Pasak ligoninės organų donorystės koordinatorės gydytojos anesteziologės-reanimatologės Gabrielės Slunksnienės, tai jau penktas potencialus donoras šiais metais, registruotas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Keturių iš jų artimieji sunkią akimirką priėmė pagarbos vertą sprendimą – padovanoti artimojo organus donorystei ir taip padėti sunkiai sergantiems žmonėms.

Kaip pažymima Šiaulių ligoninės pranešime, medikams atlikus reikiamus tyrimus, nustatyta, kad transplantacijai tinkama donoro širdis, taip pat inkstai ir ragenos. Širdis kariniu sraigtasparniu iš Zoknių oro uosto išskraidinta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur vėliau išvežti ir inkstai. Ragenos išvežtos į Santaros klinikas. Šio kilnaus pasiaukojimo dėka penki žmonės sulaukė didžiulės pagalbos bei galimybės gyventi visavertį gyvenimą.

Organų donorystės ir transplantacijos procesas – itin specifinė medicinos sritis. Vienų žmonių gyvybę čia pratęsia kitų žmonių mirtis, tad vienu ritmu sukasi mirties ir gyvybės ratas. Anot medikės, donorystės sėkmę lemia keli esminiai veiksniai: komandinis medikų darbas, konstatuojant smegenų mirtį, pokalbis su mirusiųjų artimaisiais dėl donorystės, ir artimųjų sutikimas dovanoti mirusiųjų organus transplantacijai. Kai artimųjų sutikimo nėra – procesas neįmanomas.

„Noriu pasakyti tai, kad jūsų pateikta informacija yra visiškai netiksli, nes apie pareikštus įtarimus informacija apie Remigijų Mažeiką buvo paviešinta. Tačiau ir paviešinus šią informaciją jis toliau vadovavo Šiaulių Respublikinei ligoninei. Ir tam Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra jos steigėja, jo nenušalino. Būtent tai buvo vienas iš tų sprendinių, kuo aš rėmiausi“, – situaciją komentavo meras.

– Bet būtent dėl tokių įtarimų vadovas buvo atšauktas iš Lietuvos prezidentui patarinėjusios ekspertų grupės. Tai kodėl ten jį atšaukė?

– Aš manau, kad reikia vertinti tą vadovo kompetenciją, kuri yra. Ir, kaip minėjau, SAM, kuri yra tiesioginis kuratorius ir steigėjas Šiaulių Respublikinės ligoninės, ji net ir esant vieniems ar kitiems pareikštiems kaltinimams matė, kad R. Mažeika yra tinkamas vadovauti būtent šiai ligoninei. Noriu pastebėti, kad šių metų balandžio mėnesį, kai buvo R. Mažeikos vertinimai kaip Šiaulių ligoninės vadovo, SAM įvertino jį tikrai puikiai.

– Vertinimas, kuris nuskambėjo vėliau, skambėjo kitaip. Buvo nustatyta, kad ligoninės vadovo elgesys menkina įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą. Be to, dar buvo pažymėta, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino dediskriminacinės darbo aplinkos ir neužkirto kelio saugiam psichosocialiniam klimatui. Viena jo darbuotoja nusižudė. Ar jūs tikrai galvojate, kad šis asmuo yra tinkamas būti Plungės ligoninės vadovu po to, kas nutiko Šiaulių ligoninėje ir kai ši istorija nuskambėjo per visą Lietuvą?

– Iš tikrųjų ta informacija visiems turbūt buvo pakankamai plačiai pateikta. Manau, kad poną R. Mažeiką, kuris vadovavo Šiaulių ligoninei, mūsų ligoninės medikai pažįsta pakankamai gerai. Pažįsta būtent iš tos profesinės pusės, kadangi Šiaulių ligoninė buvo ta, kuri organizavo covido situaciją ir covido valdymą Šiaulių ir Telšių apskrityse. Ir būtent mūsų savivaldybės medikų teikimas buvo tai, kad R. Mažeika galėtų vadovauti mūsų ligoninei. Tai buvo vienas iš faktorių, dėl ko kartu dirbant su savivaldybės tarybos nariais ir su savivaldybės administracija buvo pasirinktas toks sprendimas. Noriu pasakyti, kad R. Mažeika jau dirbo mūsų ligoninėje, jis dirbo kitose pareigose. Pareiškus norą iš laikinųjų vadovų išeiti buvusiai laikinajai vadovei, reikėjo priimti sprendimą, kuris žmogus galėtų ją pavaduoti.

