Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 23.54 val. užgesinus gaisrą senelių globos namuose, kambaryje, rasti apdegę dviejų vyrų kūnai.

Jie gyveno viename kambaryje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Senevitos“ direktorius Petras Jurgilas naktį BNS sakė, kad vienas vyrų judėjo neįgaliojo vežimėliu.

„36 žmones evakavome į fizioterapinę salę, ten turime čiužinių, o ryte pervešime į Nemenčinę. Baisi nelaimė mums“, – BNS penktadienio naktį sakė P. Jurgilas.

Jo manymu, gaisras galėjo kilti dėl žuvusiųjų rūkymo.

Ugniagesių teigimu, buvo dūmais apsinuodijusių žmonių, jiems pagalba teikta vietoje. Trys dūmais apsinuodiję žmonės išvežti į ligoninę.

Dūmai buvo pasklidę po visą trijų aukštų pastatą.

Į įvykio vietoją buvo išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos: šešios autocisternos, štabo automobilis ir autokeltuvas.

Senelių globos namų gyventojams pagalbą taip pat teikė policija ir greitoji.

Gaisro lokalizacija paskelbta 23.58 val., jis likviduotas šiek tiek po 1 valandos.

Ugniagesių duomenimis, iš senelių globos namų į gretimą korpusą evakuota per 30 jų gyventojų. Seneliai buvo vežami vežimėliais, nešami.

Įstaiga skelbia teikianti socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia ir asmenims, sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis centrinės nervų sistemos degeneracinėmis ligomis, kuriems reikalinga kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.

Balžio gatvėje 33 globos skyriaus gyventojai apgyvendinami dviviečiuose kambariuose. 

„Viena nemaloni žinia, kad vakar pradėtas atlikti „Senevita“ epidemiologinis tyrimas dėl dar vieno – trečiojo – COVD-19 atvejo, nustatyto šios įmonės darbuotojui“, – žurnalistams sakė specialistė.

Jos teigimu, jau nustatyta daugiau nei dvi dešimtys kontaktą su užsikrėtusiu darbuotoju turėjusių asmenų, daugiausia jų – pacientai.

„Iki šiol išaiškinti 22 sąlytį turėję asmenys, tai yra pacientai ir keturi darbuotojai. Šiandien organizuojamas visų sąlytį turėjusiųjų pacientų ištyrimas, darbuotojai ištirti prieš dvi dienas profilaktinio patikrinimo metu, taigi jie turi izoliuotis“, – teigė R. Lingienė.

Ji taip pat pridūrė, kad Nemenčinėje šiuo metu koronavirusas nustatytas 36 žmonėms, kurių dauguma susiję su siuvimo įmone „Vilnika“.

„Šiuo metu ištirti yra 2567 Nemenčinės gyventojai ir iš šio skaičiaus gauti 36 teigiami atsakymai ir net 34 susiję su „Vilnika“, – pasakojo specialistė.

Siuvimo įmonėje, ankstesniais duomenimis, nustatyti 87 koronaviruso atvejai ir 349 kontaktiniai asmenys.

„Vilnikoje“ situacija nepasikeitė, skaičiai nepatiko“, – sakė R. Lingienė.

Ji taip pat ragina kitų Nemenčinės įmonių vadovus sudaryti sąlygas savo darbuotojus patikrinti dėl koronaviruso.

„Sąlygos sudarytos geros, jokių eilių nėra, tai prašome aktyviai registruotis ir sudaryti sąlygas savo darbuotojams išsitirti sveikatą“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė.

Lietuvoje kol kas nustatyta 1410 koronaviruso atvejų, mirė 42 žmonės, o 430 pasveiko.

„Yra kasdienė kontrolė, staigi reakcija. Matome, kad koronavirusas iki senelių namų jau artėja, yra vienas, kitas atvejis (...). Už nieką negalime garantuoti, nes darbuotojai įeina į globos namus ir, deja, tas virusas turi besimptomes formas“, – BNS sakė jis.

SADM pavaldžiose įstaigose iki šiol nustatyti keturi koronaviruso atvejai: Nemenčinės globos įstaigoje „Senevita“ – dviems darbuotojams, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose Panevėžyje – vienam darbuotojui, Suvalkijos socialinės globos namuose Marijampolėje – vienam globotiniui. Kol kas daugiau užsikrėtusių šiose įstaigose nenustatyta.

