Pokyčiams nuo liepos pirmosios ruošiasi ir Lietuvos paštas, mat didžioji dalis siuntų keliauja būtent iš Kinijos. Iki šiol deklaruoti teko mažiau nei procentą visų jų. Manoma, kad šis skaičius smarkiai išaugs, tad Lietuvos paštas laikinai didina darbuotojų skaičių.

„Galimai mes turėsime pritraukti virš šimto papildomų darbuotojų tai apimčiau darbų, kurie bus pereinamuoju laikotarpiu“, – aiškino Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Brangstančios prekės iš Kinijos atveria naują nišą Lietuvos prekybininkams.

Tačiau kiek tokie pokyčiai gali pakeisti prekės kainą? Pavyzdžiui, perkant telefono dėklą už penkis eurus, pridėjus PVM, bendra suma turėtų sudaryti daugiau nei šešis eurus. Dar papildomai reikės sumokėti muitą, kuris siekia nuo devynių iki dešimties eurų. Tikėtina, kad dar reikės susimokėti paštui už siuntos saugojimą. Kai ji pasieks Lietuvą, paštas praneš, kaip siuntą deklaruoti.

„Tuo atveju, kai nebus nurodytas arba bus nurodytas netikslus telefono numeris, šios informacijos klientas gali negauti laiku, gali negauti apskritai, jeigu mes neturėsim galimybės jo pasiekti. Tais atvejais, be abejo, siuntos bus atitinkamai grąžinamos siuntėjams“, – sakė A. Sungailienė.

Atskirą deklaravimo sistemą ruošia ir muitinė. Žada, kad susimokėti mokesčius už gautą siuntinį pakaks vos keleto žingsnių. „Pirmiausia reikės save autorizuoti, panašiai kaip bankininkystėje. Po to jis turi gauti kodą, kuris galioja visoje Europos Sąjungoje“, – teigė muitinės departamento atstovas Vitas Volungevičius.

Brangstančios prekės iš Kinijos atveria naują nišą Lietuvos prekybininkams. Dėl mokesčių kiniškos prekės pabrangs, be to, jų reikia ilgai laukti. O štai vietos prekybininkai už tokia pat kainą tokį patį daiktą gali pristatyti kone iškart.

„Mes nuosekliai ruošiamės pirkėjų antplūdžiui. Tikrai jo tikimės, kadangi prekės iki 22 eurų yra populiarios tiek mūsų elektroninėje platformoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos didžiosiose platformose“, – kalbėjo „pigu.lt“ atstovas Nerijos Mikalajūnas.

Vis dėlto prekių iš trečiųjų šalių, pašto duomenimis, sumažėjo trečdaliu, todėl, jei kainos taps panašios, siuntų iš Kinijos į Lietuvą atkeliaus dar mažiau. Prekybininkai įsitikinę: dabar bus lygios konkurencijos sąlygos ir tarp tų pardavėjų, kurie iš Kinijos pirkdavo nuolat, o mokesčių nemokėjo.

„Siuntos, ateinančios iš Kinijos per 3 savaites-mėnesį, dabar gali iki dar plius mėnesio vėluoti. Taip pat ir siunčiant į JAV, ten apskritai yra nesusitvarkoma su logistika, siuntos stovi ir, (...) užuot per dvi savaites nukeliavusios, dabar kartais užtrunka net 10 savaičių“, – Eltai sakė V. Budrienė.

Tuo metu Europos šalyse situacija yra stabilesnė, tačiau tam tikras vėlavimas išlieka.

„Vėlavimas yra dėl to, kad kai kurios šalys riboja siuntų įteikimą klientams, kad per daug nevaikščiotų laiškininkai ar per daug į pašto skyrius neitų“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovė.

Tuo metu siuntų skaičius Lietuvoje, pasak V. Budrienės, palyginti su karantino laikotarpiu, šiuo metu mažėja, tačiau, lyginti su praėjusiais metais, išlieka du kartus didesnis.

„Karantino laikotarpiu buvo kažkur du puse karto išaugę siuntų kiekiai, dabar augimas mažėja, bet jis vis tiek yra fiksuojamas apie du kartus“, – nurodė V. Budrienė.

Jo teigimu, iš viso į šalį iš Kinijos jau atgabenta beveik 32 mln. apsaugos priemonių.

„Šiuo metu iš Kinijos yra atvykę daugiau nei 32 mln. pozicijų įvairių apsaugos priemonių iš 35 mln. eurų. Sutartis dar buvo pasirašyta kovo mėnesį. Planuojame, kad paskutinės apsaugos priemonių pozicijos atvyks iki šio mėnesio galo“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Guščius.

Šiuo metu iš Kinijos yra atvykę daugiau nei 32 mln. pozicijų įvairių apsaugos priemonių iš 35 mln. eurų.

„Siekiant tinkamai pasiruošti antrai koronaviruso bangai, valstybės tikslas yra sukaupti ne mažesnį nei trijų mėnesių atsargų rezervą būtent kalbant apie asmens apsaugos priemones“, – teigė jis.

