Prezidentas Gitanas Nausėda dekretą dėl šio paskyrimo pasirašė praėjusią savaitę.

S. Maslauskaitė-Mažylienė naujas pareigas pradės eiti rugsėjo 19 dieną.

Naujoji ambasadorė nėra karjeros diplomatė. Ji Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, vėliau Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje – bažnytinį paveldą, yra Dailės istorikų draugijos ir Dailininkų sąjungos narė, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto dėstytoja, Vilniaus arkivyskupijos menotyrininkė, nuo 2009 metų iki paskyrimo į Vatikaną vadovavo Bažnytinio paveldo muziejui Vilniuje.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti jos kandidatūrą prezidentui. Ji pareigas turėtų pradėti eiti rugsėjo 19 dieną.

S. Maslauskaitė-Mažylienė nėra karjeros diplomatė. Ji Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, vėliau Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje – bažnytinį paveldą, yra Dailės istorikų draugijos ir Dailininkų sąjungos narė, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto dėstytoja, Vilniaus arkivyskupijos menotyrininkė, nuo 2009 metų vadovauja Bažnytinio paveldo muziejui.

Prisistatydama ministrų kabinetui, S. Maslauskaitė-Mažylienė atkreipė dėmesį, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Romoje ir Vatikane suintensyvėjo vieši svarstymai, kaip grąžinti taiką Ukrainoje, o konferencijos „dažnai pasibaigdavo rezoliucijomis, raštais, kurie kartais atrodydavo padiktuoti tarsi Putino“.

„Manau, kad mano, mokslo žmogaus, nauda buvimo šioje pozicijoje Lietuvai būtų ta, kad galiu eiti į tokio pobūdžio renginius, diskusijos, kažkaip išsakyti (Lietuvos poziciją – BNS). (...) Matome, kad visokie vėjai nupučia tam tikras nuomones iki popiežiaus ausies“, – kalbėjo ji.

Skiriama ambasadorė taip pat tvirtino, kad studijų metu Romoje užmegzti ryšiai „lėmė, kad saitai, ryšiai su Roma nenutrūko“, ji dažnai vykdavo į Italijos sostinę moksliniais tikslais, o mokslo metu susiformavę ryšiai su buvusiais ambasadoriais prie Šventojo sosto, Vatikane pareigas užimančiais mokslo draugais jai gali padėti dirbant diplomatinį darbą.

„Turiu artimus draugystės ryšius, pavyzdžiui, su savo studijų draugu, kuris yra Nuncijus Ukrainoje, monsinjoru Visvaldu Kulboku, taip pat monsinjoras Rolandas Makrickas yra mano studijų draugas, dabar aukštas pareigas užimantis Vatikano valdžioje“, – kalbėjo būsimoji diplomatė.

„Toks kelias ir ne tik kelias, bet ir ryšiai, yra svarbūs, visi žinome, kad jie gali praversti diplomatiniame darbe, ypač Italijoje, kur daug kas yra paremta asmeniniais ryšiais ir profesine diskrecija“, – sakė ji.

Rugpjūtį baigėsi Lietuvos ambasadoriaus Vatikane Petro Zapolsko kadencija.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Pagal derinamą Vyriausybės nutarimo projektą pareigas ji turėtų pradėti eiti rugsėjo 19 dieną.

S. Maslauskaitė-Mažylienė nėra karjeros diplomatė. Ji Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, vėliau Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje – bažnytinį paveldą, yra Dailės istorikų draugijos ir Dailininkų sąjungos narė, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto dėstytoja, Vilniaus arkivyskupijos menotyrininkė, nuo 2009 metų vadovauja Bažnytinio paveldo muziejui.

Rugpjūtį baigėsi Lietuvos ambasadoriaus Vatikane Petro Zapolsko kadencija.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejų pasiekė antroji menotyrininko daktaro Juozapo Blažiūno dovana. Prieš dvejus metus menotyrininkas muziejui padovanojo beveik 100 vienetų kolekciją – bažnytinių brėžinių, piešinių, šįkart – beveik 300 bažnyčios dokumentų ir bažnyčių nuotraukų.

Vienas jų – 1944 metų dokumentas, kuriame Lenkimų klebonas kreipiasi į kitą kleboną dėl leidimo tuoktis lietuvei katalikei ir Raudonosios armijos karininkui. Tokie dokumentai bažnyčiose, kurios yra atokiau nuo miestų, nebuvo vertinami, tačiau dr. J. Blažiūno manymu visi jie taip pat sudaro bažnyčios istoriją.

„Palėpėse daug gali rasi, bet čia ne tas atvejis, kad paėmiau, kas voliojasi jose. Visa tai pirkta aukcionuose, tą laišką, kur skaičiau apie Ovčininkovą, koks jo likimas ir ar Raudonosios armijos leitenantas vedė ją – visa tai yra Bažnyčios istorija“ – teigė menotyrininkas dr. Juozapas Blažiūnas.

Bažnytinius dokumentus, krikšto, tuoktuvių, laidotuvių aktus bei kelis šimtus nuotraukų dr. Juozapas Blažiūnas antradienio rytą padovanojo bažnytinio paveldo muziejui. Juos kaupti pradėjo, kai rašė disertaciją ir bandė ieškoti dingusių meno kūrinių, kai kuriuos identifikuoti. Reikalingus dokumentus, nuotraukas įsigydavo aukcionuose.

„Prisikaupė tiek, kad supratau, kad tai gali būti skirta ne man vienam, gali būti muziejininkams, kitiems mokslininkams, plačiajai visuomenei, dėl to nusprendžiau dovanoti. Tai jau antras toks kartas, bet įtariu, kad bus ir ketvirtas, ir penktas“, – žadėjo dr. J. Blažiūnas.

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė teigia, kad sulaukti sakralinių dovanų visuomet džiugu, nes tai ir paties muziejaus, kaip vietos, kuriai galima patikėti saugoti, dovanoti ar deponuoti turimas vertybes, įvertinimas.

„Bažnytinio paveldo muziejininko darbas yra žavus, nes po sovietmečio patirties, priespaudų ir baisybių, atsiranda ne tik laisvėjimo dalykas, bet ir muziejininkas pajaučia tai per materialius daiktus. Praėjus penkeriems metams po muziejaus atidarymo, žmonės atneša daiktus, vertybes, kurios buvo pavogtos būtent iš šitos bažnyčios, kas yra jau pats didžiausias džiaugsmas. Be to, privatūs asmenys mato šią įstaigą kaip vertą saugoti jų kolekcijas, jų dalis ar fragmentus“, – džiaugėsi Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Tiek prieš dvejus metus gauta dr. J. Blažiūno kolekcija, tiek ir antroji, muziejuje bus aprašomos, tiriamos, pasak muziejaus direktorės, planuojama jas parodyti surengiant parodą.