Ikiteisminis tyrimas dėl vertimosi neteisėta finansine veikla Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas dar 2012 metų kovą, gavus Lietuvos banko pareiškimą.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2011 metų Lietuvoje pradėjo veikti grupė asmenų, jie pagal Rusijos piliečio Sergejaus Mavrodžio sukurtą veiklos metodą – finansinės piramidės modelį – ragino žmones investuoti į finansinę sistemą „MMM-2011“, žadėdami didžiulę pinigų grąžą – net iki 55 procentų metinių palūkanų.
Teismui perduotoje byloje kaltinimai pareikšti devyniems asmenis: Dariui Gimžauskui, Andriui Joneliui, Artūrui Sabalui, Valdui Gasperavičiui, Andrejui Lukjanecui, Ariui Meškauskui, Česlovui Tomialoičiui, Aušrai Stankevičienei bei Sergejui Vinokurovui. Kaltinimai pareikšti dėl sukčiavimo, neteisėtos finansinės veiklos, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, neteisėto disponavimo šaudmenimis.
Kaip nustatė prokuratūra, siekdami į finansinės sistemos veiklą įtraukti kuo didesnį skaičių naujų dalyvių bei surinkti iš jų kuo daugiau piniginių lėšų, taip užsitikrinant sau ir kitiems nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems bendrininkams nuolatines pajamas, finansinės piramidės organizatoriai Lietuvoje savo neteisėtą veiklą nuolat reklamavo televizijos laidose, dienraščiuose, lauko reklamos stenduose, lankstinukuose, organizuodami konferencijas bei seminarus.
Įtariama, kad skleisdami klaidinančią informaciją, kad „MMM-2011“ veikla yra visiškai teisėta, kad tai pasaulyje veikiančios bankinės sistemos pakaitalas, savotiška indėlininkų savišalpos kasa, kad sistema veikia ir ateityje veiks be jokių trukdžių, bendrininkai į sistemos veiklą Lietuvoje įtraukė beveik 800 šia klaidinga informacija patikėjusių asmenų.
Patikėję sėkme – uždirbo ir prarado
Teismas dabar posėdžiuose apklausia bylos liudytojus ir nukentėjusiuosius. Jie pasakoja skirtingas istorijas – vieni prarado pinigus ir jau bylinėjosi teismuose, kitiems netgi pavyko uždirbti pinigų per žadėtas palūkanas.
Teisme liudijęs Darius žaidimu susidomėjo, nes yra neįgalus, pensija maža, trūko pinigų, todėl nusprendė pabandyti.
Interneto puslapyje jis rado taisykles, jas perskaitė, taip pat skaitė ir žmonių atsiliepimus, jog šiame žaidime pinigus galima ir prarasti. Pinigų pervedimus vyro vardu atliko jo draugė. Buvo pervesta 900 litų (per 260 eurų), tačiau vietoje žadėto uždarbio vyras atgavo tik 162 litus (beveik 47 eurai).
Darius sakė teismui dėl nesėkmės pretenzijų niekam nereiškiantis.
Tuo metu kitas liudytojas iš Klaipėdos teismui papasakojo savo sėkmės istoriją.
Pažvelgęs į kaltinamuosius, jis teigė, kad nė vieno iš jų nepažįsta, tačiau investavęs savo pinigus, jų uždirbo daugiau.
Vyras susigundė išgirdęs, kad pinigus investuoja pažįstami, pervedė 498 litus (daugiau nei 144 eurai). Liudytojas pripažino, kad suprato, kad gali netekti pinigų, kad sistema neoficiali, tačiau jam pavyko uždirbti – po mėnesio jis atgavo apie 700 litų (apie 202 eurus).
Tuo metu nukentėjusiąja pripažinta Nijolė L. pasakojo, kad jai jau teko teismuose kovoti dėl prarastų pinigų, dalį ji susigrąžino civiline tvarka.
Moteris pasakojo, kad investavimu susigundė gavusi informacijos iš pažįstamų.
„40 proc. palūkanos, o jei spėsi iki tam tikros dienos, tada dar daugiau, man atrodė nelabai realu, darbe kolegei papasakojau, pagalvojau, gal reikia pabandyti investuoti. Turėjau pinigų sumą, laikas trumpas, per mėnesį galima užsidirbti“, – posėdyje pasakojo Nijolė L.
Pirmiausia moteriai įtarimų sukėlė elektroninis laiškas, jame buvo kalbama apie skolos grąžinimą.
„Aš juk skolinu, negrąžinu“, – stebėjosi nukentėjusioji, tačiau ji pasakojo vis dėlto pervedusi pinigus.
