– Šiandien socialiniuose tinkluose jūsų receptus ir mamos daržo džiaugsmus stebi didžiulė bendruomenė. Nuo ko viskas prasidėjo?

– Nuo virėjos profesijos ir prasidėjo mano karjera, kurią vėliau turėjau sustabdyti dėl labai problemiškos odos plaštakų srityje. Tiesiog nebegalėjau toliau dirbti virtuvėje. Vėliau savęs ieškojau savanoriaudama, dirbdama įvairius su maistu nesusijusius darbus, bet širdis linko prie maisto gamybos.

Tada nusprendžiau receptais pradėti dalytis ir socialiniuose tinkluose. Kai per pirmąjį karantiną instagramo paskyroje pasidalijau vaizdo įrašu su idėja, kaip iškepti traškų sumuštinį, kurį keptuvėje reikia prispausti kokiu nors sunkiu daiktu, mano sekėjų skaičius per parą padvigubėjo. Atrodo, kai visi buvome uždaryti namuose, žmonėms būtent to ir reikėjo – naujų, greitai paruošiamų receptų su vienu kitu „mediniu” juokeliu ar šmaikščiu komentaru.

Nesu didelė sveikos gyvensenos ekspertė, gyvenu pagal pajautimą ir jokiais būdais savęs neriboju.

– Būtent kūrybiškumu ir išsiskiria jūsų turinys. Viename naujausių savo receptų instagramo paskyroje paserviravote ir asmeninio gyvenimo naujieną. Kaip jūsų bendruomenė sureagavo į tokį naujienos pateikimą?

– Socialiniuose tinkluose labai mažai rodau savo asmeninį gyvenimą, todėl natūralu, kad žmonės smalsauja. Neplanuoju daugiau dalytis ir ateityje, nes daugiausia dėmesio skiriu būtent receptams ir smagiam jų pateikimui. Žinoma, paskelbus apie nėštumą viename iš receptų vaizdo įrašų, vėliau pasipylė žinutės su šauktukais, neva nėščiosioms negalima kepenėlių pašteto, grybų, ananasų, vynuogių, pipirų ir pan. Juokiuosi, kad mano vaikelis bus toks pat gurmanas kaip ir aš, todėl jau dabar pratinu jį prie įvairių produktų.

– Kokiais principais vadovaujatės rinkdamasi produktus ir gamindama maistą?

– Nesu didelė sveikos gyvensenos ekspertė, gyvenu pagal pajautimą ir jokiais būdais savęs neriboju. Net ir šiuo metu valgau beveik viską – tik dėl nėštumo vengiu žalios mėsos ir žuvies. Maisto gaminimas man yra kasdienybė, bet kartu ir šventė. Kiekvieną kartą gamindama galvoju kaip save ar kitus palepinti, kaip padaryti kažką, kas priverstų nusišypsoti ir sušildytų krūtinę.

Gamindama maistą daugiausia dėmesio skiriu sezoniškumui. Kadangi su mama turime nuostabų daržą ir šiltnamį, dar ankstyvą pavasarį, vėliau vasarą ir rudenį valgome savo rankomis užaugintas ekologiškas daržoves. Manau, šviežumas ir sezoniškumas yra svarbiausios gero maisto savybės. Jei apsiperku prekybos centruose, visuomet stengiuosi rinktis vietinę produkciją.

– Gausiai užderėjus įvairioms rudens daržovėms, dažnas suka galvą, ką su jomis nuveikti. Kaip jūs mėgstate panaudoti savo daržo gėrybes, norėdama paruošti greitus pietus ar vakarienę?

– Tikrai rudenį dažniausiai norisi naudoti tai, kas dar auga sode – baklažanus, prinokusius pomidorus, paprikas, cukinijas, moliūgus, burokėlius. Daržoves paprasčiausiai kepu keptuvėje aliejuje, jei norisi sočiau, dar įdedu konservuotų tunų ar avienos – išeina sotūs, pilni spalvų ir skonių pietūs.

Labai mėgstu makaronus, todėl bet koks receptas su jais taip pat yra mielas mano širdžiai. Daržoves supjaustau tokio dydžio gabalėliais kaip pasirinkti makaronai ir gerai jas apkepu keptuvėje. Pradedu nuo kiečiausių, tokių kaip morkos, svogūnai, česnakas, paprikos. Kai viskas apskrunda, dedu baklažanus, cukinijas, patisonus, pomidorus ar kitas gėrybes iš daržo. Daržovėms suminkštėjus, sudedu prieskonius (dažniausiai naudoju tik druską ir pipirus), suberiu virtus makaronus, įpilu šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai ir viską gerai išmaišau. Jei norisi, pabarstau fetos ar ant viršaus užtarkuoju kietojo sūrio.