Tuo metu koronaviruso židiniais, kur užsikrėtę senyvo amžiaus ir kiti rizikos grupės žmonės vėliau mirė, tapo privatus Klaipėdos hospisas, Klaipėdos universitetinė, Ukmergės, Marijampolės, Panevėžio ligoninės.

„Šiuo metu vis daugiau plečiame testavimo teritoriją, tų testų daugiau atliekame per dieną, kartas nuo karto pasirenkame kažkokią įstaigą. Pavyzdžiui, Bandzos globos namai buvo tiriami suplanavus. Tokiu būdu mes „pagauname“ ir atvejus, kurie yra be simptomų. Globos įstaigos – prioritetinių sąraše“, – tvirtino ministras.

Pasak L. Kukuraičio, SADM kasdien renka iš socialinę globą senjorams ir suaugusiems su negalia šalyje teikiančių 204 įstaigų, jose iš viso gyvena per 13,3 tūkst. asmenų. Apie 40 šių įstaigų pavaldžios ministerijai, likusios yra privačios, įsteigtos savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų. Anot ministro, visos jos kasdien privalo tikrinti gyventojų bei darbuotojų sveikatos būklę ir teikti informaciją, ar nėra nustatyta COVID-19 simptomų.

„Tai reiškia, mes tikriname visų sveikatos būklę ir apie ją informuojame centralizuotai. Jei pasirodo simptomai, iškart izoliuojami tiek gyventojai, tiek darbuotojai. Tokių izoliuotų darbuotojų yra 25 iš įstaigų“, – sako ministras.

Dar prieš karantiną, saugantis koronaviruso, slaugos įstaigos buvo uždarytos – čia atvykti gali tik darbuotojai, neleidžiama išeiti ir globotiniams, išskyrus išimtis, jei būtina išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Ministras atkreipė dėmesį, kad „Senevitoje“ darbas oganizuojamas pamainomis, kurios keičiasi kas savaitę. Čia po dviejų nustatytų koronaviruso atvejų patikrinti visi darbuotojai.

„Tie, kurie dirba tą savaitę, jie ten ir gyvena, nes „Senevita“ turi galimybes toje pačioje teritorijoje apgyvendinti ir darbuotojus. Taip mes užtikriname apsaugą, kad tam tikru laikotarpiu žmonės nepatektų į globos namus. Tokio precedento Lietuvoje dar nėra buvę“, – sakė jis.

Anot ministro, ministerijai pavaldžios įstaigos visiškai aprūpintos apsaugos priemonėmis – išdalinta per 100 tūkst. medicininių kaukių, respiratorių, dezinfekcijos ir kitų priemonių. Darbuotojų apsauga įpareigotos pasirūpinti ir visos likusios įstaigos ir, L. Kukuraičio žiniomis, „dar yra keletas įstaigų, kurios turi labai minimalius kiekius“ priemonių.

Administracijos direktorė Liucina Kotlovska BNS sakė, kad iki pirmadienio vakarą paimtų mėginių skaičius „sieks turbūt pusantro tūkstančio“. Miestelyje gyvena per 4 tūkst. žmonių.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės ketvirtadienį savaitei apribotas atvykimas ir išvykimas iš Nemenčinės, šios priemonės įvestos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį.

L. Kotlovska sakė tikinti, kad pratęsti miestelio uždarymo nereikės.

„Manau, kad žmonės patys puikiai viską supranta ir nenori rizikuoti nei savo, nei artimųjų sveikata. Manau, kad ta drausmė po savaitės yra ir bus. Jei klaustų grynai manęs, aš sakyčiau, kad savaitės jau užtektų, nes žmonės drausmingi“, – BNS pirmadienį sakė L. Kotlovska.

Anot jos, penktadienį patvirtinus koronavirusą Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės slaugytojai, naujų židinių miestelio slaugos ir globos, medicinos, kitose įstaigose ar įmonėse nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė BNS teigė, kad visų slaugos ligoninės globotinių tyrimai buvo neigiami – 16 jų pacientų perduota artimiesiems, likę 19 išskirstyti į palatas po vieną. Izoliavusis didžiajai daliai personalo, ligoninei talkinti ėmėsi Santaros klinikų medikai.

