Ketvirtadienį Vakarų valstybės patyrė didžiulį pralaimėjimą, kai JT aukščiausia teisių apsaugos taryba nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad priimtų pirmąją rezoliuciją, nukreiptą prieš Kiniją.

Balsavimas surengtas po to, kai buvusi JT teisių vadovė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) rugpjūčio gale paskelbė savo ilgai atidėliotą ataskaitą dėl Sindziango, kurioje kalbama apie galimai įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakaruose esančiame regione.

Tačiau intensyvus Pekino spaudimas balsuojančiuosius, panašu, paveikė – 47 narių taryba 19 balsų prieš 17 nubalsavo prieš debatus, o 11 šalių susilaikė.

Diskusijos rengti nenorėjo Bolivija, Kamerūnas, Kinija, Kuba, Eritrėja, Gabonas, Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kazachstanas, Mauritanija, Namibija, Nepalas, Pakistanas, Kataras, Senegalas, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Venesuela.

Susilaikė Argentina, Armėnija, Beninas, Brazilija, Gambija, Indija, Libija, Malavis, Malaizija, Meksika ir Ukraina.

Daugumos šie balsavimo rezultatai nenustebino, kadangi Pekinas iki balsavimo vykdė intensyvią lobistinę kampaniją.

Tačiau karo draskomos Ukrainos, kuri kovoja prieš Rusijos vykdomą agresiją bei yra smarkiai priklausoma nuo Vakarų paramos, sprendimas susilaikyti buvo netikėtas.

Regis, ir pati Ukraina pergalvojo šį sprendimą.

Žengdama neįprastą žingsnį, Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko penktadienį paprašė, kad „įrašai atspindėtų mūsų poziciją, jog mes palaikome minėto sprendimo priėmimą“.

Žmogaus teisių tarybos pirmininkas argentinietis Federico Villegasas (Federikas Viljegasas) teigė, kad „atkreipsime dėmesį į jūsų pareiškimą“, tačiau pabrėžė, kad „atsižvelgiant į balsavimo praktikas ir taisykles,.. jis išliks toks, koks buvo vakar“.

Net jeigu JT atsižvelgtų į naujausią Ukrainos pareiškimą, rezultatai dėl Kinijos rezoliucijos nepasikeistų.

„Seimas aptarė vadinamąją žmogaus teisių problemą Sindziange, nepaisydamas nei Kinijos pozicijos, nei faktų ar tiesos Sindziango atžvilgiu. Tai yra prieš Kiniją nukreiptas farsas, surežisuotas tam tikrų prieš šalį nusiteikusių individų, kurių tikslas – juodinti Kinijos vardą. Kinijos pusė tam tvirtai priešinasi ir griežtai pasmerkia šiuos veiksmus“, – rašoma ambasados atstovų išplatintame pranešime.

Kinijos atstovybė savo komentare nurodo, jog šiuo metu, „pagerėjus žmonių gyvenimo kokybei, sustiprėjus santarvei ir stabilumui, Sindziangas gali pasigirti geriausia žmogaus teisių padėtimi, kokia tik kada nors buvo“.

Ambasados pareiškime tvirtinama, kad tikrasis tokių iniciatyvų tikslas yra kištis į Kinijos vidaus reikalus prisidengiant žmogaus teisėmis, taip pat pakenkti šalies įvaizdžiui, tačiau šie veiksmai „yra pasmerkti žlugti“.

Kaip skelbta, uigūrų atstovė Rayhan Asat (Reihan Asat) Seime ketvirtadienį sakė, kad daugelis žmonių Kinijoje yra nelegaliai įkalinti, dirba priverstinį darbą.

„Ne mažiau kaip milijonas žmonių yra nelegaliai įkalinti, yra priversti dirbti priverstinį darbą medvilnės laukuose ir įvairiose įmonėse. Tai yra nusikaltimas žmoniškumui. Pasaulis gali sustabdyti šiuos žiaurumus prieš tai, kol Kinijos vyriausybė imsis dar žiauresnių priemonių“, – sakė žmogaus teisių advokatė.

