„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga S.Karczmaro kūrybos namų pristatoma ekspozicija supažindina ne tik su savito stiliaus menininko kūryba, bet ir su senuoju Lietuvos žydų pasauliu.

Štetlas – tarptautiniu terminu tapęs žodis, jidiš kalba reiškiantis nedidelį miestą – apibūdina tipišką Vidurio ir Rytų Europos šalių miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo didelę gyventojų dalį sudarė žydai.

S.Karczmaro kūryboje štetlas – tarsi sumažintas visatos modelis, kurį menininkas nešiojosi visos savo žemiškosios kelionės metu. Štetlas S.Karczmaro kūryboje įgavo vaikystės vaizdinių ir pastebėjimų persmelktą pavidalą. Papildomą impulsą suteikė skaitytų jidiš kalba pasakojimų įspūdžiai.

Šviesa – vienas svarbiausių S.Karczmaro paveikslų elementų. Dieveniškių štetlo gyvenimas skendi jaukioje, gelsvai auksinėje šviesoje. Joje – chatos, žmonės, kasdienio gyvenimo ir švenčių scenos ir prieš daugiau nei 100 metų egzistavęs gyvastingas ir šviesus Dieveniškių žydų gyvenimas – nuo vestuvių iki laidotuvių, su šventėmis, muzikantais, turgaus šurmuliu.

Cfato (tarsi štetlo analogo Izraelyje) serijos darbuose kai kurie siužetai pasikartoja, kai kurie jų nauji, tačiau auksinę šviesą pakeičia išblyškęs, intensyvios Izraelio platumų šviesos paveiktas koloritas, gyvenimo vaizdai paskęsta jau kitoje, kaitra alsuojančioje kasdienybėje. Hebrajiškai „šviesa“ turi ir platesnę prasmę – reiškia ir dvasinę šviesą. Tai nulėmė ir šios parodos pavadinimą. Juolab kad S.Karczmaro kūriniuose šviesos – gerokai daugiau nei dažno jo laikmečio tautiečio, po Holokausto tragedijos panardinusio savo kūrybą į skausmo tamsą.

Kas?  Paroda „Simono Karczmaro štetlo šviesa“.

Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

Kada? Veikia iki spalio 16 d.