L. Kotlovska sako, kad jau baigtas tikrinti „Senevitos“ personalas, o artimiausiu metu pačioje įstaigoje bus ištirti ir visi globotiniai – kol kas žinių apie užsikrėtusius nėra. Iš viso įstaiga turi apie 150 darbuotojų, jie prižiūri per 250 asmenų.

Iki šiol COVID-19 nustatytas dviems įstaigos darbuotojams: vairuotojui ir dar vienai ne medicinos darbuotojai, kuri tiesiogiai nedirba su pacientais.

R. Lingienė teigia, kad kol kas „Senevitos“ pacientai dar nėra patikrinti. Anot jos, sprendimai gydymo įstaigose imti mėginius net iš lovos nesikeliantiems pacientams yra „didžiausia klaida“, nes procedūra pavojinga. Todėl NVSC specialistai dar sprendžia, kuriems globotiniams tyrimai reikalingi.

„Kai atsirado testų, daugiau galimybių, gydymo įstaigos masiškai bet kuriems pacientams pradeda tyrimus. Bet su gulinčiais pacientais tai yra labai pavojinga, reikia tirti tik tada, kai reikia, laikytis griežtų protokolų, nes procedūra rizikinga ir pacientams, jei jų yra daugiau palatoje, tiek patiems imantiems, nes išsiskiria aerozolis“ – tvirtino ji.

Taip pat ištirti visi siuvimo įmonės „Vilnika“ darbuotojai – anot R. Lingienės, įmonėje užfiksavus kelis naujus koronaviruso atvejus, pirmadienį užsikrėtusiųjų šios įmonės darbuotojų skaičius pasiekė 84.

Lietuvoje patvirtinti 1326 koronaviruso atvejai, mirė 37 žmonės, pasveikusiais laikomi 242.

„Rytoj apmokome savo darbuotojus kartu su savivaldybės pagalba. Nuo trečiadienio pradedama antrąkart testuoti mūsų darbuotojus ir gyventojus. Šitas darbas mums bus pastovus, nes turėsime tai daryti kiekvieną savaitę. Darbuotojus – kiekvieną savaitę, o dėl gyventojų dar tarsimės“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė P. Jurgilas.

Pasak jo, netolimoje ateityje kils problemų dėl darbuotojų, galinčių dirbti įstaigoje, trūkumo.

„Gali iškilti ateityje problemų dėl darbuotojų trūkumo. Šiuo metu dar išsiverčiame, bet, matyt, ateityje bus visko, kadangi dalis į saviizoliaciją eina, (...) daliai įtempta situacija gali būti dėl psichologinių dalykų. Problemų bus“, – sakė įstaigos vadovas.

Kaip jau skelbta, netoli Vilniaus esantis Nemenčinės miestelis uždarytas dėl koronaviruso protrūkio, kilusio siuvimo įmonėje „Vilnika“ ir išplitusio „Senevitoje“ bei pačiame miestelyje.

Vyriausybės sprendimu miestelis uždarytas, nuspręsta tirti visus suaugusius Nemenčinės gyventojus.

„Ištirti visi darbuotojai, kol kas turime tik dalį rezultatų, kita dalis bus arba šiandien vakare, arba rytoj ryte. Iš ištirtų atvejų turime vieną nustatytą naują atvejį“, – BNS sakė „Senevitos“ vadovas.

Anot jo, koronavirusas nustatytas įstaigos administracijos darbuotojui.

„Jis simptomų nejautė, šiuo metu yra izoliacijoje. Su globotiniais šis žmogus nekontaktavo“, – kalbėjo P. Jurgilas.

Kaip teigia globos ir slaugos namų vadovas, kol kas turima maždaug 60 darbuotojų tyrimo rezultatų, iš viso čia dirba apie 150 žmonių.

„Įstaiga pereina prie savaitinio režimo – pusė personalo dirba, pusė personalo būna savanoriškoje saviizoliacijoje. Po savaitės atliekamas patikrinimas ir tuomet darbuotojai susikeičia“, – teigė P. Jurgilas.

Pasak „Senevitos“ vadovo, artimiausiu metu turėtų būti pradedami tirti ir globotiniai.