– Gal žinote kokią gudrybę, kaip sveikus pietus paruošti iš vakaro?

– Mano mėgstamiausias būdas yra į stiklainį įdėti greitai paruošiamų makaronų su „Tom yum“ arba kario pasta, keliomis skirtingomis daržovėmis, sultinio kubeliu, kepintų sezamų aliejumi, gabalėliu sviesto ir šviežiomis žolelėmis. Visa tai kitą dieną tiesiog užpilu verdančiu vandeniu ir po kelių minučių galima mėgautis nuostabia ir sočia azijietiška sriuba.

– Į savo knygą „Kaip per sviestą“ sudėjote daug virtuvės patarimų naujokams. Ką patartumėte tiems, kurie visgi nesijaučia jaukiai savo namų virtuvėje?

– Kadaise ir man daug kas nepavykdavo virtuvėje. Esu sudeginusi ar iki galo neiškepusi šimto pyragų, buvo laikai, kai ir tešla nekilo, kažką nusūdžiau, kažkas pervirė ar neiškepė. Juk vieną kartą nepasisekus, negali sustoti ir visko mesti. Maisto gamyba yra kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis, todėl, išmokus tam tikrų gudrybių, jausiesi gerokai tvirčiau ir geriau. Ne veltui juk yra sakoma, ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Su maistu būtent taip ir yra – kartą išmokus kepti skanų omletą, kitą kartą jau viskas atrodo paprasčiau.

„Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias. Bet gruodį ypatingo šuolio neužfiksuota. Palyginti su lapkričio duomenimis, registravosi tik 160 bedarbių daugiau“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 36,5 proc. mažiau bedarbių. Pernai rodiklius veikė karantino sukelti padariniai. Šiuo metu darbo ieškančių asmenų skaičius išlieka stabilus ir siekia 176,1 tūkst.

Tikėtina, kad darbdaviai laukia, kada galės supaprastinta tvarka įdarbinti užsienio šalių piliečius pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą 2022-iesiems.

Gruodį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 21-yje iš 60 savivaldybių, penkiose – nepakito, 34-iose – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Klaipėdos mieste (0,5 proc. punkto), labiausiai registruotas nedarbas augo Rietavo savivaldybėje (1,3 proc. punkto).

Šventėms – daugiau pakvietimų

Gruodį buvo stebima šventiniam sezonui būdinga tendencija – augo įsidarbinusių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų. Palyginti su lapkričiu, tokių asmenų skaičius išaugo 7,9 proc. ir siekė 2 146.

G.Darulis teigė, kad kol kas naujoji viruso atmaina šalies darbo rinkos nepalietė, bet Europos vidurio šalyse jau stebimas nuosmukis. Manoma, kad jis paveiks ir registruoto nedarbo lygio augimą Lietuvoje.

„Per praėjusius metus į darbo rinką grįžo 252,4 tūkst. bedarbių (16,3 proc. daugiau nei per 2020-uosius). Karantino atšaukimas lėmė teigiamas perspektyvas, bet kai kurių Europos šalių siunčiami signalai rodo, kad artimiausiais mėnesiais galime sulaukti darbo rinkos sukrėtimų“, – sakė jis.

Darbdaviai gruodį registravo mažiau darbo vietų: darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,1 tūkst. pasiūlymų (22,3 proc. mažiau nei lapkritį). Tačiau, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, darbo jėgos paklausa buvo didesnė net 78 proc.

Užsieniečių įtrauka

Darbo pasiūlymų specifika keitėsi nežymiai, palyginti su praėjusiais mėnesiais. Daugiausia pasiūlymų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams, virėjams.

Įdomi tendencija – mažėja išduodamų leidimų dirbti užsieniečiams. Gruodį Užimtumo tarnyba jų išdavė 2 293. Palyginti su lapkričiu, tai yra beveik 30 proc. mažiau. Vis dėlto pernai jų išduota 248 proc. mažiau.