R. Mažeika yra tas specialistas, kurį rekomendavo patys ligoninės medikai. Jų balsas yra pakankamai lemiamas.

– Bet kokiu atveju, pono R. Mažeikos pavardė nuskambėjo mobingo skandale. Kaip Plungės ligoninės darbuotojai sureagavo, kai toks žmogus, kurio pavardė skambėjo tokiame skandale, atėjo dirbti į Plungę?

– Jeigu jūs mane išgirdote, ką aš sakiau ką tik, tai būtent vienas iš pačių pirmųjų siūlymų, kad ligoninės vadovu galėtų būti būtent pats R. Mažeika. Tai buvo iš mūsų ligoninės darbuotojų pateiktas siūlymas. Aš manau, kad jie būtent covido situacijoje jį pažino kaip vadovą ir kaip gerą organizatorių.

– Gerai, bet bet kokiu atveju jums yra įteiktas ultimatumas – arba teismai, arba atleidžiate vadovą. Ką darysite?

– Aš manau, kad jūs šiek tiek hiperbolizuojate situaciją. Tai yra ne ultimatumas, o teikimas, ką Vyriausybės atstovas gali teikti. Ir yra pateikti du pagrindai, dėl kurių jie matytų, kad galbūt R. Mažeika negali eiti šitų pareigų. Viena – Korupcijos įstatymo prevencijos devinto straipsnio šeštas punktas. Kuriame iš tiesų matyt yra koalicinė situacija, kad būtent nėra įvardintos viešosios įstaigos. Tai yra vienas momentas. Kitas – dėl jo, kaip auditoriaus darbo. Šiuo metu jis auditui ligoninėje nebevadovauja. Mano darbo praktikoje, kaip mero, niekuomet nėra buvę tokių atvejų ir niekuomet nebuvę Vyriausybės atstovo teikimo, kad, noriu pabrėžti, laikinajam vadovui reikalinga būtent ta pažyma. Tai yra pirmas kartas per mano septynerių metų, kaip mero darbo istoriją. Organizuojant konkursą į nuolatinio vadovo vietą be jokios abejonės konkurso laimėtojui pažyma bus įteikiama.

– Mere, ką darysite: ar atleisite vadovą, ar ne?

– Kadangi šį raštą aš gavau tik ryte, jį nagrinėja mūsų savivaldybės teisininkai. Jie man teiks rekomendacijas.

– Tai gal jūs planuojate skelbti konkursą į darbo vietą? Nes dabar Vyriausybės atstovas sako, kad tai yra gudravimas priimti laikinuoju vadovu poną R. Mažeiką, kad tai prasilenkia su skaidrumo standartais, pakerta pasitikėjimą valdžios institucijomis ir tai yra nesąžininga. Kada bus konkursas?

– Kaip ir minėjau, jis yra priimtas laikinuoju vadovu ir savivaldybė skelbs konkursą direktoriaus pareigoms.

Mes suinteresuoti, kad Plungės ligoninė išliktų aktyvaus gydymo ligoninė. Tai buvo vienas iš svertų, kad sprendimą reikia priimti pakankamai greitai, o konkurso organizavimas užtruktų du-tris mėnesius ir ilgiau.

– Žiniasklaida skelbia, kad su ponu R. Mažeika jus sieja ilga pažintis. Kiek metų jūs esate pažįstami?

– Sunku pasakyti. Epizodiškai R. Mažeiką aš pažįstu gal kokius aštuonerius metus. O daugiau aš jį pažinau per paskutinius metus, kai buvo covidiniai metai. Tai nuo praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesio. Būtent tada, kai Šiaulių ligoninė buvo organizuojanti Šiaulių ir Telšių apskrityse.

– Įvertinus visas aplinkybes, kurias ir dabar apkalbėjome, nemanote, kad visuomenėje gali kilti pagrįstų abejonių, kad galbūt poną R. Mažeiką įdarbinote kaip draugą, kaip seną pažįstamą?