R. Asat sakė, kad tarp žmonių, kurie nukentėjo nuo Kinijos režimo, yra daug mokslininkų, menininkų, nepilnamečių, vienas jų – jos brolis.

Diskusiją apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje ketvirtadienio Seimo posėdyje organizavo Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Pasak komiteto pirmininko konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, šios kadencijos parlamentui ypač svarbios žmogaus teisės, nesvarbu, ar pažeidimai daromi Kinijoje, ar Baltarusijoje, ar Rusijoje.

„Diskusijos aktualumas šiandien ypač didelis demokratinių valstybių bendruomenei vis ryžtingiau kalbant ir imantis veiksmų, kuriais siekiama stabdyti Kinijos veiksmus, nukreiptus prieš uigūrų tautinę mažumą Sindziange“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime cituojamas Ž. Pavilionis.

Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

Sindziango regione Kinijoje gyvena didžiausia uigūrų, kurių dauguma yra musulmonai, mažuma.

Teisių gynimo grupės mano, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų atstovų yra kalinami stovyklose Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose. Kinija taip pat kaltinama tuo, kad tame regione prievarta sterilizuoja moteris ir sistemingai taiko prievartinį darbą.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės šiose įstaigose mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

„Etninių mažumų gyvenamos vietos, tokios kaip Sindziangas ir Tibetas, išsiskyrė kaip puikūs Kinijos pažangos dėl žmogaus teisių pavyzdžiai“, – per Pekine surengtą forumą JAV ir Kinijos santykių klausimais sakė Wang Yi.

Wang Yi tokią kalbą pasakė politikams įvairiose šalyse, įskaitant JAV, smerkiant mažumų atstovų kalinimą Sindziange.

Vėliau pirmadienį Wang Yi vaizdo ryšiu turi kreiptis į Jungtinių Tautų metinę Žmogaus teisių tarybos sesiją. Jis kalbės apie „Kinijos filosofiją, praktiką ir patirtį ginant žmogaus teises“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Tačiau JAV valstybės departamentas yra sakęs, kad Kinijos veiksmai Sindziange prilygsta genocidui, o Kanada svarsto, ar priimti panašią deklaraciją.

Teisių gynimo grupės ir aktyvistai sako, kad Kinija taip pat griežtai varžo tibetiečių religiją ir kultūrą, griauna jų vienuolynus. Pastaraisiais metais keli tibetiečiai protestuodami prieš tokį Kinijos valdymą susidegino.

Reporteriams draudžiama nepriklausomai dirbti Tibete. Pekinas tvirtina, kad dėl jo veiksmų šis regionas, kuris anksčiau esą buvo atsilikęs, dabar vystosi.

Wang Yi pirmadienį sakė, jog Kinija „visuomet įsipareigojusi“ ginti žmogaus teises, o BVP augimą per capita bei tikėtiną gyvenimo trukmę minimuose regionuose pateikė kaip įrodymus, kad teisės čia ginamos.

„Manome, kad teisės į pragyvenimą ir plėtrą yra pirmaeilės svarbos pagrindinės žmogaus teisės“, – pabrėžė Wang Yi.

Nepaisant nuolatinių Kinijos vyriausybės skundų ir prieštaravimų, JAV Kongresas priėmė vadinamąjį Uigūrų žmogaus teisių politikos aktą, kuris iškraipė žmogaus teisių faktinę situaciją, taip pateisinant nepagrįstus kaltinimus Kinijos vyriausybės politikai Sindziange, sąmoningą priemonių kovoje su terorizmu ir radikaliomis jėgomis šmeižimą, Kinijos etninės ir religinės politikos kritikavimą ir grasinimus įvesti Kinijai sankcijas. Tai taip pat siunčia rimtai klaidinančius signalus teroristinėms jėgoms.

Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, Sindziangas išgyveno tūkstančius teroristinių atakų, sukėlė daugybės nekaltų žmonių mirtis ir padarė neišmatuojamą žalą nuosavybei. Ekstremizmas naudoja religiją kaip priemonę neteisingų doktrinų skleidimui tam, kad sujauktų žmonių protus, paneigtų visas pasaulietiškas idėjas ir modernią civilizaciją, bei negaili pastangų propaguojant idėją, kad džihadas ir kankinystė padeda patekti tiesiai į rojų. Ekstremistai naudoja teroristinius metodus žudant kitus ir bergždžiai bando suskaldyti valstybę bei įsteigti ekstremistinį, po religijos šydu pasislėpusį režimą.

Sindziangas įkūrė mokymo centrus remiantis įstatymais, užkertančiais kelią terorizmo ir religinio ekstremizmo sklidimui. Mokiniai – tai žmonės, kurie yra suklaidinti religinio ekstremizmo ir terorizmo. Profesinis mokymas Sindziange užtikrino mokinių žmogaus teises, išgelbėjo jų gyvybes ir neleido jiems tapti terorizmo aukomis. Šiuo metu visi mokiniai jau yra perėję mokymus ir grįžę į visuomenę rado norimus darbus su tinkamu atlyginimu, toliau gyvena normalų gyvenimą. Ateityje vietos valdžia siūlys mokymo programas, pritaikytas mokinių poreikiams tenkinti, o jų dalyviai galės laisvai prisijungti arba nutraukti programas bet kuriuo metu. Mokymo programos bus skirtos bendrinės kalbos mokymuisi, teisinių žinių ir profesinių įgūdžių įgijimui ir taip toliau.

Profesinis mokymasis ir ruošimas Sindziange labai sėkmingas ir yra teigiamai įvertintas tarptautinės bendruomenės. Sindziangas padarė didelę pažangą kovojant su terorizmu ir naikinant ekstremizmą, gauna vis daugiau „stabilumo dividendų“. Per pastaruosius trejus metus neįvyko nė viena žiauri teroristinė ataka. Ekstremistų skverbimasis buvo veiksmingai sustabdytas, viešasis saugumas Sindziange pastebimai pasitaisė. Nuo 2018-ųjų metų pabaigos, daugiau nei 1000 užsienio lankytojų iš daugiau nei 70 delegacijų aplankė profesinio mokymo centrus Sindziange. Tarp jų – JT pareigūnai, diplomatiniai pasiuntiniai Kinijoje ir religinių organizacijų atstovai. Patys apsilankę Sindziange, žmonės suprato pastangų kovoje su terorizmu skubumą, būtinumą, teisėtumą ir racionalumą bei pripažino, kad profesinio ugdymo programa Sindziange pilnai atitinka Jungtinių Tautų tikslus ir principus prevencinėje kovoje prieš terorizmą, saugant svarbiausias žmogaus teises, o programa yra verta visiško pripažinimo.

Religinio įsitikinimo laisvė negali tapti religinio ekstremizmo priežastimi. Žmogaus teisių apsauga nėra apsauginis terorizmo „skėtis“. Tai – tarptautinės bendruomenės įtvirtintas susitarimas. Mes niekados nepripažinsime ideologinį atspalvį turinčių „dvigubų standartų“ vertinant Kinijos vyriausybės pastangas kovojant prieš terorizmą ir gelbėjant ekstremizmo aukas. Joks juodinimas negali nuneigti fakto, kad Sindziangias padarė pažangą žmogaus teisių srityje. Joks šmeižtas negali sustabdyti visų Sindziango etninių grupių vienijimosi. Joks sąmokslas negali kliudyti Sindziango vystymuisi ir klestėjimui. Sindziange taika ir stabilumas nėra lengvai pasiekiami. Svarbiausia žmogaus teisė yra laimė. 1,4 mlrd. žmonių Kinijoje, įvairiausios etninės grupės, įskaitant ir uigūrus Sindziange, puoselėjame laimingą gyvenimą ir mes trokštame kurti bendruomenę su bendra ateitimi ir dalytis laime su visu pasauliu.