Lietuvos kariuomenės atstovas taip pat priminė, kad nuo birželio mėnesio šalies gydymo įstaigos apsaugos priemones medikams pirkti, laikyti ir paskirstyti turės pačios.

„Visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos nuo birželio pirmos dienos pačios rūpintis apsaugos priemonių įsigijimu, jų sandėliavimu ir paskirstymu“, – sakė A. Guščius.

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

„Oro navigacija“: atšaukti skrydžiai mažina pajamas

Skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“ skaičiuoja, kad dėl sumažėjusių tranzitinių skrydžių į Kiniją įmonė gaus mažiau pajamų, tačiau didelės įtakos jos veiklai tai neturės.

„Kiek tiksliai pajamų praras bendrovė, kol kas apskaičiuoti sunku. Tai priklausys nuo to, kaip greitai koronaviruso iššūkis bus suvaldytas ir kiek laiko oro bendrovės atšaukinės skrydžius į Kiniją“, – BNS sakė „Oro navigacijos“ Komunikacijos vadovas Vytautas Beniušis.

Sausį bendrovė aptarnavo 640 tranzitu per Lietuvą į Kiniją ir iš jos vykusių skrydžių – 6 proc. mažiau nei pernai. Pirmosiomis vasario dienomis jų sumažėjo 43 procentais.

Vidutiniškai už vieną skrydį per Lietuvos oro erdvę iš Europos į Kiniją įmonė gauna apie 170 eurų pajamų.

Tranzitiniai skrydžiai sudaro apie 75 proc. visų „Oro navigacijos“ aptarnaujamų skrydžių. Už juos įmonė kasmet gauna apie 21 mln. eurų – apie 70 proc. visų pajamų. Skrydžiai į Kiniją kasdien sudaro apie 4-6 proc. visų per Lietuvą atliekamų skrydžių.

Lietuvos paštas: gali įstrigti siuntos Kinijoje

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovės Vaidos Budrienės teigimu, kol kas siuntos iš Kinijos į Lietuvą atkeliauja be sutrikimų, tačiau gali užstrigti siuntų išsiuntimas iš Kinijos, kur nedirba daugelis logistikos centrų ir gamybos įmonių.

„Kol kas sutrikimų nefiksuojame, siuntos gaunamos, tačiau matydami situaciją ir kaip viskas vystosi, darome prielaidą, kad greičiausiai Kinijoje užstrigs siuntų išsiuntimas. Elektroninės parduotuvės priiminėja užsakymus, bet nėra kam pakuoti, išsiųsti, pagaminti. Šitoje dalyje gali būti sutrikimų“, – BNS sakė V. Budrienė.

Daugiau informacijos ji žadėjo pateikti pirmadienį, kai po naujametinių atostogų Kinijoje į darbą grįš verslo centrai, elektroninės parduotuvės.

Siuntos iš Kinijos sudaro 64 proc. viso siuntinių srauto, keliaujančio per Lietuvos paštą.

Kitos logistikos bendrovės nejaučia koronaviruso įtakos 

Tuo metu siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ teigia, kad dauguma Kinijos elektroninių parduotuvių turi sandėlių Europoje, todėl kol kas jokių sutrikimų įmonė nejaučia. Vis dėlto ateityje, jei judėjimas Kinijoje bus ribojamas, gali kilti problemų.

„Kol dar prekiaujama likučiu, sustojusios gamyklos dar problemų nekelia trumpuoju laikotarpiu, bet jei krizė užsitęstų ir Kinija būtų uždaryta, izoliuota tiek prekių judėjimu, tiek žmonių judėjimu, ilgesniam laikotarpiui tai pasijustų pirmiausia prekybininkams, po to atsirandame ir mes, kaip tarpininkas“, – BNS sakė įmonės komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Siuntos iš Kinijos sudaro apie 1 proc. visų „DPD Lietuvos“ siuntų apimčių.

Šiaulių oro uosto, aptarnaujančio krovininius orlaivius, vadovė Aurelija Kuezada BNS sakė, kad jame nekraunama jokių su Kinija susijusių siuntų, todėl jokio poveikio verslui nėra.

BNS anksčiau kalbinti ekonomistai sakė, kad kol kas situacija Kinijoje didžiausios įtakos turi jos pačios ekonomikai – šalies ūkio augimas šiemet bus lėtesnis nei prognozuota, tačiau jei situacija negerės, stringančios logistikos grandinės ilgainiui pasieks ir Lietuvą. Koronavirusas neigiamos įtakos turi ir turizmo sektoriui.

Prieš mėnesį Kinijos mieste Uhane kilęs naujo koronaviruso protrūkis šalyje jau pareikalavo daugiau nei 800 aukų, oficialus užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 37,5 tūkst. Pavienių viruso atvejų yra ir kitose Azijos, Europos šalyse, JAV.