„Organizuojamės – arba šiandien, arba rytoj pradėsim. Ryšininko gatvėje esančiose patalpose slaugomų žmonių yra 215. Yra keturi atskiri pastatai, kurie sąlyčio tarpusavyje neturi. Pagrindiniame pastate, nuo kurio ruošiamės pradėti tikrinti, yra 110 asmenų. Balžio gatvėje esančiose patalpose yra 48 slaugomi asmenys. Iš viso „Senevitoje“ prižiūrimi 263 žmonės“, – sakė jis.

Anksčiau koronavirusas diagnozuotas ir kitam šios įstaigos darbuotojui. Jis, kaip įtariama, yra koronavirusu užsikrėtusios siuvimo įmonės „Vilnika“ darbuotojos giminaitis.

Vilniaus rajone, Nemenčinėje, dėl koronaviruso plitimo grėsmės nuo ketvirtadienio savaitei apribotas atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų judėjimas.

„Vakar prieš einant miegoti buvo 23 atvejai, žiūrėsime, kokia bus situacija šiandien. Tai iš tiesų kelia didelį nerimą ir kaip matome teko imtis tikrai išskirtinių, nestandartinių ir griežtų priemonių, kad suvaldyti šią situaciją“, – LRT radijui penktadienį sakė Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.

Per penkis tūkstančius gyventojų turintis Nemenčinės miestelis ketvirtadienį buvo uždarytas dėl koronaviruso plitimo grėsmės. Priemonių imtasi po to, kai nustatyta per 20 koronaviruso atvejų, susijusių su mieste įsikūrusia siuvimo įmone „Vilnika“.

Koronavirusas diagnozuotas ir greta miestelio įsikūrusių globos ir slaugos namų „Senevita“ darbuotojui, kuris, kaip įtariama, yra koronavirusu užsikrėtusios siuvimo įmonės darbuotojos giminaitis.

Pasak G. Megelinskienės, šiuo metu yra patikrinta apie 200 „Vilnikos“ darbuotojų, jų testavimas bus tęsiamas ir penktadienį. Taip pat ištirti 178 „Senevitos“ darbuotojai.

„Kitas dalykas, kuris kelia nerimą, yra ir kitos socialinės globos įstaigos: tarp jų yra Antavilių pensionatas, esantis netoli Nemenčinės, ir iš tikrųjų atlikome apklausą darbuotojų, tai tikrai sąsajų yra visuose aplink esančiose socialinės globos įstaigose: darbuotojai turi sąsajų su „Vilnikos“ darbuotojais ir jau matome labai ryškių epidemiologinių ryšių“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.

Jos teigimu, visoje Lietuvoje fiksuojama per 20 koronaviruso židinių, didžiausią nerimą kelia situacija asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Lietuvoje, ketvirtadienio duomenimis, yra nustatyti 1128 koronaviruso atvejai. Mirė 32 užsikrėtusieji, 178 – pasveiko.

„Norime, kad šios įstaigos darbuotojai ir globotiniai būtų ištestuoti operatyviai, nes yra sergantis darbuotojas“, – BNS pirmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Jos teigimu, situacija pirmadienį aptarta su įstaigos vadovu ir beliko tik sutarti technines testavimo detales.

„Vadovas jau kalbėjo su steigėju – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, preliminariai viskas sutarta, rytoj sutarsime tik techninius dalykus“, – teigė specialistė.

Ji taip pat pridūrė įstaigoje yra šiek tiek virš 200 globotinių, įstaigoje dirba apie 150 žmonių. Juos norima patikrinti operatyviai, kadangi dauguma ten esančių žmonių yra vyresnio amžiaus.

„Ten globojami senukai. Į tokias vietas patekęs virusas iš jų nebeišeina ir tokie dalykai dažnai pakeičia visą šalies statistiką, kam tai – statistika, o kam tai – tragedijos“, – sakė R. Lingienė.

Išplito iš siuvimo įmonės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, koronavirusu užsikrėtęs „Senevitos“ darbuotojas yra Nemenčinėje esančios siuvimo įmonės „Vilnika“ darbuotojos, kuriai taip pat nustatytas koronavirusas, giminaitis.

R. Lingienės teigimu, svarbiausia, kad visi kontakte su sergančia darbuotoja buvę siuvimo įmonės darbuotojai laikytųsi saviizoliacijos.

