Dar prieš 10 dienų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) buvo gydomas 91 sergantis COVID-19 pacientas, 18 jų – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

O jau šios savaitės pradžioje KUL gydomų COVID-19 pacientų skaičius išaugo iki 107.

Be to, praėjusią savaitę ištyrus 615 ligoninės darbuotojus dėl COVID-19, nustatyta 14 teigiamų atvejų.

9 medikai (3 gydytojai ir 6 slaugytojos) dėl infekuotumo šiuo metu laikinai nedirba.

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas neslėpė, kad COVID-19 situacija Klaipėdos regione blogėja.

Didžiausias protrūkis apskrityje yra Kretingos rajono Padvarių socialinės globos namuose. Ten serga du darbuotojai ir 10 gyventojų.

Padėtis: R.Grigaliūnas neslėpė, kad COVID-19 situacija Klaipėdos regione blogėja. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Trečiadienio rytą turėjome 27 aktyvius ligos protrūkius apskrityje. Iš jų Klaipėdos mieste yra 14 – trys sveikatos priežiūros įstaigose, po du – ugdymo ir globos įstaigose, įmonėse – 7. Liepos mėnesį protrūkiai buvo susiję su maitinimo įstaigomis, o dabar labai neramina, kad COVID-19 pradėjo plisti gydymo įstaigose, kur serga ir darbuotojai, ir pacientai. Didžioji dalis sergančiųjų yra neskiepyti“, – neslėpė R.Grigaliūnas.

Klaipėdoje pasiskiepijusiųjų vidurkis vis dar nesiekia Lietuvos vidurkio (56,3 proc.), Klaipėdoje vakcinuota tik 47,6 proc. gyventojų.

„Gaila, kad to vakcinavimo pagreičio nepavyksta pasiekti, kad bent jau šalies vidurkį pasivytume. Todėl ir sergamumas toks. Oras subjuro, daug žmonių dabar būna patalpose, tai yra tikimybė, kad vėl šoktelės užkratų skaičius. Labai liūdina ir tai, kad kai kurie žmonės elgiasi taip, tarsi ligos nė nebūtų“, – piktinosi R.Grigaliūnas.

Lietuvoje per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų teko 257 susirgusieji COVID-19, o Klaipėdos analogiškas vidurkis yra 652 atvejai.

Duomenys, paskelbti 8 val. Lietuvos laiku, rodo, kad pasaulyje patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius išaugo iki 36 077 702, o žinomų pandemijos aukų – iki 1 054 712.

Nuo COVID-19 visame pasaulyje jau pasveiko per 25 mln. žmonių.

Po daugiau kaip 4 mln. užsikrėtimo atvejų nuo pandemijos pradžios užregistruota JAV, Indijoje ir Brazilijoje.

Jungtinėse Valstijose, ketvirtadienio ryto duomenimis, iš viso nustatyta 7 549 682 užsikrėtimo atvejai, užregistruota 211 801 letalinis atvejis, pasveiko beveik 3 mln. žmonių.

Indijoje užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 6 835 655, mirė 105 526 žmonės, pasveiko 5,8 milijono.

Brazilijoje užsikrėtimo atvejų skaičius pasiekė 5 002 357. Nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 148 304 žmonės, apie 4,5 mln. užsikrėtusiųjų pasveiko.

Portalas „Worldometer“, kuriame skelbiami su svarbiausiais pasaulio įvykiais susiję statistiniai duomenys, nurodo, kad pasaulyje milijonui gyventojų tenkantis mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 136. Jungtinėse Valstijose šis koeficientas yra 654, Indijoje – 76, Brazilijoje – 698.

Per praėjusią parą registruoti 922 nauji užsikrėtimo atvejai.

„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalyje mirė 171 pacientai (iš jų 165 iki gegužės 17 dienos), kurie turėjo virtinę lėtinių susirgimų ir kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija“, – skelbia ministerija.

Taip pat pranešama, kad iki gegužės 18 dienos pasveiko ir iš ligoninių išrašyta 10 130 pacientų, kuriems anksčiau buvo diagnozuota infekcija COVID-19.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikta 364 319 testų koronavirusinei infekcijai nustatyti.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 721.

Nuo COVID-19 infekcijos protrūkio pradžios Tailande mirė vienas pacientas. Dar 52 žmonės visiškai pasveiko, o 668 asmenys tebėra hospitalizuoti.

Demencija sergančių žmonių skaičius iki 2050 metų nuo dabar 50 mln. greičiausiai išaugs iki 152 mln., sakoma ataskaitoje, kurią PSO pristatė Ženevoje.

Todėl būtina „daryti viską, ką galime, kad sumažintume savo demencijos riziką“, - įspėjo PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Moksliniai tyrimai, anot jo, patvirtina, „kad tai, kas gerai mūsų širdžiai, yra gerai ir mūsų smegenimis“. Tarp šių prevencinių priemonių yra sveika mityba, reguliarus judėjimas, tabako ir gausaus alkoholio vartojimo atsisakymas.

Demencijos išvengti gali padėti ir smegenų mankšta. Be to, yra ženklų, kad vyresniems žmonėms demencijos riziką didina socialinių kontaktų stoka. Vis dėlto atvirkštinei išvadai, kad daugiau socialinių kontaktų sumažina demencijos riziką, PSO duomenimis, pakankami mokslinių įrodymų nėra.

Tačiau kitiems veiksniams, pavyzdžiui, amžiui bei šeiminei istorijai, įtakos daryti neįmanoma, pabrėžiama PSO ataskaitoje. Kartu autoriai pabrėžia, kad amžius yra stipriausias žinomas rizikos faktorius susirgti demencija, tačiau demencija „nėra natūrali ar neišvengiama amžiaus pasekmė“.

Demencija arba įgyta silpnaprotystė - tai sindromas, sukeltas galvos smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, kalba, protavimas. Šiuo metu 5-8 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių serga Alzheimeriu ar kita demencijos forma.

Demencija didelė našta yra ne tik pacientams ir jų artimiesiems, bet ir ekonomikoms. PSO prognozuoja, kad kaštai demencija sergantiems pacientams prižiūrėti kils nuo 818 mlrd. dolerių 2015-aisiais iki 2 trln. dolerių 2030-aisiais. Didžiausio demencijos atvejų daugėjimo PSO tikisi daug gyventojų turinčiose šalyse, kuriose pajamos yra žemos arba vidutinės.