Šiuo metu savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų.

Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo didinimą.

Savaime apaugančių mišku plotų ėmė sparčiai mažėti prieš dešimtmetį, kai įsigaliojo nuostata, kad mišku galima apskaityti tik 20 metų amžiaus medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę.

„Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs – 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš jų dirbtiniu būdu įveista tik 23 proc. miškų. Tuo tarpu savaime susiformavę miškai sudaro net 77 proc. visų naujų miškų. Iš to galime matyti, koks didelis potencialas slypi savaiminiuose miškuose. Visgi savaime apaugančių mišku plotų ėmė sparčiai mažėti prieš dešimtmetį, kai įsigaliojo nuostata, kad mišku galima apskaityti tik 20 metų amžiaus medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę. Jaunesniais medžiais apaugusi žemė pradėta traktuoti kaip apleista, savininkai imti bausti, todėl norėdami išvengti baudų, savaime išaugusius medžius privačioje žemėje pradėjo pjauti“, – teigia L. Jonauskas.

Seimo nario manymu, priėmus siūlomą įstatymo pataisą, būtų galima išsaugoti bent dalį savaime susiformavusių miškų ir taip prisidėti prie šalies miškingumo didinimo.

„Jei bausime privačios žemės savininkus, kurie norėtų ilgalaikėje perspektyvoje ugdyti mišką ir dabar nepjauna savo privačioje ne miško paskirties žemėje augančių savaiminukų, tikrai nepasieksime užsibrėžtų miškingumo didinimo tikslų. Būtų neprotinga neišnaudoti tokio potencialo. Mano manymu, kaip tik tokiems savininkams, kurie leidžia ne miško žemėje augti miškui, reikia ne tik palengvinti ne miško žemės keitimą mišku, bet ir skatinti juos šioje žemėje ugdyti mišką. Šios Vyriausybės programoje numatyta, kad 2024 metų šalies miškingumas turi siekti 35 proc. Jei norime pasiekti šių tikslų, tam reikėtų įveisti 89 tūkst. ha naujų miškų, todėl reikia kuo daugiau priemonių, kurios leistų ištrūkti iš stagnacijos ir pasiekti proveržį miškingumo didinime“, – sako L. Jonauskas.

Pagal siūlomą projektą, „medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas“.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Toliau pakeitimai Seime bus svarstomi birželio pabaigoje. 

Pataisos numato, kad nepriklausomi valdybų nariai valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose turėtų sudaryti ne mažiau kaip penktadalį narių, o ne pusę, kaip yra dabar.

Tai reikštų, kad šiose įmonėse 3/5 valdybos narių būtų valstybės ar savivaldybių tarnautojai. 

Ekonomikos komiteto pirmininkas, socialdarbiečių atstovas Rimantas Sinkevičius sakė Lietuvoje nežinantis nė vienos įmonės, kurios savininkai valdybos daugumą sudarytų iš nepriklausomų  asmenų.

„Deleguojame atsakomybę vieniems, o sprendimus priima kiti. Daug kur pasaulyje gerąja valdysenos praktika remiamasi privataus verslo praktika“, – teigė R. Sinkevičius, pripažinęs, kad tokių bandymų buvo, bet nepasiteisino.  

Jis pabrėžė, kad nauja tvarka būtų taikoma tik tada, kai baigtųsi dabar veikiančių valdybų  kadencijos. 

Pataisomis taip pat siūloma neleisti valdybos nariu skirti įmonės vadovą.

„Geriau, kad nebūtų valdybos nariu vadovas. Aišku, jis ir taip įtaką turės“, – sakė pataisas pristatęs R. Sinkevičius.

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas klausė, ko tokiomis pataisomis siekiama – daugiau kompetencijos ir profesionalumo ar politikos ir biurokratijos.

Pataisas pateikė R. Sinkevičius, „valstiečiai“ Zenonas Streikus, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas ir Jonas Jarutis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Bartkevičius.

Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad valdybos nariais turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir nepriklausomi nariai – jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę narių, o ne mažiau kaip penktadalį – darbuotojų atstovai. 

Seime ketvirtadienį jau buvo priimtos pataisos, įteisinančios kitą įmonių valdybų formavimo tvarką. Seimas leido pertvarkyti Kelių direkciją daugiau nei pusę jos valdybos narių skiriant iš valstybės atstovų.