„Svarbu, kad visi siuvimo įmonės darbuotojai laikytųsi saviizoliacijos, nes gaunam žinučių, jog ne visi to laikosi, šiuo metu atradom apie 80 kontakte buvusių darbuotojų“, – tvirtino R. Lingienė.

Ji taip pat teigė, kad kontaktinių asmenų skaičius gali kisti, nes ne su visais pavyko susisiekti, be kita ko, gauta pranešimų ir apie saviizoliacijos pažeidimus – informacija apie tai perduota policijai.

„Mūsų tikslas yra sustiprinti saviizoliacijos kontrolę, tai gal net ne vieną kartą per dieną tikrinsime šiuos žmones, o gal ir du kartus“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.

„Jeigu bus pažeidimų, kreipsimės į savivaldybę dėl priverstinio izoliavimo“, – pridūrė ji.

R. Lingienė taip pat teigė, kad vienas sąlytį su sergančiuoju turėjęs asmuo buvo atsisakęs tirtis dėl koronaviruso.

„Asmuo nesutinka išsitirti, tai kreipėmės į savivaldybės administraciją, kad asmuo priverstinai būtų ištirtas ir izoliuotas“, – pasakojo R. Lingienė.

Nerimas – dėl globos namų

Pasak R. Lingienės, šiuo metu taip pat bandoma detaliai išsiaiškinti „Vilnikos“ darbuotojų kontaktinius asmenis, kadangi kai kurie iš jų galėjo dirbti ir globos namuose ar bendrauti su ten dirbančiais asmenimis.

„Mums labai svarbu žinoti, ar dirbantieji siuvimo įmonėje neturi giminaičių ar bičiulių, ar kaimynų, kurie dirba aplink esančiose globos įstaigose“, – teigė Vilniaus departamento direktorė.

Be Vilniaus rajono globos ir slaugos namų „Senevita“ netoli yra ir Antavilių pensionatas.

„Rytoj vyksime į šias įstaigas ir konsultuosime vadovus bei žiūrėsime, ar imtasi infekcijos kontrolės priemonių. Mes žiūrime, kokių reikia priemonių, kad užkratas nepatektų tarp globos namų gyventojų“, – kalbėjo R. Lingienė.

Jos teigimu, jau išsiaiškinta 20 kontaktinių asmenų „Senevitoje“, visi jie – darbuotojai, Antavilių pensionate kol kas atvejo nenustatyta, taip pat nėra ir izoliuotų asmenų.

Lietuvoje iki šiol nustatyti 1062 koronaviruso atvejai, taip pat užfiksuotos 24 mirtys, o 101 žmogus laikomas pasveikusiu.

Kaip antradienį pranešė ministerija, įstaigoje neefektyviai valdomas turtas, o kai kurie sprendimai priimami be dalininkų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valakupių reabilitacijos centro – žinios. 

„Netikslumai, neatitikimai, netvarkingi dokumentai, ne iki galo padaryti darbai sudaro prastą vaizdą, todėl įpareigojome viešosios įstaigos direktorių kuo skubiau įgyvendinti audito pateiktas rekomendacijas ir skirti didesnį dėmesį veiklos skaidrumui užtikrinti bei efektyvesniam turto valdymui“, – pranešime spaudai sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Viešoji įstaiga „Senevita“ teikia ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos bei medicininės reabilitacijos paslaugas senyvo amžiaus žmonėms arba suaugusiesiems, turintiems negalią.

Šie Vilniuje ir Vilniaus rajone įsikūrę globos namai turi 280 vietų, iš jų 210 yra iš dalies finansuojamos savivaldybių, likusią dalį primoka pats žmogus, o 70 vietų – komercinės, kai už paslaugas visiškai moka pats asmuo arba jo atstovas.

Pasak ministerijos, šis vietų skaičius nederintas su dalininkais – oficialiai skelbta, kad vietų yra tik 230.

Taip pat nustatyta, kad įkainiai už papildomas paslaugas nėra patvirtinti dalininkų, o tik direktoriaus įsakymu.

Vidaus audito specialistai atkreipė dėmesį, kad viešojoje įstaigoje vidaus teisės aktai neatitinka reikalavimų, nes ribotos dalininkų teisės.