– Aš manau, kad tai yra žurnalistų interpretacija, todėl, kad aš kaip meras tikrai nepasirašinėjau jokių sutarčių su Šiaulių ligonine. Tai aš manau, kad čia yra visiškai hiperbolizuoti dalykai. Iš kitos pusės, kaip minėjau, R. Mažeika yra tas specialistas, kurį rekomendavo patys ligoninės medikai. Jų balsas yra pakankamai lemiamas. Kitas dalykas, aš sveikatos apsaugos sistemoje dirbu pakankamai seniai, tai man nepažįstamų žmonių, kurie dirba sveikatos apsaugos sistemoje, tikrai nėra daug. Kadangi aš pats esu dirbęs SAM, nors nekuravau šios srities, bet žmonių pažįstu pakankamai daug. Tai kad Lietuva nėra didelė.

– Kiek dar kandidatų svarstėte, ieškodamas laikinojo vadovo ligoninei? Kokios kandidatūros buvo apgalvotos, koks žmonių kiekis figūravo?

– Buvo siūlymai pradžioje eiti dar dviem asmenims. Tačiau jie iš tikrųjų patys to atsisakė ir rekomendavo gerbiamą R. Mažeiką.

– Ir jūs nepabijojote mobingo šešėlio ir viso to skandalo šleifo?

– Žinodamas, kad reakcija gali būti, todėl ir kreipiausi į visus savivaldybės tarybos narius, ir visiems tiems, kurie buvo suinteresuoti spręsti šitą klausimą ir matyti tą problemą, buvo organizuotas pasitarimas. Dalis savivaldybės tarybos narių praktiškai iš visų frakcijų dalyvavo. Pasikalbėjimas truko turbūt apie tris valandas. Buvo išnagrinėtos įvairios situacijos, kokios yra. Juo labiau, kad dabartinė situacija Plungės ligoninėje nėra pati geriausia, nes visi išgyvename ne tik mūsų, bet ir kitos ligoninės išgyvena tą virsmą, kuris matomas sveikatos apsaugos sistemos pertvarkoje. Ir mes suinteresuoti, kad Plungės ligoninė išliktų aktyvaus gydymo ligoninė. Tai buvo vienas iš svertų, kad sprendimą reikia priimti pakankamai greitai, o konkurso organizavimas užtruktų du-tris mėnesius ir ilgiau.

R. Mažeika atkreipė dėmesį ir į grėsmingą nėščiųjų situaciją.

„Visų būklės yra rimtos, yra patvirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius. Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos“, – perspėjo ligoninės vadovas.

Jo teigimu, iš viso Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau gimdė 8 koronavirusu užsikrėtusios nėščiosios.

„Skaičius yra tikrai didelis. Keletui iš jų bei naujagimių buvo gelbėjamos gyvybės. Tarp nėščiųjų yra didelis sergamumas COVID-19 liga. Yra nemaža dalis pasveikusiųjų, tačiau pasaulio ekspertai dar neturi informacijos, kokias pasekmes turės COVID-19 liga ateityje naujagimiams ir vaikams“, – pabrėžė R. Mažeika.

Didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei. Tarp nėščiųjų yra didelis sergamumas COVID-19 liga.

Nemažai koronavirusu sergančių nėščiųjų, taip pat atkreipė dėmesį medikas, patiria persileidimus.

„Šiais pavyzdžiais noriu pasakyti, kad jauni žmonės, kurie galvoja, jog jie neserga, kad serga besimptomėmis formomis – ne visai taip yra. Jaunimas turi labai rimtai žiūrėti į šią ligą ir viruso plitimą“, – akcentavo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius, pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti, o visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios koronaviruso pacientams skirtus skyrius, kurie jau yra užimti daugiau nei 80 proc.

„Mes esame labai arti perkrovimo, labai. Visuomenė turėtų įsiklausyti į tą situaciją“, – pridūrė R. Mažeika.

Šiaulių medikai: miestas serga, ištraukėme blogą bilietą

„Ištraukėme blogą loterijos bilietą. Miestas vėl tapo koronaviruso židiniu. Per pastarąsias dvi savaites turėjome 1400 susirgimo atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tai yra didžiausias rodiklis Lietuvoje, o šalies vidurkį pagal sergamumą viršijame du kartus. Turint tokią aplinką, atitinkama yra ir ligoninės situacija, patiriame didžiulį spaudimą“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius.

