Kim Jong Uno reta kelionė už savo izoliuotos šalies ribų – pirmas oficialus užsienio vizitas nuo COVID-19 pandemijos pradžios – pakurstė Vakarų šalių susirūpinimą, kad Maskva ir Pchenjanas nepaisydami sankcijų gali sudaryti kokį nors ginklų susitarimą.

Manoma, kad Maskva nori pirkti iš Šiaurės Korėjos šaudmenų savo karui Ukrainoje, o Pchenjanas – Rusijos pagalbos savo raketų programai.

Kremlius yra sakęs, kad jokie susitarimai nebuvo ir nebus pasirašyti.

Tačiau antradienį prasidėjusi ir tebesitęsianti Kim Jong Uno kelionė po Rusijos Tolimųjų Rytų regioną turi labai aiškų karinį pobūdį, įskaitant jo palydą, kurioje dominuoja kariškiai, apsikeitimą šautuvais – kaip dovanomis – su rusų prezidentu Vladimiru Putinu ir apsilankymą naikintuvų gamykloje Komsomolske prie Amūro.

Šeštadienį Šiaurės Korėjos lyderis apžiūrėjo Rusijos bombonešius, galinčius nešti branduolinį ginklą, ir rusų Ramiojo vandenyno laivyno karo laivą.

Į Vladivostoką pakrantėje netoli Kinijos ir Šiaurės Korėjos sienų atvykusį Kim Jong Uną pasitiko S. Šoigu ir garbės sargyba.

Knevičių aerodrome S. Šoigu pademonstravo Kim Jong Unui raketų sistemą „Kinžal“ naikintuve MiG-31I, o vienas rusų aukšto rango kariškis papasakojo apie jo skrydžio ir technines galimybes, sakoma TASS pranešime.

Tuomet Kim Jong Unas ir S. Šoigu įlipo į fregatą „Maršal Šapošnikov“, kur Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas papasakojo apie laivo ir povandeniniams laivams naikinti skirtų ginklų charakteristikas, nurodoma pranešime.

Trečiadienį susitikęs su Kim Jong Unu kosmodrome „Vostočnyj“, V. Putinas kalbėjo apie didesnio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja perspektyvas ir sakė, kad esama karinių ryšių galimybių.

Vladivostoke Kim Jong Unas dar turi aplankyti Tolimųjų Rytų federalinį universitetą, jūrų biologijos laboratorijas.

Aukštosiose mokyklose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose priimami mokytis studentai iš Šiaurės Korėjos.

Apie tai praneša britų transliuotojo BBC rusų redakcija.

Apie tikėtiną Rusijos sprendimą atsisakyti „Zapad 2023“ rugpjūčio 28 dieną pranešė britų karinė žvalgyba.

„Ne, šiemet mūsų pratybos [vyksta] Ukrainoje“, – pareiškė S. Šoigu po pirmadienį surengtų Rusijos ir Turkijos prezidentų derybų Sočyje.

Anksčiau britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.

Pratybos, turėjusios tapti rusų karinių mokymų metų kulminacija, turėjo įvykti šį rugsėjį, sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų žvalgybos pranešime.

Praėjusį kartą, 2021 metais, pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.

Šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

„Mano nuomone, tai S. Šoigu. Manau, kad tai atsakas, ir nemanau, kad tai Vladimiras Putinas. Manau, kad jei tai būtų V. Putinas, tai būtų grynai Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos mechanizmas, skirtas J. Prigožinui pašalinti. Ten, lėktuve, sprogo bomba ar sugedo variklis, jie galėjo būti ir nunuodyti. Taip, galėjo nutikti daug dalykų, bet lėktuvas buvo numuštas dviem raketomis „S-300“ tą dieną, kai paskirtas naujasis Aviacijos ir kosmoso pajėgų vadas. Visa ši sritis yra tiesiogiai kuruojama vietoj J. Prigožino draugo Sergejaus Surovikino. Netikiu tokiais sutapimais.  Todėl būtent S. Šoigu, kuris, kaip suprantame, turi asmeninių sąskaitų su J. Prigožinu, davė tiesioginį nurodymą“, – sakė I. Ponomarevas.

Jis pažymėjo, kad V. Putinas neturėjo tikslo fiziškai sunaikinti J. Prigožino ir Rusijos prezidentas nesitikėjo tokio ryžtingo S. Šoigu žingsnio.

