Aktyvistai 22 metų Mahsos Amini mirties aplinkybes vadina įtartinomis ir ragina kaltuosius patraukti atsakomybėn.

M. Amini, kuri su šeima lankėsi Irano sostinėje, antradienį sulaikė policijos skyriaus, atsakingo už griežtą aprangos kodą moterims, pareigūnai. Pagal šį kodą moterys viešumoje privalo ryšėti skaras.

„Deja, ji mirė, jos palaikai perduoti medicinos eksperto biurui“, – pranešė Irano valstybinė televizija.

Šalies žiniasklaida, įskaitant svetainę „Iran Wire“ ir laikraštį „Shargh“, citavo merginos šeimą, sakiusią, kad M. Amini, kuri iki tol buvo sveika, kelios valandos po arešto buvo nuvežta į ligoninę komos būsenos, o dabar mirė.

Pažeidimus Irane stebintis kanalas „1500tavsir“ pranešė, kad ji patyrė smūgį į galvą.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti prie ligoninės, kurioje buvo gydoma M. Amini, susirinkusi minia ir ją vaikanti policija, taip pat žmonės, vėliau vakare reiškiantys pasipiktinimą režimu.

„Privalo stoti prieš teisingumą“

„Aplinkybės, nulėmusios įtartiną sulaikytos 22 metų moters... mirtį, apimančios įtarimus kankinimu ir kitokiu blogu elgesiu sulaikius, privalo būti... ištirtos“, – paskelbė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.

„Vadinamoji moralės policija Teherane savavališkai areštavo ją trys dienos prieš jos mirtį, taikydama šalies įžeidžiamus, žeminamus ir diskriminuojamus įstatymus dėl priverstinio dengimosi, – pareiškė organizacija. – Visi atsakingi agentai ir pareigūnai privalo stoti prieš teisingumą.“

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) penktadienį socialiniame tinkle „Twiiter“ pasmerkė M. Amini mirties aplinkybes.

„Mes labai susirūpinę dėl 22 metų Mahsos Amini, kurią, kaip pranešama, sulaikytą sumušė Irano moralės policija, mirties, – rašė jis. – Jos mirtis nedovanotina. Toliau reikalausime Irano pareigūnų atsakomybės už tokius žmogaus teisių pažeidimus.“

Garsus iraniečių advokatas Saeedas Dehghanas (Saidas Dehganas) tviteryje M. Amini mirtį pavadino žmogžudyste ir sakė, kad ji patyrė smūgį į galvą, nulėmusį kaukolės pamato skilimą.

Valstybinė televizija penktadienį parodė medžiagą, kurioje esą matyti, kaip ji didelėje, moterų pilnoje salėje per ginčą su instruktore dėl aprangos parkrinta ant grindų.

Teherano policija penktadienio pareiškime tvirtino, kad tarp pareigūnų ir M. Amini „nebuvo jokio fizinio susidūrimo“.

Pranešime nurodoma, kad M. Amini buvo tarp moterų, antradienį atvežtų į policijos nuovadą „instruktažui“ apie aprangos kodą.

„Ji staiga nualpo“, – sakoma pareiškime.

Anksčiau prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) nurodė vidaus reikalų ministrui pradėti tyrimą dėl M. Amini atvejo.

Niujorke įsikūrusio Irano žmogaus teisių centro (CHRI) vadovas Hadi Ghaemi (Hadis Gaemis) M. Amini mirtį pavadino „tragedija, kurios buvo galima išvengti“.

„Atsakinga Irano vyriausybė“, – pareiškė jis.

M. Amini mirė Irane ir užsienyje vis prieštaringiau vertinant iraniečių moralės policijos elgesį.

E. Raisi planuoja kitą mėnesį nuvykti į Niujorką, į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kur jo tikriausiai laukia daug klausimų dėl žmogaus teisių padėties Irane.

Su trijų dienų vizitu Libane viešinti M.Le Pen susitiko su šalies aukšto rango pareigūnais.

Antradienio rytą buvo numatytas M.le Pen susitikimas su didžiuoju musulmonų sunitų muftijumi šeichu Abdel-Latifu Derianu (Abdel Latifu Derianu).

M.Le Pen atvykus į muftijaus biurą, vienas iš jo padėjėjų padavė politikei skarelę ir paprašė ją užsirišti. Politikė atsisakė tai padaryti.

M.Le Pen nurodė, kad anksčiau buvo susitikusi su Egipte įsikūrusio pagrindinio sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ didžiuoju muftijumi ir tąsyk skarelės neryšėjo.

Kai politikei buvo pasakyta, kad Libane laikomasi kitų tradicijų, ji nuėjo prie savo automobilio ir išvyko.