M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Ribojimų per mažai

R. Mažeikos teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad pastarųjų septynių parų užsikrėtimų augimas, lyginant su praėjusia savaite, yra apie 16 proc.

„Taigi užsikrėtusiųjų sparčiai daugėja, o apie 5 proc. jų patenka į ligoninę. Šiomis dienomis per parą daugiausiai buvome priėmę 21 pacientą, vidutiniškai per dieną hospitalizuojame 14-15 žmonių. Tokie skaičiai mums yra milžiniškas krūvis“, – pažymėjo ligoninės vadovas.

Pasak R. Mažeikos, šiuo metu koronaviruso pacientų gydymui ligoninėje yra skirti 5 skyriai, kai dar neseniai buvo vienas.

Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija.

„Dabar yra 120 lovų, iš jų 19 intensyvios reanimacijos skyriuje, bet jų greičiausiai nepakaks, tad artimiausiu metų reanimacija išsiplės dar 14 lovų. Su koronavirusu dirba visi mūsų gydytojai, pasiskirstę pagal kompetenciją ir patirtį, tad pajėgumai įtempti iki maksimumo“, – teigė direktorius.

Ligoninės vadovo teigimu, toks režimas susijęs su didele rizika, mat iškrinta patys medikai.

„Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija. Dažniausiai užsikrečiama už ligoninės ribų, tiesiog miestas serga, o tada virusas atnešamas į darbovietę“, – sakė R. Mažeika. Anot jo, kadangi epidemiologų prognozės nieko gero nežada, ligoninė ruošiasi dar didesniems krūviams.

„Šiuo metu visame Šiaulių regione turime paruošę 340 lovų, įskaitant mažesnes Plungės, Mažeikių, Kelmės, Raseinių ligonines. Joms krūvis taip pat neabejotinai didės, tačiau svarbiausia, kad būtų kam tuos pacientus gydyti“, – pabrėžė R. Mažeika.

Jo, manymu, virusas išplito, nes priemonės pandemijai užkardyti pasirodė neefektyvios.

„Matau vienintelę išeitį – visuomenės gyvenimo ribojimų didinimą, atsižvelgiant į sergamumą. Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, jie per maži. Tuo pat metu reikėtų didinti testavimo apimtis ir prieinamumą, įskaitant profilaktinius tikrinimus. Naujajai sveikatos sektoriaus vadovybei čia teks dideli iššūkiai, ne tik valdant pandemiją, bet ir apskritai stiprinant sveikatos sektorių, mažinant joje politikos ir biurokratijos įtakas“, – sakė R. Mažeika.

Remigijus Mažeika. M. Morkevčiaus/ ELTOS nuotr.

Viruso pasekmės užsilieka ilgam

Didžioji dalis užsikrėtusiųjų koronavirusu Šiaulių ligoninėje guldomi į Infekcinių ligų skyrių.

„Mūsų skyrius ėmė plėstis nuo spalio pradžios. Šiomis dienomis COVID-19 pacientų skaičius skyriuje vyrauja nuo 80 iki 100, didžioji dalis gydosi pas mus, dalį perkeliame į atramines regiono ligonines, dalis pasveiksta, dalis, deja, miršta. Žmonės miršta po kelis kas savaitę“, – sako skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Infektologo teigimu, specifiniam koronaviruso gydymui naudojamas vienintelis patvirtintas antivirusinis vaistas remdesiviras.

„Deja, stebuklų jis nepadaro, tik pagreitinta sveikimą ir gulėjimo ligoninėje trukmę, bet tai nėra tas vaistas, kuris per kelias dienas panaikina dusulį ir kitus simptomus. Juo labiau kad praktiškai visus pacientus turime gydyti ir nuo gretutinių ligų, nuo plaučių uždegimo. Tam reikia nemažai laiko. Jei virusas lengvesnės formos, paprastai pakanka 5-6 dienų stacionarinio gydymo, o pacientas sveikti baigia namuose. Jei sunkesnės pneumonijos, tuomet reikia dviejų savaičių ar net mėnesio“, – sakė medikas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu į ligoninę tenka guldyti vis jaunesnius pacientus, daugiausia nuo 40 metų, daugiau vyrus.