„Aš tiesiog pasilieku prie savo pradinės versijos, kuri remiasi daugeliu šaltinių iš Rusijos, kad V. Putinas žinojo apie J. Prigožino maištą, todėl nemanau, kad J. Prigožino maištas buvo nukreiptas prieš Rusijos prezidentą. Manau, kad J. Prigožinui tai buvo perėjimas prie kito darbo. Mano nuomone, dabar jis buvo visiškai patogioje situacijoje, neseniai Afrikoje įrašė vaizdo įrašą – grįžo į verslą. Ši kelionė į Maskvą jam buvo komerciškai labai sėkminga, tarsi savotiška reklama“, – pridūrė I. Ponomarevas.

Šiemet Maskva vykdė agresyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją, siekdama atremti vykstantį Ukrainos kontrpuolimą ir išlaikyti per konfliktą užgrobtas teritorijas.

„Gynybos ministerijos duomenimis, nuo sausio 1 iki rugpjūčio 3 dienos (...) iš viso į karo tarnybą priimta daugiau kaip 231 tūkst. žmonių“, – tikina D. Medvedevas, kuris 2008–2012 metais ėjo prezidento pareigas.

Pernai rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją dalinę karinę mobilizaciją – pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai sukėlė šoką visoje šalyje ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių bėgti iš Rusijos.

Tad, siekdama išvengti antrosios mobilizacijos bangos, Maskva pasirinko plataus masto reklamos kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus dosniomis finansinėmis išmokomis.

Savo tikslų valdžia neskelbia, tačiau įvairūs skaičiavimai rodo, kad Maskva galbūt mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu pernai sakė, kad, Maskvai tęsiant puolimą Ukrainoje, kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 mln. žmonių.

Po to, kai Sergejus Šoigu atvyko į retą kelionę į Pchenjaną, A. Blinkenas teigė, kad Rusija stengiasi įsigyti ginklų iš sąjungininkų visame pasaulyje.

„Labai abejoju, kad jis ten atostogauja“, – žurnalistams Australijoje sakė JAV valstybės sekretorius.

„Matome, kaip Rusija desperatiškai ieško paramos, ginklų visur, kur tik gali jų rasti, kad galėtų toliau vykdyti agresiją prieš Ukrainą, – teigė jis. – Tai matome Šiaurės Korėjoje, tai matome ir Irane, kuris Rusijai parūpino daug dronų, kuriuos ji naudoja civilinei infrastruktūrai naikinti ir civiliams Ukrainoje žudyti.“

Labai abejoju, kad jis ten atostogauja.

Viešėdamas Šiaurės Korėjoje S. Šoigu susitiko su šalies vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), o Pchenjano valstybinė žiniasklaida susitikimą pavadino „draugišku pokalbiu“.

Rusija, istorinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, yra viena iš nedaugelio valstybių, su kuriomis Pchenjanas palaiko draugiškus santykius.

Praėjusių metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija tikėjosi greitai įveikti šios šalies pasipriešinimą, tačiau vietoj to susidūrė su užsitęsusiu karu ir sankcijomis, kurios apsunkino jos galimybes papildyti atsargas.

„Nuo šių metų pradžios daugelio rūšių ginklų ir karinės įrangos pagaminama gerokai daugiau nei pernai, – sakė Rusijos vicepremjeras Denisas Manturovas. – Kalbant apie amuniciją, pasiekėme tokį lygį, kai per mėnesį pristatoma daugiau nei pernai iš viso.“

Fronte vyraujant toliašaudės artilerijos dvikovoms, ribotos šaudmenų atsargos tapo iššūkiu abiem karo pusėms.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužę pareiškė, kad jo pajėgos yra priklausomos nuo savalaikio šovinių ir techninės įrangos atsargų papildymo, ir paragino didinti gamybą.

Vakarų sankcijomis siekiama apriboti Maskvos galimybes papildyti atsargas, uždraudžiant eksportuoti mašinų dalis ir elektroninius komponentus, kurie galėtų būti naudojami mūšio lauke.

Tačiau analitikai teigia, kad Rusija kai kurias sankcijas apeina importuodama per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Ukraina kasdien sunaudoja nuo 5 000 iki 10 000 vienos rūšies sviedinių.

Liepą Europos Sąjunga, siekdama apginkluoti Ukrainą ir papildyti ištuštėjusius arsenalus, patvirtino planą, kuriuo siekiama padidinti šaudmenų gamybą bloke.

Atrėmę ukrainiečių puolimą šioje vietovėje, rusų daliniai pradėjo kontrataką ir pasistūmėjo 1,5 km išilgai dviejų kilometrų fronto ruožo, per Rusijos valstybinę televiziją sakė S. Šoigu.