Berno apygardos teismas praėjusį mėnesį nusprendė, kad 29 metų serbų kilmės moteris iš sausojo valymo firmos buvo atleista be priežasties ir nurodė darbdaviui išmokėti jai nesumokėtą darbo užmokestį ir atlyginti nuostolius, pranešė savaitraštis „Le Matin Dimanche“.

Moteris, kuri įvardijama tik kaip Abida, buvo atleista 2015 metų sausį po to, kai ėmė gaubti galvą musulmoniška skara. Šiame darbe ji dirbo jau šešerius metus, nurodė savaitraštis.

Jos darbdavys Berne pareiškė moteriai, kad skaros ryšėjimas pažeidžia higienos reikalavimus ir liepė jai ją nusiimti, antraip bus atleista.

Ji keliskart žadėjo kasdien skalbti savo skarą arba ryšėti vienkartines skaras, tačiau darbdavys nesutiko.

Berno teismas nusprendė, kad ši firma pažeidė moters teisę į išraiškos laisvę, kurią numato konstitucija, sakoma straipsnyje.

„Le Matin Dimanche“ rašė, kad skaros ryšėjimas gali būti priežastimi nutraukti darbo santykius tik tokiais atvejais, kai tampa nebeįmanoma atlikti pareigas, įrašytas darbo sutartyje arba jei tai „iš esmės paveikia“ darbo aplinką.

Šitokia byla yra viena pirmųjų Šveicarijoje, rašė savaitraštis, ir paminėjo tik dar vieną žinomą bylą, kuri buvo nagrinėjama 1990 metais, kai mašinas gaminanti įmonė šalies rytuose taip pat buvo apkaltinta atleidusi moterį už skaros ryšėjimą.

Šį teismo sprendimą pasveikino kelios musulmonų grupės.

„Neturėtų būti svarbu, ar moteris ryši skarą, ar vyras yra užsidėjęs žydišką jarmulką. Darbe turėtų būti svarbi kompetencija, o ne dėvimi drabužiai“, – dienraščiui sakė Onderis Gunesas iš Šveicarijos islamo organizacijų federacijos.

Būrys žinomų kauniečių pirmieji Lietuvoje dalyvavo netradicinėje pamokoje – paslaptis, kaip kaskart vis kitaip, išskirtinai bei įdomiai užsirišti skarą, jiems atskleidė naujai atidaryto, Senamiestyje įsikūrusio aksesuarų salono „In Boutique“ savininkė Jurga Viliušienė.

Ji tvirtino, kad galima suskaičiuoti dešimtis vienos ir tos pačios skaros rišimo būdų.

„Kitaip užsirišę skarą galite ne tik pakeisti savo įvaizdį, bet ir sukurti įspūdį, jog aksesuarų jūsų spintoje tikrai gausu“, – su šypsena sakė J. Viliušienė.

Tai, kaip galima būtų papuošti kaklą, ji aiškinosi maždaug pusmetį. Salono savininkė studijavo specializuotą literatūrą, rinko informaciją internete ir stebėjo praeivius tiesiog gatvėje.
Pasak J. Viliušienės, skaros šiuo metu yra „ant bangos“: jas dėvėti – tai tarsi deklaruoti, kad svarbu yra ne tik šiluma, bet ir mada.

„Šalikai niekuomet nebūna dekoruoti rankomis. O skaras kuria dizaineriai, jų sumanymus įgyvendina daugiametę patirtį turintys meistrai“, – pasakojo pašnekovė.

Šį sezoną itin populiarios prancūziškos vilnos, šilko, kašmyro skaros. Kai kurios jų – margintos teptuku, dažytos ne mechaniškais būdais.

Vienu iš J. Viliušienės modeliu, ant kurio pademonstruoti keli skarų rišimo būdai, tapo aksesuarų kūrėja Inga Petrikaitė. Ji tvirtino kol kas savo darbų kolekcijoje neturinti skarų, bet sentimentų šiam kaklo šildymo bei puošimo funkciją atliekančiam daiktui turinti. „Neprisimenu, kada pradėjau kurti aksesuarus, bet tikrai žinau, kad tarp užmestų, nebenaudojamų mamos daiktų radusi raudoną skarelę su baltais „žirneliais“ supratau, jog tokias puošmenas itin mėgstu“, – sakė I. Petrikaitė.

„Aksesuarų pritaikymo pamokas rengsime ir ateityje. Juk daugelį jų galima panaudoti itin kūrybingai ir, kartais gali atrodyti, jog ne pagal tiesioginę paskirtį“, – kalbėjo J. Viliušienė.