„Ypač virusas pavojingas tiems, kurie serga cukriniu diabetu, yra nutukę. Apskritai koronavirusas bjaurus dar ir tuo, kad nors dauguma ligonių pasveiksta, tam tikrų pasekmių jis negali atsiratyti ilgai. Tyrimais pagrįstų duomenų dar nėra, bet plaučių pažeidimas, priklausomai nuo gretutinių ligų, be pasekmių nelieka: sunkesnis kvėpavimas, nuovargis, bendras silpnumas gali varginti dar ilgai“, – sakė A. Kaušas.

Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau.

Infektologas nesiryžo prognozuoti, kaip situacija kis toliau, bet kol neturėsime savo rankose vakcinos, virusas vešės.

„Privalome laikytis bendrųjų taisyklių, dviejų metrų atstumas, kaukių dėvėjimas ir rankų dezinfekcija, tai išties efektyvu ir nieko geresnio nėra sugalvota. Žinoma, užsikrėtusiųjų greičiausiai daugės, dauguma gydysis namuose, dviejų tūkstančių per dieną į ligonines nesuguldysi, tad didelė atsakomybė tenka šeimos gydytojams. Ką vertėtų žinoti gydantis namuose? Kuo dažniau kontaktuoti su gydančiu mediku, temperatūrą mušti tik tuomet, jei yra 38 laipsniai ir daugiau, o jei karščiavimas trunka ilgiau nei savaitę, nepraeina kvėpavimo sunkumai, jau būtina kviestis greitąją“, – patarė medikas.

Iš skeptiko tapo realistu

Šiomis dienomis Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriuje beveik visos vietos užimtos. Su skyriaus vedėju aplankėme keletą COVID-19 pacientų. 48 metų Ina, tos pačios ligoninės medicinos seselė, užsikrėtė lapkričio pradžioje, skyriuje guli jau dvidešimt dienų.

„Dėl plaučių uždegimo paūmėjimo reanimacijoje pragulėjau savaitę, dar dvi savaites skyriuje, jau kiek laiko praėjo, bet iki šiol jaučiuosi blogai, dėl bendro silpnumo praktiškai prikaustyta prie lovos. Atsibodo juodai“,  – sakė Ina.

Pacientė atkreipė dėmesį, kad jos vyras buvo didelis koronaviruso skeptikas. „Kiek ironiška, kaip kardinaliai apsivertė jo požiūris, jis dabar aplinkiniams aiškina apie realius viruso pavojus. Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau“,– sakė Ina.

Kitoje palatoje gulintis ir prie deguonies kaukės prijungtas 58-ių Stasys prisipažino, kad buvo ištrauktas iš mirties nagų.

„Jei ne personalas, kuriems esu be galo dėkingas, manęs jau nebebūtų. Tokiomis sąlygomis jie čia dirba pasigerėtinai“, – sakė koronavirusu užsikrėtęs vyras. Stasio teigimu, nors ligoninėje guli jau ne pirmą savaitę, iki šiol nueiti iki tualeto jam yra didžiausias žygdarbis

„Neduok Dieve, niekam tokios patirties nelinkėčiau. Žmona, tiesa, persirgo namie, jai buvo lengviau, mes vyrai, deja, esame silpnoji lytis“, – sakė Stasys. Dabar labiausiai jį vargina ne tik vis dar labai prasta sveikata, bet ir vienišumo jausmas. „Kol gulėjau reanimacijoje, artimieji patyrė tikrą košmarą ir iki šiol manęs nemato, lankyti mus yra uždrausta“, –teigė Stasys.

Praėjusią parą Šiaulių apskrityje fiksuoti 266 susirgimai COVID-19, mirė trys žmonės, priklausę 70-79, 80-89 metų amžiaus grupėms.

Teismas nutartį priėmė pirmadienį, atsižvelgęs į Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą, pranešė ikiteisminį tyrimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT Šiaulių valdybos pareigūnai galimas korupcines schemas Šiaulių ligoninėje tiria nuo 2015 metų spalio, šiuo metu į vieną didelės apimties ikiteisminį tyrimą yra sujungta 12 pradėtų tyrimų. Įtarimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų pareikšti 13 asmenų.

Kaip skelbia STT, tiriamos aplinkybės dėl Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu siekiant turtinės naudos sau ir artimiems asmenims, ligoninės lėšų pasisavinimo, neskaidriai ligoninėje vykdytų viešųjų pirkimų.