Prie pažeidimų priskirta ir tai, kad direktoriaus pareigybė dar neatnaujinta nuo tų laikų, kai viešoji įstaiga „Senevita“ buvo uždaroji akcinė bendrovė, o globos namų vadovas pats sau sudarė sąlygas naudotis tarnybiniu transportu vykti į darbą ir namo. Be to, darbuotojams pašalpos ar premijos mokamos pagal nebegaliojančią kolektyvinę sutartį.

Atliekant vidaus auditą nustatyta, kad medicininės reabilitacijos įkainiai, globos vietų skaičiai ir jų pasiskirstymas tarp finansavimo šaltinių nesuderinti su dalininkais, neatnaujintos sutartys pasikeitus nuomininkui, nuomos sutartys neregistruotos, kineziterapijos salė ir baseinas naudojami ne iki galo sutvarkius visus dokumentus, nenaudojamiems pastatams vertinamas nusidėvėjimas, nors tai didina bendrą deficitą.

Anot SADM pranešimo, su viešaisiais pirkimais susiję viešosios įstaigos darbuotojai pusantrų metų nedeklaravo privačių interesų, nors tai privaloma pagal įstatymą, įstaigoje neužtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas ir mažos vertės pirkimų kontrolė, kai kurios sutartys įformintos netinkamai, jose nenurodoma sutarties vertė ir galiojimo terminas arba jos vykdomos ilgiau nei įmanoma.

2018 metais apie 70 proc. visų viešųjų pirkimų sudarė mažos vertės pirkimai, jie vykdyti neskelbiamos apklausos būdu. Taip išleista 276 tūkst. eurų per metus.

„Prieš 20 metų, kai tik įsikūrė „Senevita“, vien Vilniaus mieste buvo 200 žmonių eilė globai ir slaugai. Šiandien yra tiek pat, nors per tą laiką buvo įsteigta apie 500 naujų globos vietų. Galvojome, kad alternatyvi pagalba sumažins eiles, bet mes savo įstaigoje nejaučiame, kad pradėjus jas teikti eilės mažėtų. Norinčių patekti pas mus tik daugėja, todėl kasmet Vilniaus miestui reikėtų po 50 slaugos vietų steigti“, - įsitikinęs P. Jurgilas.

Pagrindinės temos, kurias Seimo narės Agnės Bilotaitės inicijuotoje diskusijoje pirmadienį minėjo skirtingų institucijų atstovai - ilgos eilės ir laisvų vietų skaičius globos institucijose, bendros informacijos pateikimas laukiantiesiems ir skaidrumo stygius patenkant į globos ar slaugos namus.

Pasak Seimo narės A. Bilotaitės, senėjant visuomenei ir emigruojant jauniems, globos problemos aktualėja.

„Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pagyvenusių asmenų skaičius sudaro penktadalį nuolatinių valstybės gyventojų, o pagal pateiktus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenis, laukiančiųjų patekti į socialinės globos įstaigas skaičius siekia beveik 600 asmenų. Tikėtina, kad ateityje slaugos ir globos poreikis augs”, - sakė parlamentarė.

Agnė Bilotaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja socialinės paramos klausimais Violeta Toleikienė teigė, kad SADM globos įstaigoms kelia aukštus antikorupcinius reikalavimus, svetainėse skelbiama informacija tiek apie viešuosius pirkimus, tiek apie laisvas dienos ar stacionarias globos vietas asmenims, vyresniems nei 65 metų amžiaus.

„Vis dėlto tik 3 proc. šios amžiaus grupės žmonių gauna globos ar palaikomosios slaugos paslaugas. Ne visiems tokių paslaugų reikia, bet, turint omenyje, kad iš žmonių, kuriems nustatytas nuolatinės globos poreikis, šias paslaugas gauna vos 18 proc., poreikį labai menkai tenkiname. O ten, kur nepatenkintas poreikis, atsiranda įtampos ir galimybių korupcijai pasireikšti“, - sakė patarėja.

V. Toleikienės duomenimis, šiuo metu eilės - visose globos ir slaugos srityse. Stacionarių globos ir slaugos paslaugų senyvo amžiaus žmonėms savivaldybėse eilėse laukia 437 žmonės, į valstybines įstaigas 134, į dienos globą - integralią pagalbą pretenduoja 155 asmenys, pačios paprasčiausios pagalbos namuose - dar 315 žmonių, o dienos centruose teikiamų paslaugų - 14 senyvo amžiaus asmenų.

Visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, auga emigracija, taigi didėja ir slaugos paslaugų poreikis.

„Už šių, atrodo, nedidelių skaičių slepiasi konkrečios gyvenimo istorijos. Minėtų paslaugų prireikia žmonėms, kurie visiškai nesavarankiški arba savarankiški tik iš dalies ir neišsiverčia be pagalbos, o artimųjų, kurie padėtų, neturi. Išgyventi čia ir dabar oriai jiems - labai didelis iššūkis“, - pabrėžė SADM atstovė.

Pasak V. Toleikienės, ministerija mato eilių formavimo, neskaidrumo problemą ir ją sprendžia technologinėmis priemonėmis. Kuriamas naujas socialinio darbo modulis, kuriame atsiras informacija apie eiles įstaigose, jos turės nurodyti, kiek yra vietų, kiek atsilaisvino ir pan.

„Svarbu, kad nebūtų išskirtinių sąlygų koreguoti eiles. Visi laukiantys paslaugų yra vienoje padėtyje, visi nesavarankiški, o privilegijų įstatymas nenumato“, - sakė SADM patarėja.

Pasak V. Toleikienės, net 47 proc. darbuotojų socialinės globos įstaigose - sveikatos priežiūros specialistai, nes klientai - sunkūs ligoniai.

„Labai akcentuojame ir randame sutarimą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl integralios pagalbos plėtros asmens namuose, kai medikų bei slaugos specialistų brigados atvyksta padėti žmogui namuose. Sveikatos paslaugos namuose gali būti teikiamos iki 4 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę. Tai labai pagerina paties žmogaus bei jo artimųjų situaciją. Problema - riboti ištekliai. Šiuo metu mes turime beveik 2700 tokios paslaugos gavėjų“, - sakė V. Toleikienė.

Vilniuje tik 3 iš integralią pagalbą namuose gavusių 186 pacientų buvo hospitalizuoti. SADM patarėjos nuomone, tai reiškia, kad namuose suteikta pagalba buvo tinkama ir pakankama. Problema, kad jos taip pat reikia laukti eilėse.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos slaugos koordinavimo skyriaus atstovės Ilonos Šakienės, didinti slaugos lovų skaičių yra vienas iš tikslų. Šiuo metu visoje Lietuvoje jų yra 5122, o poreikis apie 8,5 tūkst.

„Matome, kad visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, auga emigracija, taigi didėja ir slaugos paslaugų poreikis“, - sakė I. Šakienė.

Kasmet slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų suteikiama apie 2 tūkst. daugiau. Pavyzdžiui, 2015 metais šias paslaugas gavo 28 tūkst. pacientų, 2016 metais - beveik 30 tūkst. 2017 metais - 31 tūkst. Tačiau akivaizdu, kad dėl demografinių problemų poreikis augs ir toliau, o nesprendžiant jo, eilės ilgės.

I. Šakienei sunku pasakyti, kiek tiksliai šiuo metu laukiančiųjų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, nes iki šiol nebuvo vienos elektroninės registracijos sistemos. Žmonės, atitinkantys medicinines indikacijas slaugai ir palaikomajam gydymui, gauna šeimos gydytojo ar tretinio lygio gydytojo siuntimą ir kreipiasi tiesiai į įstaigas. Kai kurie registruojasi į kelias ir pan.

„Kuriama informacinė pacientų registravimo sistema, kad visi galėtų registruotis elektroniniu būdu. Taip bus matomos pačios eilės, kiek yra laukiančiųjų, kokiose įstaigose yra vietų, kur ir kiek atsilaisvino. Taip bus gerokai skaidriau“, - įsitikinusi SAM atstovė.

Senelių ir neįgaliųjų slaugos namų „Senevita” direktoriaus P. Jurgilo nuomone, problema yra pačios eilės, o ne tai, kas aplink jas.

Diskusija apie globos įstaigas, slaugos ligonines, jų prieinamumą ir galimas korupcijos apraiškas jose Seime surengta spalio 1-ąją visame pasaulyje minint pagyvenusių žmonių dieną.