apie visuotinį piliečių sekimą yra prabilusi ir Lietuvos advokatūra.

"Ne tik pastarųjų dienų skandalai byloja, kad teisėsaugos taikikliuose atsiduria ir patys advokatai. Lietuvos advokatūra dar pernai viešai užsiminė, kad dėl pažeidinėjamų advokatų profesinių teisių žadama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Susitikime su Lietuvos advokatūros atstovais Seimo nariai mėgino raminti aistras, kad bet koks viešas tokio pobūdžio bylos svarstymas EŽTT sukeltų tarptautinį skandalą. Tai taptų koziriu Lietuvai nedraugiškoms šalims viešai apkaltinti Lietuvą žmogaus teisių pažeidimais", – tikino S.Gentvilas.

2 – tik tiek prašymų leisti klausytis pokalbių 2019-aisiais teismai atmetė, visi kiti buvo patenkinti.

Jis pastebi ir kitą momentą, kuris leidžia abejoti schema, pagal kurią šiuo metu išduodamos sankcijos pasiklausymui.

"Teismų administracijų pateikti duomenys byloja, kad teismai kone 99,9 proc. tenkina teisėsaugininkų teikiamus prašymus. Ką tai reiškia? Teisėjas, gavęs tokį prašymą, privalo rašyti išsamią motyvaciją, jei priima sprendimą nepritarti teikimui. Antras momentas: tos pačios institucijos, tokios kaip STT, vėliau rašo teisėjams pažymas, kai jie nori kilti karjeros laiptais. Itin griežtas teisėjas, neleidžiantis, pavyzdžiui, STT sankcionuoti veiksmų, tikėtina, pateks į šios tarnybos nemalonę. O kas gali užtikrinti, kad tokio teisėjo atžvilgiu parašytoje pažymoje nebus paminėta, jog jis stabdė tyrimą, trukdė atlikti veiksmus? Teisėjai todėl ir vengia atviro konflikto su tokiomis institucijomis. Nors tikimasi, kad neteisėtam piliečių pasiklausymui savotišku filtru turėtų tapti teismai, realybėje to nėra. Teismai nėra tas filtras", – nuomonę išsakė S.Gentvilas.

Slapti įrašai – iš meilės

Tai, kad teisėsaugos institucijoms suteiktomis išskirtinėmis galiomis gali būti naudojamasi asmeniniais interesais, byloja jau kilę skandalai.

Pavyzdžiu galėtų tapti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo veiksmai, paaiškėję vienoje byloje.

Pareigūnas, pateikdamas prokurorui tarnybinį pranešimą apie tai, kokiais abonentiniais numeriais naudojasi vienas nusikaltimu įtariamas asmuo, nurodė ir kolegos iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato numerį.

Šiaulių teismas davė sutikimą klausytis šio abonento pokalbių, apie tai nieko neįtarė ir tyrimą kuravęs prokuroras.

Kaip veikia sistema, byloja ir dar viena istorija, plačiai aprašyta spaudoje. Šį vasarį teisėsaugininkų buvo sulaikytas advokatas Arturas Jušinskis. Anksčiau jau teistas advokatas atstovauja narkobaronu tituluojamo Roko Karpio interesams.

A.Jušinskio pavardė buvo minima 2008 m., kai Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nagrinėjo tada dar Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ėjusio A.Jušinskio baudžiamąją bylą dėl neteisėto pokalbių klausymosi, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumento suklastojimo ir tarnybos paslapties atskleidimo.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad pasienietis klausėsi politiko Jaroslavo Voitechovičiaus pokalbių, nes šis bendravo su buvusia A.Jušinskio drauge.

Operatyvininko planas buvo gudrus – jis savo vadovams pateikė dokumentus apie cigarečių kontrabandininkų grupuotę ir pateikė pavardes įtariamųjų, kurių pokalbių esą reikėjo slapta klausytis siekiant juos sučiupti.

Tarp kontrabandininkų jis įrašė ir savo varžovo, Šalčininkų savivaldybės tarybos nario, telefono numerį.

Taip A.Jušinskiui pavyko gauti teismo leidimą klausytis pokalbių.

A.Jušinskis pokalbių klausėsi ne tik pats, bet davė jų paklausyti ir buvusiai draugei, mat pašnekesiai atskleidė, kad politikas galbūt santykius vienu metu palaikė ne su viena moterimi.

Byla dėl areštinės kamerų

Prisimindamas spaudoje minėtas skandalingas istorijas, S.Gentvilas pripažino, kad nevaržomas piliečių sekimas jau pradeda peržengti sveiko proto ribas.

