Jo teigimu, Rusijos valdžia nevykdo reformų, kurios, verslo organizacijų nuomone, yra būtinos Rusijos augimui. Išsamiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Dėmesio centre“ interviu su S. Gurijevu.

– Pradėkime nuo Rusijos. Prieš ketverius metus jūs palikote šią šalį nerimaudamas dėl savo saugumo. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė Rusijos ekonominė padėtis?

– Rusijos ekonomika išgyveno rimtą recesiją, susijusią ir su naftos kainos kritimu, ir su izoliacija nuo išorinio pasaulio. Kai kurios ekonominės politikos priemonės, tokios kaip perėjimas prie nestabilaus rublio kurso, atsisakymas griežtai reguliuoti rublio kursą, sušvelnino šoką, kurį sukėlė naftos kainos kritimas. Šiandien recesija baigėsi. Rusijos ekonomika pradėjo augti, tačiau labai lėtai. Niekas, išskyrus pačius didžiausius optimistus, neprognozuoja didesnio nei 2 proc. augimo, realios prognozės – 1,5 proc. Toks augimas mažesnis nei Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Be struktūrinių reformų, nukreiptų į kovą su korupcija, be didesnio privataus sektoriaus vaidmens, be integracijos į globalią ekonomiką – mes nematome greito augimo perspektyvų.

– Tai mes žinome jau daug metų, tačiau niekas nevyksta. Kuo jūs tai aiškinate?

– Šis klausimas – ne man.

– Kreipiuosi į jus, kaip į analitiką.

– Geras klausimas. Mes, ekonomistai, banko viduje užsiimame ekonominėmis rekomendacijomis, o jūsų klausimas išeina iš mūsų veiklos ribų. Šis klausimas – politikams, kodėl Rusijos valdžia nevykdo reformų, kurios, verslo ir tokių organizacijų kaip mūsų nuomone, yra būtinos Rusijos augimui.

– Vakarų sankcijos Rusijos ekonomikai. Kaip manote, ar jos efektyvios?

– Politiškai aš tų sankcijų negaliu komentuoti. Šis klausimas – ne man. Politinis sankcijų tikslas – gerinti tarptautinius santykius.

– Mes nekalbame apie sąrašą žmonių, kuriems uždrausta vykti į ES, mes kalbame apie ekonomines sankcijas.

– Be abejo, ekonominės sankcijos – Rusijos izoliavimas, Rusijos institucijų atskyrimas nuo Vakarų finansų rinkų, turėjo didelę įtaką tam, kad Rusijos ekonomika neaugo. Dar daugiau – atskyrimas nuo investicijų ir naujausių technologijų turės dar didesnių pasekmių ateityje. Prognozės, kad Rusija negalės augti taip greitai kaip išsivysčiusios šalys į Vakarus nuo jos – tai ir yra pasekmės to, kad Rusija negali vystytis bendradarbiaudama su lyderiaujančiomis Vakarų kompanijomis. Tai labai didelė problema. Be to, šiuo metu Rusijos bankų sektoriuje kaupiasi problemos. Kai kurie didieji Rusijos bankai patenka šalies Centrinio banko kontrolėn. Tai irgi susiję su tuo, kad finansų sektoriaus vystymosi modelio pagrindas – pigūs kreditai iš Vakarų. Deja, šis modelis neįmanomas, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, kai Rusija taip smarkiai izoliuota nuo išorinio pasaulio.

– Kokios šiuo metu stipriausios Rusijos ekonomikos sritys?

– Tradiciškai Rusijos ekonomika priklausė nuo žaliavų eksporto, bet nereikia manyti, kad šalies ekonomikoje nėra potencialo, susijusio su žiniomis ir žmogiškaisiais ištekliais. Nors tai nebuvo  ryškiai pastebima, Rusijos ekonomika augo IT sektoriuje. Deja, šis sektorius irgi negali taip greitai vystytis, kaip norėtųsi, dėl tos pačios priežasties – izoliacijos nuo išorinio pasaulio. Bet kuriuo atveju, šiandieninės inovacijos, investicijos į žmogiškuosius išteklius įmanomos tik toje ekonomikoje, kuri dirba pasaulinėje rinkoje. Tai labai didelė problema Rusijos inovacijoms.

– Rekonstrukcijos ir plėtros bankas nemažai dirba Ukrainoje. Kaip jūs vertinate šios šalies pažangą per pastaruosius trejus metus?