„Tikėtina, kad darbdaviai laukia, kada galės supaprastinta tvarka įdarbinti užsienio šalių piliečius pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą 2022-iesiems“, – gruodžio duomenis komentavo UŽT direktoriaus pavaduotojas

Tikimasi išspręsti

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiemet planuojami šalies užimtumo sistemos pokyčiai, kurie, tikimasi, į darbo rinką padės sugrąžinti bent dalį ilgalaikių bedarbių ir į atvirą darbo rinką įdarbinti daugiau žmonių, turinčių negalią. Tai ateityje prisidės prie pajamų nelygybės ir atskirties mažinimo.

„2022 m. sieksime plėsti dirbančiųjų gretas, nes daliai ilgai nedirbančių žmonių tereikia dėmesio ir pagalbos, kad jie vėl galėtų dirbti ir užsidirbti. Panaši situacija yra ir dėl neįgaliųjų. Visuomenės pozityvumas, darbdavių geranoriškumas ir tinkamos darbo sąlygos žmonėms, turintiems negalią, manau, darbo rinką papildytų tikrai atsakingais, kruopščiais ir lojaliais darbuotojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

UŽT duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, dar trečdalis (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei dvejus metus.

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų, dalis dirba šešėlyje.

Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, jos bus suteiktos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.

Kas planuojama?

Planuojama atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, o šiems kartu su savivaldos institucijomis teikti kompleksinę pagalbą, kuri padėtų sugrįžti į darbo rinką. Pirmus devynis mėnesius, kol žmogus turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.

Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą–devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Netikri bedarbiai

Ministerijos specialistų teigimu, bedarbio statuso žmogus netektų, jei be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Jeigu UŽT žmogui du tinkamo darbo pasiūlymus pateiks per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, per šešis ar aštuonis mėnesius, o žmogus atsisakys jam siūlomo darbo, tai bedarbio statuso neteks, kai tik atsisakys antro tinkamo darbo pasiūlymo.

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš UŽT ir po kurio laiko vėl į ją sugrįžta, tačiau paskatų dirbti neturi.

UŽT bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Siekiant padidinti užimtų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės darbo rinkoje išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.

Siekiai dėl neįgaliųjų

Šiuo metu dirba apie 30 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Ministerija užsibrėžusi siekti, kad 2025 m. dirbtų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc. žmonių, turinčių negalią.

Naujas neįgaliųjų užimtumo modelis padės neįgaliesiems lengviau ir greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Tai, kad žmonės, turintys negalią, labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, patvirtina ir statistika.

Absoliuti dauguma dirbančių neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje. 2021 m. pirmojo pusmečio pabaigoje dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo per 44 tūkst., iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4,5 tūkst., t.y. apie 10 proc.

Planuojama sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšų jų darbo vietų ir darbo aplinkai pritaikyti, gerinti. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.

Komentaras

Kodėl Lietuvoje šiandien trūksta vakarinių suknelių siuvėjų?

Rokas Subačius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų asistentas

Atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, Užimtumo tarnyba kasmet skelbia trūkstamų profesijų sąrašą. 2022 m. dokumente įrašytos 163 profesijos. 2021 m. sąraše jų buvo 96, tad sąrašas išsiplėtė net 70 proc.

Nepaisant to, kad į jį įtraukta naujų profesijų, tokių kaip „dešrų gamintojas“, „kepėjas“ ir „kvalifikuotas daržininkystės darbininkas“, iškalbingai pranešančių, ko trūksta mūsų gamintojams, didelė dalis jų dubliuojasi. Kitaip tariant, naujos profesijos dažnai tik patikslina jau sąraše buvusias profesijas naujomis formuluotėmis.

Pavyzdžiui, 2021 m. sąraše buvo trys profesijos – „siuvėjas“, „drabužių siuvėjas“ ir „siuvimo mašinų operatorius“. 2022 m. sąrašą papildė dar keturios – „moteriškų drabužių siuvėjas“, „vyriškų drabužių siuvėjas“, „sukirpėjas“, „drabužių siuvimo mašinų operatorius“.