"Tokiai šaliai kaip Lietuva toks piliečių pasiklausymo mastas yra tikrai per didelis. Ir kodėl kas nors turi žinoti, su kuo kas turėjo kokių nors intymių santykių, su kokiomis moterimis turėjo ryšių? Lietuva – ne Prancūzija. Čia politinis ar viešas gyvenimas vis dar nėra atskirtas nuo asmeninio. Vienų ar kitų žmonių privataus gyvenimo dalykai tampa kažkieno pokalbių objektais prie alaus bokalo. Juk ir įvairiose tarnybose dirbę pareigūnai išeina į pensiją, keičia profesiją, patenka į verslą. Kas gali garantuoti, kad specialiųjų tarnybų surinkta informacija nebus pasinaudojama, pavyzdžiui, verslo konkurencinėje kovoje?" – retoriškai klausė politikas.

Apie tai kalba ir advokatai.

"Areštinės kamerose yra sumontuojama pasiklausymo įranga, kuri leidžia teisėsaugai klausytis advokato ir ginamojo pokalbių. O tai pažeidžia ne tik žmogaus teisę į gynybą, bet ir pačių advokatų profesines teises", – tikino S.Gentvilas.

Apie panašią situaciją byloja ir vienas uostamiestyje prasidėjęs teismo procesas, kuris nukeliavo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Į teisėjus dėl savo pažeistų teisių kreipėsi vienas buvęs Klaipėdos policijos pareigūnas, kuris buvo sulaikytas kolegų ir uždarytas į areštinę.

Sulaikytasis skundėsi, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nes kameroje įtaisyta įranga visą parą įrašinėjo tiek garsą, tiek vaizdą.

Į tyrimą buvo įtraukta ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri turėjo išaiškinti, teisėtai ar ne buvo įrašinėjama uostamiesčio areštinės kameroje.

Inspekcija pripažino, kad balso duomenų, gautų vykdant įrašymą areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymas neatitinka teisinio reglamentavimo.

"Klaipėdos AVPK Inspekcijos įpareigojimu turėjo atnaujinti aprašo vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtis bei nuo 2017 m. lapkričio 6 d. nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, kaupimą ir sunaikino anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus)", – rašoma byloje.

Verslas – operatyvininkų rankose?

S.Gentvilas dėl nevaržomo piliečių pasiklausymo įžvelgia grėsmių ne tik piliečių laisvėms, bet ir verslui.

"Rusijoje visose gyvenimo srityse milžinišką įtaką turi vadinamieji siloviki. Šioje šalyje verslas daromas ne verslininkų, o buvusių operatyvininkų rankomis. Tokių apraiškų galima įžvelgti ir Lietuvoje. Saugikliai sistemoje turi būti. Kalbant apie kriminalinės žvalgybos metodus, aš nesuprantu, kodėl net nesileidžiama į diskusijas apie tai? Mes nekalbame apie trukdymą tyrimams. Sėkmingi tyrimai turi pasiekti teismą. Beje, viešoje erdvėje jau skaitome, kuo baigiasi skandalingai pradedami STT tyrimai, kurie pasiekę teismus subliūkšta. Jei šalyje išduodama per metus pusketvirto tūkstančio sankcionuotų pasiklausymų leidimų, teismus pasiekia gal tik kelios dešimtys bylų", – pastebėjo politikas.

Rusijos politiniame leksikone "silovikas" yra politikas, atėjęs į politiką iš saugumo, karinių ar panašių tarnybų, dažnai buvusių KGB, GRU, FSB.

"Valstybė neturi leisti taip elgtis su savo žmonėmis. Specialiosios tarnybos turi turėti saugiklius, o asmeninė informacija neturi būti prekė, įrankis ar priemonė daryti spaudimą. Žvalgybininkai civiliniame gyvenime visuomet bus pranašesni nei tie, kurie neturėjo prieigos prie tokių įrankių. Beje, tokie operatyvininkai neturėtų būti paleidžiami į gatvę, kaip nutiko su buvusiu kariuomenės vadu Valdu Tutkumi, kuris išėjo dirbti į bendrovę, susijusią su Rusijos geležinkeliais", – tikino S.Gentvilas.

Dengiasi valstybės paslaptimi

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat pripažino, kad slapto sekimo šalyje išties nekontroliuoja jokia institucija.