Stiprus 6,4 balo žemės drebėjimas, kurio židinys buvo nedideliame gylyje, penktadienį supurtė Kinijos vakarinį Sindziango regioną, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), o Kinijos pareigūnai nurodė, kad žuvo mažiausiai trys žmonės.

Požeminių smūgių epicentras buvo Pišano apygardoje, už 164 km į šiaurės vakarus nuo Hotano miesto ir už 131 km į pietryčiu nuo Jarkendo.

Pasak USGS, drebėjimo židinys buvo 20 km gylyje, o anksčiau buvo skelbta, kad smūgių stiprumas buvo 6,1 balo. Vėliau užfiksuota virtinė pakartotinių smūgių, iš kurių stipriausias buvo 4,8 balo, pridūrė Geologijos tarnyba.

Ta teritorija yra Taklamakano dykumos pakraštyje, bet Kinijos žemės drebėjimų administracija pranešė, kad trys žmonės žuvo Pišane, turinčiame 258 tūkst. gyventojų, daugiausiai musulmonų uigūrų.

Vieno Pišano valstybinio ūkio darbininkas Li Hua sakė valstybinai naujienų agentūrai „Xinhua“, kad juto stiprius smūgius penktame aukšte esančiame bute, trukusius apie minutę.

„Jaučiuosi apsvaigęs“, – pranešime cituojami Li Hua žodžiai.

Daugiau negu 450 žmonių žuvo praeitais metais Kinijos neramiame Sindziango regione, kuriame dauguma gyventojų yra musulmonai, pranešė viena žmogaus teisių organizacija, nurodžiusi, kad aukų buvo daugiau tarp vietos uigūrų negu etninių kinų.

Sindziangą krečiančius neramumus, kai kada taip pat persimetančius į kitus Kinijos regionus, valdžia įvardija kaip „terorizmą“ ir kaltina „separatistus“.

Informacija apie padėtį tame regione griežtai kontroliuojama valdžios, o Vašingtone įsikūręs Uigūrų žmogau teisių projektas (UHRP) savo analizei naudojo duomenis, randamus Kinijos ir užsienio žiniasklaidos pranešimuose, todėl visi skaičiai pateikiami su tam tikra paklaida.

Pernai Sindziange smurtas nusinešė 457–478 žmonių gyvybių, nurodė UHRP, pridūrusi, kad sugebėjo nustatyti, jog 235–240 iš tų žmonių buvo uigūrai, o 80–86 – kinai, sudarantys šalyje etninę daugumą.

Bendras aukų skaičius pernai buvo daugiau negu dvigubai didesnis lyginant su 2013 metais, kai žuvo 199–237 žmonės – 116–151 uigūras ir 32–38 kinai.

Didėjantis aukų skaičius atspindi Kinijos naudojamą „perdėtą jėgą“ ir „blogėjančią saugumo aplinką“ nuo tada, kai šalies prezidentu prieš dvejus metus tapo Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), sakoma pranešime.

Kinijos Sindziango regiono, kur gyvena daugiausia musulmonai uigūrai, sostinės valdžia nubalsavo už tai, kad būtų uždrausta viešumoje nešioti burkas, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida, Kinijai į neramumus reaguojant griežtomis priemonėmis, kurias kritikai vadino diskriminacinėmis.

Urumčio miesto taryba trečiadienį „svarstė ir priėmė „Taisykles už burkų nešiojimo viešose Urumčio zonose uždraudimą“, pranešė naujienų portalas „Sina“.

Dabar priemonė keliaus į regiono parlamentą, kuris ją „išnagrinės ir tada įgyvendins“.

Kinija ir anksčiau stengėsi skatinti moteris nedengti veido, o saugumo pareigūnai dažnai registruoja detales tų, kas dėvi burką – musulmonių drabužį, dengiantį visą kūną, veidą ir akis.