Tačiau terminui atėjus, pinigai jai nebuvo grąžinti. Nijolė L. ėmė prašyti grąžinti pinigus, pasakė, kad kreipsis į policiją.
„Norėjau užsidirbti, nors neįtikėtina, susiviliojau, dar akcija 50 proc. palūkanos. Žmonės skolina, kažką perka, pervedant pinigus buvo keista, kad buvo parašyta skolos grąžinimas. Tikėjau, kad pinigai bus grąžinti. Apie rizikas netekti net kalbos nebuvo. Aš nesitikėjau, kokio masto čia dalykas, kad užtruks tiek metų. Buvo sakančių, kad užsidirbo ir daug“, – teismui pasakojo nukentėjusioji.
Ji pareiškė 424 eurų ieškinį. Iš viso į finansinę piramidę ji buvo investavusi apie 6 tūkst. litų (apie 1,7 tūkst. eurų).
2012 metais ši moteris laimėjo civilinę bylą dėl pinigų grąžinimo.
„Visur kreipiausi – ir į policiją ir į teismą, stengiausi susigrąžinti pinigus“, – sakė nukentėjusioji.
Bylos duomenimis, daugybė asmenų nuo 2011 metų balandžio iki 2012 metų birželio, kai buvo sulaikyti neteisėtos veiklos galimi organizatoriai, į finansinę piramidę įnešė beveik 2 mln. litų (apie 600 tūkst. eurų), 41 tūkst. eurų, 16 tūkst. JAV dolerių, 22 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų.
Pasak prokuratūros, nusikalstamos grupuotės vadovai organizavo piniginių lėšų paskirstymą sau ir kitiems finansinės piramidės nariams, taip apgaule, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgydami didelės vertės svetimą turtą.
„Nusikalstama veika buvo vykdoma elektroninėje erdvėje naudojant įvairią kompiuterinę įrangą. Tyrimo metu buvo paimti ir apžiūrėti įtariamųjų kompiuteriai, gauta 16 specialistų išvadų, pagal kurias buvo nustatytos įtariamųjų nusikalstamos veikos apimtys, iš jos gautos pajamos. Nusikaltimai daryti ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje: teisinės pagalbos prašymai buvo išsiųsti Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Čekijai“, – yra sakęs ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras Regimantas Žukauskas.
Tyrimo metu, siekiant atlyginti nuo „MMM-2011“ veiklos nukentėjusių asmenų patirtą žalą bei užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamųjų turtą.
Iš viso ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl neteisėto vertimosi finansine veikla buvo pareikšti 43 asmenims, 17 asmenų atžvilgiu tyrimas nutrauktas reabilituojančiais pagrindais.
Iš ikiteisminio tyrimo buvo išskirti atskiri tyrimai 18 įtariamųjų atžvilgiu. Septyniems iš jų tyrimai prokuroro nutarimais nutraukti, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 10 asmenų pripažinti kaltais ir nuteisti dėl neteisėto vertimosi finansine veikla, jiems skirtos įvairaus dydžio piniginės baudos. Vieno asmens atžvilgiu tyrimas tęsiamas, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Ispanijoje.
Finansų piramidės įkūrėjęs miręs
Finansų piramidės MMM Rusijoje kūrėjas 62 metų S. Mavrodis mirė šiemet balandį.
1988 metais jis kartu su broliu Viačeslavu įkūrė kooperatyvą MMM, kuri gyventojams siūlė svaiginančio dydžio palūkanas už indėlius rubliais ar užsienio valiuta.
1994-aisiais šiai finansų piramidei subyrėjus, S. Mavrodis buvo nuteistas už sukčiavimą ypač stambiu mastu. Tuomet skelbta, jog nuo MMM ir jos struktūrų veiklos finansiškai nukentėjo 10-15 mln. Rusijos gyventojų.
Tačiau per tais pačiais metais vykusius šalies parlamento rinkimus S. Mavrodžiui tapus Valstybės Dūmos deputatu, bausmės vykdymas buvo sustabdytas, nes jį gynė parlamentaro neliečiamumas.
Po dviejų metų, artėjant Rusijos prezidento rinkimams, parlamentinis imunitetas iš S. Mavrodžio buvo atimtas, jis sėdo į kalėjimą keleriems metams.
2011-aisiais naujasis „didysis machinatorius“ paskelbė Rusijoje kuriantis naują finansų piramidę MMM-2011. Tačiau netrukus teismas ją pripažino neteisėta, o jos interneto tinklapis buvo užblokuotas Generalinės prokuratūros nurodymu.
2016 metais S. Mavrodis buvo pranešęs kuriantis savo kriptovaliutą - mavrą.