Tačiau jis teigė, kad Ukrainos pajėgos vis dar bando pralaužti Rusijos karių gynybą įvairiose vietovėse, ir pridūrė, kad per pastarąsias dvi dienas įvyko kelios atakų bangos.

Kalbėdamas apie praėjusį mėnesį prasidėjusį Ukrainos kontrpuolimą, S. Šoigu sakė, kad „priešas nepasiekė savo tikslų jokioje vietovėje“.

Ministras pridūrė, kad JAV sprendimas aprūpinti Ukrainą kasetiniais šaudmenimis pratęs karą ir kad Rusijos pajėgos imasi papildomų priemonių apsisaugoti nuo šio ginklo.

Tačiau jis taip pat gyrėsi, kad rusiška kasetinė amunicija yra geresnė, sakydamas: „Rusija turi kasetinių šaudmenų, kurie, sakykime, tinka visais metų laikais. Jie daug veiksmingesni už amerikietiškus.“

„Planai pirmiausia žlugo dėl to, kad ginkluotųjų pajėgų kariai parodė ištikimybę savo priesaikai ir karinei pareigai“, – sakė jis savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po sukilimo.

Jis taip pat teigė, kad Rusijos kariai Ukrainoje „drąsiai ir pasiaukojamai tęsė jiems pavestų užduočių vykdymą“, sakoma naujienų agentūrų gautuose komentaruose.

Iki savo maišto, per kurį siekė nušalinti gynybos ministrą ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas buvo aršus S. Šoigu kritikas.

Birželio pabaigoje, praėjus kelioms dienoms po ginkluoto maišto, valstybinė televizija parodė vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip S. Šoigu lanko Rusijos karius Ukrainoje. Stebėtojų teigimu, šie kadrai buvo nufilmuoti prieš maištą.

Vėliau jis atvyko į susitikimą su Vladimiru Putinu, tačiau jokių viešų pareiškimų nepadarė.

Nuo maišto keli aukšto rango pareigūnai, įskaitant V. Gerasimovą ir generolą Sergejų Surovikiną, nesirodė viešumoje, o tai pakurstė gandus apie galimą jų nušalinimą.

Birželio 24-ąją „Wagner“ užėmė karines bazes Rusijos pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą. Kremlius tada pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.

V. Putinui ir jo bendražygiams bus sunku pamiršti desperatiškus vaizdus, kai netoli nuo Maskvos jie liepė perkasti federalinius plentu, vedančius į Rusijos sostinę. Šiąnakt jau buvo duotas įsakymas užkasti tuos griovius. Taigi, J. Prigožino žygis į Maskvą, siekiant nubausti, jo žodžiais, nusikaltėlišką ir išdavikišką Gynybos ministerijos valdžią, baigėsi niekuo, jei nevertinsime, kad keli tūkstančiai jo karių per parą be problemų nuriedėjo Rusijos platybėmis apie 800 km ir sukėlė paniką Maskvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarbiausias šios istorijos autorius – „Wagener“ vadas J. Prigožinas – paliko gerai įtvirtintą Rusijos karinės vadovybės šalies pietuose būstinę Rostove prie Dono ir išvyko nežinoma kryptimi. J. Prigožino kariai iš Rostovo prie Dono buvo išlydėti kaip didvyriai, nes J. Prigožinas, prieš pradėdamas šį, jo žodžiais, teisingumo žygį, pareiškė, kad gina ne tik savo samdinius, daugiausiai surinktus iš kalėjimo, bet ir visus Rusijos žmones nuo Kremliaus valdininkų ir oligarchų korupcijos. „Šiandien atėjo akimirka, kai gali būti pralietas kraujas. Todėl, suvokdami visą atsakomybę už tai, kad bus pralietas rusų kraujas, su viena iš pusių mes apsukame savo kolonas ir išvykstame atgal, į lauko stovyklas, pagal planą“, – sakė jis.

J. Prigožinas pripažino, kad viena pagrindinių jo žygio priežasčių – tai, kad Kremliaus režimas panoro išformuoti jo privačią kariuomenę, o joje, įvairiais duomenimis, vis dar yra apie 20-30 tūkst. samdinių.

Sankt Peterburge buvo surengtos kratos „Wagner“ būstinėje ir, vietos policijos teigimu, ten stovinčiuose automobiliuose buvo rasta milžiniškos sumos grynųjų pinigų, ir rubliais, ir valiuta, ir net aukso.

