„Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Siarhejus Dyleuskis šiuo metu yra Varšuvoje. Jis buvo priverstas palikti Baltarusiją, baimindamasis dėl savo saugumo“, – žurnalistams sakė tarybos atstovas spaudai Antonas Rodnenkovas.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Opozicijos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos šalininkai rugpjūčio 18-ąją įkūrė Koordinacinę tarybą, turinčią rūpintis valdžios perdavimu organizuojant naujus rinkimus. Į tarybos prezidiumą buvo įtraukta iškilių visuomenės veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič.

S. Dyliauskis į prezidiumą buvo įtrauktas kaip Minsko traktorių gamyklos (MTZ) streiko komiteto atstovas.

Baltarusijos valdžia Koordinacinės tarybos veiklą laiko prieštaraujančia konstitucijai. Prokurorai yra pradėję baudžiamąjį tyrimą dėl „veiksmų, kuriais siekiama padaryti žalą Baltarusijos Respublikos nacionaliniam saugumui“. Už tokį nusikaltimą gali būti skiriamos iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Šiuo metu visi Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai yra užsienyje arba laikomi arešte, įskaitant Maryją Kalesnikavą, Ilją Salejų ir Maksimą Znaką. Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos yra pripažinusios juos politiniais kaliniais.

„Dyleuskis išėjo į laisvę. Man tai patvirtino jo sutuoktinė“, – sakė advokatė.

Rugpjūčio 25 dieną teismas skyrė S. Dyleuskiui 10 parų administracinio arešto dėl nesankcionuotos akcijos organizavimo. Rugpjūčio pabaigoje jis buvo perkeltas iš laikinojo sulaikymo izoliatoriaus Minske į Žodziną.

Rugsėjo pradžioje S. Dyleuskiui buvo skirta dar 15 parų arešto dėl masinių renginių organizavimo taisyklių pažeidimų.

„Jie sulaikyti pagal administracinį procesą“, – sakė atstovė, kuri pridūrė negalinti nurodyti, pagal kokį straipsnį buvo inicijuotas administracinis procesas.

Anksčiau pirmadienį OMONas V. Kavalkovą ir S. Dyleuskį sulaikė Minsko traktorių gamyklos (MTZ) rajone.

„Preliminariai jiems surašomas protokolas dėl masinės nesankcionuotos akcijos organizavimo Minsko traktorių gamykloje. Greičiausiai jiems išrašys baudą“, – savo pranešime nurodė Koordinacinė taryba.

Baudžiamoji byla sulaikytiesiems nebuvo iškelta. „Kalbama apie administracinį procesą“, – patikslino Koordinacinė taryba.

Tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška savo ruožtu agentūrai sakė, kad V. Kavalkova ir S. Dyleuskis mitingo neorganizavo. „Jie atvyko prie MTZ todėl, kad darbininkai planavo patys surengti ten masinę akciją. Nei Volha, nei Siarhejus nėra susiję su šios akcijos organizavimu“, – sakė jis.

Autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Baltarusijos opozicija rinkimų laimėtoja pasiskelbusios ir į Lietuvą pasitraukusios Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva praeitą savaitę suformavo Koordinacinę tarybą valdžios perdavimui ir naujiems laisviems ir sąžiningiems rinkimams surengti.

Trečiadienį taryba suformavo savo prezidiumą, į kurį pateko Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, tarptautinio tarpininkavimo paslaugų bendrovės įkūrėja Lilija Vlasava, MTZ streiko komiteto pirmininkas S. Dyleuskis, teisininkas Maksimas Znakas, S. Cichanouskajos patikėtinė V. Kavalkova, prie rinkimų neprileisto kandidato Viktaro Babarykos štabo koordinatorė Maryja Kalesnikava ir buvęs Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro generalinis direktorius P. Latuška.

Koordinacinėje taryboje dar yra apie 30 žmonių.

Anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos generalinis prokuroras Aliaksandras Kaniukas pareiškė, kad Koordinacinė taryba, įkurta opozicijos pagrindinės kandidatės į prezidento postą S. Cichanouskajos iniciatyva, prieštarauja konstitucijai ir yra skirta „valdžiai užgrobti“. Už tokį nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.