„Tai ypatinga vieta Lietuvoje. Man atrodo, šiuo metu mes akivaizdžiai nepakankamai išnaudojame tą potencialą, kurį Šiluva turi religinės piligriminės turizmo sferos kontekste“, – žurnalistams sakė valstybės vadovas, ketvirtadienį besilankydamas Šiluvoje ir Raseiniuose.
„Manau, kad negalima paskandinti Šiluvos visoje labai plačioje jūroje kitų aspektų, kuriais Lietuva galėtų pristatyti save kaip turizmo kraštą, nes tai yra ypatingas istorinis, tradicinis ir, sakyčiau, etinis aspektas“, – tvirtino jis.
Prezidentas pažymėjo, kad Šiluvos, pirmosios Vatikano pripažintos Marijos apsireiškimo vietos Europoje, kompleksas svarbus ne tik Raseinių rajonui, bet ir visai Lietuvai – kaip šalies istorinės, kultūrinės, religinės tapatybės ženklas ir kaip piligriminio turizmo objektas.
Anot jo, sėkminga tokių centrų plėtra gali iš esmės prisidėti prie socialinės, kultūrinės, ekonominės atskirties mažinimo.
Šiluva ir kiti panašūs Lietuvos religiniai–turistiniai objektai turi būti žinomi pasaulyje.
„Nepaprastai svarbu, kad Šiluvos bendruomenė, Kauno arkivyskupija, Raseinių savivaldybė aktyviai skleidžia Šiluvos – piligrimystės ir kultūrinės plėtros centro – viziją. Šios ypatingos Lietuvos vietos vertingumas turėtų būti įtvirtintas ir vietos bei nacionalinės politikos instrumentuose – strategijose ir plėtros planuose. Šiluva ir kiti panašūs Lietuvos religiniai–turistiniai objektai turi būti žinomi pasaulyje“, – sakė šalies vadovas.
Jis ragino vietos valdžios atstovus glaudžiau bendradarbiauti su Kultūros paveldo departamentu.
„Mano patarėjų komanda gavo visą reikalingą informaciją, kur yra silpnosios vietos, kur yra galimybės pasiekti proveržį“, – teigė jis.
Dar 2020 metų rugsėjį Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto merai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl religinio turizmo ir piligrimystės idėjų skleidimo. Sutarta bendromis jėgomis skatinti lankyti religinius bei kultūrinius objektus ir kurti piligrimystės įvaizdį.
Tarp tikinčiųjų Raseinių rajonas garsėja Šiluva, kur anksčiausiai Europoje, 1608 metais, apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija, Kelmės rajonas – XVII amžiuje pastatytu Tytuvėnų vienuolyno ansambliu, o Šiaulių rajonas – Kryžių kalnu.