Tačiau siuvėjų stokojančioms įmonėms toks praplėtimas nežada nieko gero: į Lietuvą norintys atvykti ir dirbti prie dabar stovinčių siuvimo mašinų užsieniečiai iš trečiųjų šalių turės įrodyti, kad jų kvalifikacija žodis žodin atitinka šiuos septynis variantus. Tokios alternatyvos kaip „pramoninių siuvimo mašinų operatorius“, „vaikiškų drabužių siuvėjas“ arba „išeiginių suknelių sukirpėjas“ netiks. 2022 m. Lietuvoje jas turintiems užsieniečiams įsidarbinti bus vis dar sudėtinga, nes jų profesija neatitiks sąrašuose esančių formuluočių.

Kitaip tariant, naujos profesijos dažnai tik patikslina jau sąraše buvusias profesijas naujomis formuluotėmis.

Panaši situacija ir maisto pramonės srityje. 2021 m. trūkstamų profesijų sąraše atsirado tokios profesijos kaip „kepėjas“ ir „dešrų cecho darbininkas“. Tačiau taip trūkstami virtuvės darbuotojai, virėjai, padavėjai į sąrašą nepatenka. Darbdaviui reikalingas žmogus, gebantis dirbti konkretų darbą. Ir nors tas pats kepėjas galėtų dirbti ir virtuvės darbuotoju, ir virėju, ir daugybę kitų darbų, įdarbinti jo į šias pozicijas supaprastinta tvarka negalima.

Trūkstamų darbuotojų sąrašas yra viena iš priemonių, kuri pagal valdžios sumanymą turėtų padėti papildyti dirbančiųjų gretas imigrantais – tose srityse, kur darbuotojų trūksta labiausiai. Šis sąrašas taikomas tiems, kurių kvalifikacija neaukšta, tačiau jos Lietuvoje trūksta. Kartą per metus sąrašą tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos vertinimą apie darbo rinkos poreikius.

Kitaip tariant, visus metus Užimtumo tarnyba stebi situaciją rinkoje ir, atkartodama rinkos siunčiamus signalus – paklausos ir pasiūlos forma, stengiasi užfiksuoti viską viename centralizuotame sąraše. Kai poreikiai rinkoje keičiasi kas savaitę, kai profesionalūs įdarbinimo specialistai kuria specialias platformas, kad suspėtų su rinkos dinamika, visai Lietuvos ekonomikai siūlomas gremėzdiškas sovietinio planavimo metodas – vienas sąrašas visiems atvejams ir visiems metams. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į praėjusių metų UŽT registruotas laisvas darbo vietas, taip pat ir konsultuojantis su asociacijomis. Tačiau akivaizdu, kiek ir kokių darbuotojų reikės metus į priekį, tiksliai neparodys nei praėjusių metų duomenys, nei prognozės, nei patys darbdaviai.

Tokio sąrašo naudojimas neleidžia pasiekti UŽT keliamą tikslą – užtikrinti efektyvius migracijos procesus. Atsiranda laiko ir informacijos perdavimo, apdorojimo bei interpretavimo spragų, dėl kurių sąrašas neatitinka ir negali atitikti realių poreikių. Taip sukuriamas biurokratinis mechanizmas, kuris brangiai kainuoja valstybei – pirma, dėl atliekamų tyrimų, apklausų ir jų apdorojimo išlaidų, antra, dėl užprogramuojamo nuolatinio vėlavimo ir sisteminio negebėjimo atsiliepti į realius rinkos poreikius.

Perteklinių reikalavimų, biurokratijos ir valstybės noro atlikti rinkos funkciją atsisakymas leistų užpildyti laisvas darbo vietas.

Atsisakius šio sąrašo ir supaprastinus bendrąją įdarbinimo tvarką, nusimestume naštą, apsunkinančią tiek valstybės institucijų, tiek privačių įmonių veiklą. Net ir išplėtus sąrašą dar 100 ar 200 naujų profesijų formuluočių, jis vis tiek neatlėptų besikeičiančių rinkos poreikių.

Perteklinių reikalavimų, biurokratijos ir valstybės noro atlikti rinkos funkciją atsisakymas leistų užpildyti laisvas darbo vietas, kurių, Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, šiandien – daugiau nei 125 tūkst. Štai kodėl, nepaisant visų valdžios pastangų, mums trūksta vakarinių suknelių siuvėjų.

„Neatrodo, kad metų laikas darytų įtakos koronaviruso perdavimui“, – virtualios spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė PSO atstovė Margaret Harris.