„Projektas „Grožis“ daugiausia uigūrų gyvenamame Kašgaro mieste apėmė viešųjų ryšių ataką skatinant moteris nenešioti tradicinių musulmoniškų drabužių.

Daugelis Sindziango ekspertų sako, kad burkų uždraudimas ir giežtas taisyklių taikymas dar labiau stigmatizuos uigūrus.

Uigūrai tradiciškai laikėsi nuosaikios islamo formos, bet, Kinijai pastaraisiais metais suintensyvinus griežtas saugumo priemones, daugelis ėmė laikytis papročių, dažniau matomų Saudo Arabijoje ar Pakistane, tokių kaip visą moters veidą dengiančių skraisčių nešiojimas.

Garsus Kinijos mokslininkas iš daugiausia musulmoniškos uigūrų etninės grupės kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas dėl pastabų per paskaitą universitete apie neramų Sindziango regioną, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Buvęs profesorius Ilhamas Tohti (Ilchamas Tochtis) antradienį to didžiulio Vakarų Kinijos regiono teisme buvo nuteistas už „separatizmą“. Tai išprovokavo teisių gynimo grupių, JAV ir Europos Sąjungos (ES) pasipiktinimą.

Byla prieš I.Tohti iš dalies buvo grindžiama paskaitų universitete įrašais, kuriuose jis sako, kad Sindziangas „pirma priklausė uigūrų etninei grupei“, o ne Kinijos hanų daugumai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Prokurorai sakė, kad ta kalba ir kitos pastabos, kuriomis jis abejojo vyriausybės versija dėl vieno pernai Sindziange įvykusio smurtinio incidento, paskatino kitus prisidėti prie „separatistinių grupių“.

I.Tohti teigė, kad Kinijos konstitucija garantuoja piliečiams žodžio laisvę, bet prokurorai sakė, kad „Kinijos piliečiai naudodamiesi savo laisve negali kenkti valstybės interesams“, nurodoma „Xinhua“ pranešime.

I.Tohti advokatas Li Fangpingas AFP sakė, jog kelias pastabas „Xinhua“ pacitavo netiksliai ir jog jis pateikė skundą remdamasi tuo, kad įrodymų paskelbimas prieš tai, kai I.Tohti turėjo galimybę pateikti apeliaciją, yra neteisėtas.

Teismas pietvakarių Kinijoje penktadienį dėl anksčiau šiais metais įvykdyto išpuolio traukinių stotyje, kai žuvo 31 žmogus, tris atsakovus nuteisė mirtį, o dar vieną – kalėti iki gyvos galvos, savo oficialiame mikrotinklaraštyje pranešė valstybinė televizija.

Vyriausybė dėl to išpuolio kaltino kovotojus iš Kinijos vakarinio regiono Sindziango.

Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai uigūrai, ketvirtadienį mažiausiai 31 žmogus žuvo, o dar daugiau kaip 90 buvo sužeisti, kai du automobiliai turgavietėje įsirėžė į žmones ir nugriaudėjo virtinė sprogimų.

Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, du visureigiai įsirėžė į žmones turguje, esančiame regiono sostinėje Urumčyje. Vienas visureigių sprogo.

„Xinhua“ pranešime nurodoma, jog tai naujas „rimtas teroristinis incidentas neramumų nuolat sukrečiamame “Sindziange.

Socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbtose nuotraukose matyti gatvėje, kurios pakraščiuose auga medžiai, gulinčios išpuolio aukos ir ant netvirtų taburečių sėdintys žmonės, kitose - liepsnos ir rūkstantys prekystaliai, nuo kurių į orą kyla dūmų debesys. Šių nuotraukų autentiškumas kol kas nepatvirtintas.

Didžiulis, formaliai autonominis Sindziango regionas dažnai krečiamas išpuolių, dėl kurių Pekino valdžia kaltina „teroristus“, tačiau žmogaus teisių organizacijos tvirtina, kad tuos neramumus provokuoja uigūrų kultūrinė priespauda ir šiurkščios saugumo priemonės.