Įžvalga: I.Vėgėlė pastebėjo, kad žmogus, kuris buvo sekamas, negali niekam pasiskųsti dėl tokių veiksmų. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Teismai nėra nepriklausomi. Matome, kokį menką procentą prašymų jie atmeta. Reikia atkreipti dėmesį, jog neveikia nei individualios kontrolės, nei bendros kontrolės mechanizmai. Įstatymo pataisomis siekiame, kad būtų įgalinta asmens kontrolė: niekas kitas nei pats asmuo geriau negali imtis kontroliuoti, ar jo asmeninės teisės nebuvo pažeistos. Tačiau mes matome, kad veikia tokia sistema, kuri aiškiai pažeidžia žmogaus teises. Lietuvos advokatūra kreipėsi į teisines institucijas, prašydama pateikti informaciją, ar prieš Advokatų tarybos vadovus nebuvo taikomos Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos priemonės. Atsakymas mus pribloškė – atsakymuose parašyta tik viena formuluotė: atsakyti negalime, nes esą tai yra valstybės paslaptis, ir prisidengiama Pranešėjų apsaugos įstatymu. Kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, ši atsakė, jog į tai turi atsakyti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymus veikiančios institucijos. Ką visa tai reiškia? Ogi tai, kad ratas užsidaro. Realiai joks asmuo negali sužinoti, ar jo buvo klausomasi, ar jis buvo sekamas", – tikino I.Vėgėlė.

Įstatymuose nenumatyta net galimybė skųsti tokius institucijų atsisakymus pateikti su asmeniu susijusią informaciją.

"Žinodami, kad nėra galimybės skųsti, mes vis tiek atsisakymus teikti informaciją apskundėme Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui. Ir teismas pasisakė, kad institucijos, tarp jų ir STT, negali atsisakyti teikti tokią informaciją be jokių motyvų. O jeigu tokie yra, juos būtina išsamiai išdėstyti pareiškėjui", – akcentavo I.Vėgėlė.

Įžvelgia keistus sutapimus

Advokatų tarybos pirmininkas vedė paralelę ir dėl kitų pastarųjų dienų įvykių.

"Kai tik Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė advokatūrai palankų sprendimą dėl pateikto skundo prieš STT dėl vengimo teikti informaciją, įvyko trijų advokatų sulaikymo akcija. Man kyla daugybė klausimų dėl tokių itin keistų sutapimų. Per pusantros savaitės įvyko keli įvykiai – mes kartu su Seimo narių grupe Seimo svarstymui pateikėme Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma nustatyti saugiklius nekontroliuojamam piliečių sekimui. Seime taip pat įvyko STT vadovo Žydrūno Bartkaus veiklos ataskaitos apžvalga, kurioje užsimenama, kad korupcijos prevencijos mechanizmai neveikia tiek teismuose, tiek advokatūroje. Visi šie įvykiai ar jų sutapimas man kelia įvairių minčių ir įtarimų", – nuomonę išsakė I.Vėgėlė.

Į Seimo Antikorupcinės komisijos posėdyje STT vadovo teismų sistemai ir advokatūrai mestą kritiką, įvardijant šias dvi institucijas kaip prasčiausiai besitvarkančias su korupcijos rizika, sureagavo Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Metodai: A.Valantinas savo kreipimesi konstatavo, kad institucijos kartais naudoja neteisėtas tyrimo priemones. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"STT, pati dalyvaudama pokyčių teismų sistemoje įgyvendinimo procese, kaip niekas kitas puikiai žino, kad sprendžiamos problemos nėra tokios paprastos, jų sprendimui būtinas sisteminis požiūris, išeinantis net už teismo kaip institucijos ribų. Į šį procesą turėtų įsijungti ir kitos prie teisingumo vykdymo prisidedančios institucijos (ikiteisminio tyrimo įstaigos bei prokuratūra). Mums suprantamas noras problemas, susijusias su neišsamiai atliktais tyrimais, kartais ir panaudojant neteisėtas tyrimo priemones, permesti ant teismo pečių", – rašoma A.Valantino viešame kreipimesi.

"Pirmą kartą matau, jog tarnybos, veikiančios pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, viešai būtų įvardintos kaip galbūt neteisėtai naudojančios tyrimo priemones. Iki šiol bet kuris pilietis, prieš kurį buvo naudojamos tokios priemonės ir jo veiksmuose neįžvelgta jokių nusikaltimų sudėties, negali užduoti klausimų, kokiais pagrindais tai buvo daroma, koks tokių veiksmų mastas, kodėl jis buvo sekamas. Žmogus net negali niekam pasiskųsti dėl tokių veiksmų. Tačiau, jei užsimenama apie neteisėtai naudotas kriminalinės žvalgybos priemones, ar neteks peržiūrėti visą teismų praktiką?" – reziumavo I.Vėgėlė.