Ji pabrėžė, kad labiausiai paveiktomis laikomose valstybėse šiuo metu vyrauja priešingi sezonai. Koronaviruso labiausiai paveiktose JAV, kuriose patvirtinti 148 tūkst. mirčių nuo COVID-19 ir 4,3 mln. užsikrėtimo atvejų, šiuo metu yra vasara, o antroje labiausiai paveiktoje valstybėje Brazilijoje, kurioje užfiksuota daugiau nei 87 tūkst. mirčių, šiuo metu yra žiema.

Tačiau, nepaisant to, visuomenė yra įsikibusi „šios gajos minties apie tai, kad virusas yra sezoninis“, taigi COVID-19 plis tam tikromis bangomis.

Taip yra todėl, kad į koronavirusą žmonės žiūri per gripo prizmę, COVID-19 veikimą lygina su gripo veikimu, teigė atstovė.

„Turime pakeisti požiūrį ir įsisavinti, kad tai naujas virusas, ir, nors tai kvėpavimo takus paveikiantis virusas, o tokie virusai praeityje buvo siejami su sezono nulemtomis bangomis, šis virusas veikia kitaip“, – teigė M. Harris.

Šių metų balandžio mėnesį patikrinus parduodamas daržoves – bulves, agurkus, kopūstus, prieskonines žoleles (krapus, petražoles) svogūnų laiškus, burokėlius, morkas ir kt. – atvejų, kad kilmės šalis būtų nurodyta neteisingai arba iš viso nenurodyta – nenustatyta.

Iš visų praėjusiais metais atliktų patikrinimų buvo nustatyta 11 proc. su produktų kilmės šalies nurodymu susijusių pažeidimų. Dažniausiai (70 proc. atvejų) prekeiviai neturėjo ar negalėjo pateikti vaisių ar daržovių įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų kainų etiketėje deklaruojamą kilmės šalį, dar apie 30 proc. atvejų pripažinta, kad prekeiviai sąmoningai klaidino nurodydami kitą produkto kilmės šalį ar visai jos nenurodydami. Tačiau palyginti su 2017 m. šių pažeidimų sumažėjo 10 proc., o palyginti su 2016 m. – 20 proc.

„Mūsų tarnybos inspektoriai patikrinimų metu visuomet įvertina, kokią vaisių, uogų ar daržovių kilmės šalį prekeiviai nurodo. Tačiau ir pirkėjai turėtų nesusigundyti akivaizdžiai klaidinančiais prekeivių pažadais ir atminti, kad Lietuvoje auginamiems vaisiams, uogoms ar daržovėms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, šiuo metu prekybos vietose kol kas galima rasti tik šiltnamiuose užaugintų lietuviškų pomidorų, agurkų, salotų ir pan. Lauke, o ne po danga prisirpusių lietuviškų braškių taip pat dar reikėtų palaukti kelias savaites, o lietuviškų šilauogių – apie mėnesį. Tad nereikėtų tikėtis, kad šių lauke užaugintų lietuviškų gėrybių jau bus ir prekyboje“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Algintė Serapinaitė.

Pasak specialistės, prekiautojai vaisiais ir daržovėmis kainų etiketėse turi nurodyti: produkto pavadinimą, kilmės šalį, kokybės klasę ir veislę (jei taikoma), tiekėjo kontaktus (adresą, telefoną ir t. t.).

Tačiau ne viskas rugsėjį brango - atpigo kai kurios poilsio paslaugos, farmacijos gaminiai, vaisiai ir tai darė didžiausią neigiamą įtaką mėnesinei infliacijai.

Vartojimo prekių kainos rugsėjį padidėjo 1,2 proc., iš esmės dėl jau minėtų drabužių ir avalynės kainų pokyčių, o paslaugų kainos sumažėjo 1,0 proc. dėl atpigusių sezoninių paslaugų, tokių kaip keleivių vežimas oro transportu, atostogų išvykos.

Maisto kainos kyla ne tik Lietuvoje

Metinė infliacija (2016 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. rugsėjo mėn.), apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą, buvo teigiama ir sudarė 0,8 proc. - ji buvo tokia pati kaip ir rugpjūčio mėn. Metinei infliacijai didžiausią įtaką darė padidėjusios restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos, tabako gaminių, spirituotų gėrimų, alaus ir asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto kainos.

Viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje - didėjančios maisto kainos - iškilo dar gerokai prieš kalafiorų dramą ir „Lidl" atėjimą į Lietuvos maisto prekių parduotuvių rinką. Maisto produktų, gėrimų ir tabako kainų metinis augimas spartėja nuo šių metų pradžios, o nuo kovo mėn. maisto kainos didėja daugiau negu 2 proc. Kokie veiksniai prisideda prie maisto brangimo? Pasižiūrėkime už Lietuvos ribų. Maisto prekių kainų augimas matomas ir euro zonoje. Tai kas gi vyksta pasaulyje? Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos sudaromą pasaulinį maisto kainų indeksą, maisto žaliavos pasaulyje pigo nuo 2012 m., o didžiausias atpigimas užfiksuotas 2015 m. - pasaulinis maisto kainų indeksas sumažėjo visu penktadaliu. Tačiau nuo 2016 m. šis indeksas sparčiai kyla, ir jau rugpjūčio mėn. jis buvo didesnis nei 2015 m. rugpjūtį. Didėja visų penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainos, apimančios grūdus, mėsą, pieną, augalinį aliejų bei cukrų, o sparčiausiai - cukraus bei aliejaus kainos. Numatoma, kad ateityje šis indeksas ir toliau kils - pasaulinės masto žaliavų kainos yra artimai susijusios su naftos kaina, kuri po truputį kyla nuo 2016 m. sausio vidurio.

Atsigaunant naftos kainai tarptautinėse rinkose, Lietuvoje pamažu kyla ir degalų kainos. Todėl degalų metinis atpigimas ir toliau mažėjo, kartu mažėjo neigiama degalų kainų įtaka bendrajai infliacijai.

Infliacija kaimyninėse šalyse

Kaip infliacija Lietuvoje skiriasi nuo kitų Baltijos šalių? 2016 m. Latvijoje bendroji infliacija vis dar yra neigiama, o estų - panaši į Lietuvos. Lietuvos bankas prognozuoja, jog 2016 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 0,7 proc., Latvijos centrinis bankas Latvijai numato nulinę infliaciją, o Estijos centrinis bankas Estijai - 0,6 proc. infliaciją.

Išnykus pastarojo naftos kainos kryčio efektams, metinė infliacija euro zonoje rugsėjį (pagal Eurostato paskelbtą įvertį) pasiekė didžiausią lygį per paskutinius dvejus metus ir sudarė 0,4 proc. (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo 0,2 proc.). Infliacijos padidėjimą lėmė didesnis paslaugų kainų metinis augimas ir gerokai mažesnis nei ankstesnį mėnesį energijos kainų metinis sumažėjimas. Infliacija, neįskaitant energijos, rugsėjį sumažėjo ir sudarė 0,8 proc. (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo atitinkamai 1,0 proc. ir 0,9 proc.).

Pagrindinių prekių ir paslaugų kainas lapkritį, kaip ir anksčiau, diktavo sezoniškumas ir nuolaidos. Statistikai neatmeta, kad euro įtaka kainoms egzistuoja, bet jos patvirtinti jie kol kas negali.

„Didžiausią įtaką turėjo taikytos nuolaidos ir joms pasibaigus - kainos atstatymas, taip pat įtakos turėjo sezoniškumas“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Statistikos departamento atstovė Nijolė Šaltenienė.

Pasak jos, nuo liepos, kai buvo pradėtos stebėti pagrindinių prekių kainos, daugiausiai jos keitėsi dėl sezoniškumo.

„Mes negalime atmesti to veiksnio, kad yra euro įvedimo įtaka, bet mes negalime pasakyti, kokia įtaka yra“, - kalbejo N.Šalteniene.

Anot jos, stebint kainas eurais ir litais, lapkritį buvo 0,9 proc. neteisingai perskaičiuotų kainų (spalį - 1,1 proc.). Lapkritį daugiausiai pabrango vynuogės - 33,4 proc., pomidorai - 24,2 proc., grikių kruopos - 5,3 proc., sausainiai iš kvietinių miltų - 3,7 proc. Labiausiai atpigo apelsinai - 10,7 proc., dantų pasta - 8,9 proc., plautos morkos - 7,7 proc., baltagūžiai kopūstai - 7,2 proc., ir obuoliai - 4 proc.

Iš 100 stebėtų prekių lapkritį 41-o produkto kaina padidėjo, 51-o - sumažėjo ir 8-ių - nepasikeitė.

Statistikos departamentas kiekvieną mėnesį skelbia pagrindinių prekių ir paslaugų kainų pokyčius.