– Mes iš tiesų daug dirbame Ukrainoje. Per pastaruosius trejus metus kai kuriose srityse buvo didelė pažanga. Matome pažangą pinigų politikoje – infliacija mažėja. Taip pat yra pažanga bankų srityje – beveik pusė bankų buvo uždaryta. Tie bankai užsiėmė ne visai naudinga ekonomikai veikla. Tai pasakytina ir apie sisteminį Ukrainos banką, kurį pavyko nacionalizuoti. Vėliau, matyt, jis bus privatizuotas. Yra pažanga ir restruktūrizuojant pagrindinių kompanijų valdymą – tarp jų ir valstybinių, ir įmonės „Neftogaz“. Taip pat pastebima pažanga mažinant šalies deficitą, priimti įstatymai dėl energetikos rinkos reformų ir t. t. Bet yra ir iššūkių. Yra pažanga kovoje su korupcija, bet šis procesas dar nebaigtas, kai kuriuos veiksmus reikia dar padaryti. Ukrainos visuomenėje diskutuojama, kad būtina sudaryti specialų antikorupcinį teismą, kad nacionalinis antikorupcinis biuras dirbtų efektyviau. Šis žingsnis kol kas nežengtas. Ne veltui užsiminiau apie „Neftogaz“ – šiuo metu čia dar yra korporatyvinio valdymo problemų. Laukia daugybė reformų, kurias reikia įgyvendinti. Tai ir pensijų reforma, ir žemės reforma, ir privatizacija. Pažanga šiose srityse yra, bet reikia nepamiršti, kad reformų Ukrainoje nebuvo 25 m., todėl visas problemas reformatoriai priversti dar greičiau spręsti. Kyla nepasitenkinimas, kad reformos nevyksta taip greitai, kaip turėtų. Tačiau svarbiausia, kad  Ukrainos ekonomika pradėjo augti. Tai įvyko jau pernai, šiemet ekonomika taip pat auga. Ukraina ką tik grįžo į finansų rinkas, išplatino obligacijas – tai irgi labai svarbu. Matyti, kad recesija baigėsi ir ekonomika auga.

– Prieš trejus metus daugiau tikėjotės?

– Kijeve gyvenau dešimt metų. Manau, daugelis žmonių, pažįstančių Ukrainą blogiau negu aš, turėjo kur kas nerealesnių lūkesčių. Vis dėlto iššūkių ir problemų buvo labai daug, todėl mano lūkesčiai buvo mažesni nei kolegų Vakarų Europoje. Dabar tam tikra prasme mūsų požiūriai sutampa, nes Ukrainos valdžia padarė daugiau, nei aš tikėjausi. Tačiau dar daugiau reikės padaryti.

– Dabar gyvenate Londone ir, žinoma, viena iš pagrindinių temų – „Brexit“. Kokią įtaką tai turės Europos Sąjungai? Ar paveiks iš viso, kaip manote?

– Be abejo. Tai labai didelis iššūkis Europos Sąjungai. Bet tai, kas vyksta Didžiojoje Britanijoje ir JAV, stimuliuoja veiksmus pačios Europos viduje. Matome, kad Europos lyderiai Paryžiuje, Berlyne, Briuselyje ima mąstyti apie tai, ką būtina padaryti jau šiandien ES ir euro zonoje tam, kad žmonės Europoje žinotų, jog ES dirba jiems. Tai labai svarbus stimulas. Europos ekonomika šiuo metu auga, krizė daugmaž baigėsi, todėl iš tiesų yra galimybių užbaigti vidines Europos reformas, kurios buvo svarstomos daugybę metų. Mano nuomone, tai teigiamas dalykas. Kita vertus, derybos dėl Britanijos išėjimo iš ES vyksta sunkiai. Visiškai nesuprantama, ko siekia viena ar kita Didžiosios Britanijos parlamento frakcija, todėl šiuo metu ką nors prognozuoti labai sunku. Bet iš esmės matome, kad ES ir euro zonoje „Brexit“ nėra jau toks neigiamas veiksnys.

– O kokią įtaką tai turės pačiai Didžiajai Britanijai?

Įtaka jau yra. Svaras iškart nuvertėjo. „Brexit“ dar neįvyko, todėl jo įtaka šalies ekonomikai dar ne tokia didelė. Deja, daugelis Vakarų investuotojų, norinčių investuoti Britanijoje, kelia klausimą – kokia bus šalies ateitis, kaip vyks „Brexit“? Ar Britanija pasitrauks iš bendros rinkos, ar bus muitų sąjunga? Visa tai lemia, kad investicijos atidedamos. Daugelis finansų institucijų galvoja, kaip dalį savo verslo perkelti į Europą, kad išsaugotų prieigą prie Europos rinkų. Padėtis pavojinga. Tačiau Didžiosios Britanijos rinkos ekonomika yra išsivysčiusi ir gali ištverti dar ne tokius sukrėtimus.

– Noriu jūsų paklausti asmeniškai – kas turėtų atsitikti Rusijoje, kad jūs grįžtumėte atgal? Ar svarstote tokią galimybę?

– Londone turiu gerą darbą, todėl kol kas tokių klausimų nesvarstau. Bankas dirba 37 šalyse. Manau, kad banko komanda labai padeda mūsų šalims, todėl aš koncentruojuosi tik į savo darbą Londone.

– Prieš ketverius metus nusprendėte palikti Rusiją. Ar šis sprendimas buvo teisingas?

- Mes esame laisvoje šalyje – jūs galite užduoti bet kokius klausimus, o aš, kaip laisvas Rusijos pilietis, galiu sau leisti neatsakyti į šį klausimą. Į Lietuvą atvykau kaip tarptautinės organizacijos atstovas, esu pasirengęs kalbėti apie ekonominius klausimus, o mano asmeninė istorija į tas pareigas neįeina.