„Jie rado ne vieną „Gazelę“, bet ir dar du autobusiukus, kuriuose buvo pinigai, skirti atlyginimams, vadinamajai kompensacijai už „krovinį 200“ ir kitiems reikalams. „Wagner“ jau 10 metų gyvena vien tik su grynaisiais pinigais. Tai įrašyta sutartyje, ir aš jos griežtai laikausi. Kai dirbome Afrikoje, Ukrainoje ir kitose šalyse, kai šiurpinome Ameriką, grynieji visiems tiko. O dabar jie atėjo su kratomis. Nieko baisaus. Grynųjų iš tiesų buvo rasta“, – tai pakomentavo pats J. Prigožinas.

Sunku pasakyti, ką iš tikrųjų mainais už Maskvą akivaizdžiai persigandęs Kremliaus režimas pasiūlė J. Prigožinui. Sandėrį trumpai pakomentavo tik V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas: „Aukščiausias tikslas buvo išvengti kraujo praliejimo ir vidaus konfrontacijos, išvengti susidūrimų su neprognozuojamais rezultatais. Būtent dėl šių tikslų buvo realizuotos prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarpininkavimo pastangos ir prezidentas V. Putinas priėmė atitinkamą sprendimą. Jūs manęs paklausite, kas buvo asmeniškai su J. Prigožinu? Baudžiamoji byla prieš jį bus nutraukta ir jis pats nuvyks į Baltarusiją.“

Abejotina, ar tai ilgalaikis sprendimas. Vargu, ar jis patiks „Wagner“ samdiniams, kurių likimas visiškai neaiškus. Nors Kremlius lyg ir pažadėjo jų nepersekioti, net ir tų, kurie važiavo į Maskvą. Vargu, ar toks sprendimas patiks ir Rusijos gynybos ministerijai, kurios vadovybę J. Prigožinas pagrasino nuversti, o ir pakeliui į Maskvą jo pajėgos numušė net kelis rusų karinius orlaivius, jų įgulos žuvo. Tiesa, J. Prigožinas pažadėjo už tai sumokėti. Be to, negalima nekreipti dėmesio, kad šis J. Prigožino demaršas surengtas tebevykstant sunkiems mūšiams Ukrainoje.

Jūs manęs paklausite, kas buvo asmeniškai su J. Prigožinu? Baudžiamoji byla prieš jį bus nutraukta ir jis pats nuvyks į Baltarusiją.

Ta proga į rusus ir jų rėmėjus kreipėsi ir Volodymyras Zelenskis: „Žmogus iš Kremliaus akivaizdžiai labai bijo ir tikriausiai kažkur slepiasi, nesirodo. Esu įsitikinęs, kad jo jau nebėra Maskvoje, jis kažkur skambina, kažko prašinėja, jis žino, ko bijo, nes pats sukūrė šią grėsmę. Visas blogis, visi nuostoliai, visa neapykanta – jis pats visą tai skleidžia ir kuo ilgiau jis galės bėgioti tarp savo bunkerių, tuo daugiau jūs visi prarasite. Visi, kurie susiję su Rusija.“

Pagal Ukrainos karinės vadovybės informaciją, ukrainiečiai pastarąją parą intensyviai puolė okupantų pozicijas pietuose ir Donecko srityje ir pasiekė tam tikrų laimėjimų. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad per pusantrų okupacijos metų rusai čia įrengė itin daug gynybos linijų, o dėl J. Prigožino žygio karinio valdymo krizė faktiškai truko tik dvi dienas.

„Tas galimo sumaišties Rusijoje langas buvo pernelyg trumpas, kad galėtų įvykti esminiai pokyčiai. Tam tikri pokyčiai vyko prie Bachmuto, iš kur J. Prigožinas patraukė savo kariuomenę. Galėjo galbūt kai kokie pokyčiai įvykti taip vadinamoje Luhansko liaudies respublikoje, t. y. okupuotoje teritorijoje Ukrainos Luhansko srityje, iš kur Prigožinas taip pat atitraukė kariuomenę, bet, matyt, Ukrainoje projektuota, kad tas sumaišties periodas bus daug ilgesnis“, – komentavo politologas Alvydas Medalinskas.

Kol dar nėra aišku, kur atsidūrė J. Prigožinas, taip pat nėra aišku Rusijos gynybos ministro S. Šoigu likimas. Galiausiai, tai jis atsakingas už tai, kad pora J. Prigožino divizijų vos neokupavo Maskvos. Neoficialiais duomenimis, V. Putinas į jo vietą gali paskirti buvusį savo apsaugos vadą, dabartinį Tulos srities gubernatorių Aleksejų Diuminą.