Būtina įvertinti laikyseną

Reto iš mūsų laikysena ideali, gyvenimas – be įtampos. Kaip būtų galima palengvinti skausmą ar net jo išvengti, išlaikant įprastą gyvenimo tempą ir netampant vaistų pašalinio poveikio aukomis? Visi skausmo ir uždegimo malšinamieji medikamentai tokį poveikį turi.

Pirmiausia, ką turėtų padaryti gydytojas, prieš skirdamas tyrimus ar net ir be jų išrašydamas vaistus, – įvertinti laikyseną, kaklo ir pečių raumenų tonusą. Tai privalomas minimumas,  tetruksiantis 2–3 min.

Turima informacija leidžia teigti: be fakto konstatavimo, kad pečių raumenys labai įtempti, ko gero, nė vienas šeimos gydytojas, juolab neurologas, dėl laiko stokos to nedaro. Tyrimų metu pakitimų nerandama, todėl geriausiu atveju paskiriami masažai. Penki. Plius dar penki, jei manome, kad reikia. Žinoma, tai tikrai geriau nei nieko. Deja, poveikis – tik tam kartui.

Pagalba sau

Kaip pats žmogus, turėdamas informacijos, galėtų sau padėti? Ogi pakonsultuoti pats save.

Stovėdami tiesiai ir lenkdami galvą pamėginkime smakru pasiekti krūtinę. Nesikūprindami. Labai dažnai to padaryti nepavyksta, nes trukdo sprando raumenų įtampa. Taigi, pirmiausia ir reikia skirti dėmesio šių raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimams, lygiagrečiai stiprinant nusilpusius priekinius kaklo raumenis.

Pirmiausia, ką turėtų padaryti gydytojas, prieš skirdamas tyrimus ar net ir be jų išrašydamas vaistus, – įvertinti laikyseną, kaklo ir pečių raumenų tonusą.

Paprasčiausia tai daryti gulint ant grindų patiesto kilimėlio sulenktomis kojomis. Sunertas rankas uždedame ant pakaušio (ne ant viršugalvio) ir lenkiame smakrą prie krūtinkaulio, kol atsiras tempimo jausmas sprande. Pečiai neturi kilti. Tempti 20–30 sek. tris keturis kartus, darant 5 sek. pertrauką tarp tempimų.

Pratimą reikia atlikti kasdien. Vėliau jį galima atlikti sėdint ar net išnaudojant pertrauką automobilyje, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Po teisingai ir ne per daug intensyviai atlikto pratimo kakle iš karto atsiranda komforto ir lengvumo jausmas. Labai dažnai, jaučiant įtampą kakle, ji jaučiama ir kaklo šonuose.

Patikrinti nesunku

Patikrinti, ar šiems raumenims reikalingi tempimo ir atpalaidavimo ar stiprinimo pratimai, vėlgi nesudėtinga.

Stovint tiesiai ir nesikūprinant galva lenkiama į šoną. Nuo ausies kaušelio iki peties turi tilpti trys pirštai. Jei tarpas didesnis – atliekami kaklo tempimo pratimai į vieną ir į kitą šoną. Kaklas atpalaiduotas, dešinė ranka dedama virš kairės ausies ir lengvai tempiama į dešinę iki lengvo tempimo pojūčio – pratimas daromas tris keturis kartus po 20–30 sek. Ir į kitą pusę: kaire ranka apimama galva virš dešinės ausies kaušelio ir tempiama į kairę pusę.

Labai retai atstumas nuo ausies iki peties būna mažesnis nei trys pirštai. Taip kaklo tempimo pratimai į šonus nedaromi, bet atliekamas tų raumenų stiprinimas. Iš pradžių gulint anksčiau aprašytoje padėtyje, vėliau – sėdint. Pradinė padėtis – gulint ant nugaros, kojos sulenktos, dešinė ranka dedama virš dešinės ausies kaušelio ir, išlaikant galvą neutralioje padėtyje, kokioje ji buvo atsigulus, nestipriai spaudžiame galvą į atremtą ranką. Spaudimo jėga – iki lengvos įtampos atsiradimo dešinėje kaklo pusėje, trys keturi kartai po 20–30 sek., su 5 sek. pertrauka arba pakaitomis kairei ir dešinei kaklo pusėms. Tada papildomos pertraukos tarp tempimų daryti nereikės.

Tris kartus per savaitę

Kartais pasitaiko, kad vienoje kaklo pusėje, palenkus galvą, tarpas yra daugiau nei trys pirštai, o kitoje – du ar mažiau. Tada vienai kaklo pusei atliekami tempimo ir atpalaidavimo pratimai, o kitai – stiprinimo su pasipriešinimu pagal anksčiau minėtą metodiką.

Dažnai žmonės bijo, kad nepakenktų sau. Skubu nuraminti, kad, kartą ar du kartus atlikęs pratimą nepakenksi, o teisingai atlikus pratimą kūnas iš karto informuos komforto jutimu. Tada tik beliks tęsti tai, ką pradėjome.

Kaklo priekiniai raumenys yra silpni beveik visada. Jiems stiprinti skirti pratimai turėtų būti atliekami mažiausiai tris kartus per savaitę. Jie nesudėtingi, efektyvūs ir neužima daug laiko. Pradinė padėtis gulint, kaip minėta. Viena arba abi rankos atremiamos į kaktą. Mėginame kelti galvą, rankos ją spaudžia link grindų ir neleidžia pakilti, atliekama tris keturis kartus po 20–30 sek. su nedidele pertraukėle.

Galva nekyla, sprande papildomos įtampos atsirasti neturi, o kaklo priekyje įtampa pageidautina. Spaudžiant nereikia per didelės jėgos. Pakanka trečdalio tos, kurią galėtume pasiekti. Prieš visus minėtus pratimus labai naudinga po 1–2 min. ratuku pasukti pečius. Pirmyn ir atgal. Pastarąjį pratimą galima atlikti tiek stovint, tiek sėdint, nors vieną krūtinės raumenų tempimą per dieną. Paprasčiausia ir saugiausia – gulint ant nugaros sulenktomis kojomis (patogu ant suolo ar sustumtų taburečių) ir atmetus rankas į šalis. Atsipalaidavus pagulėti 1–2 min. Rankos gali būti sulenktos stačiu kampu per alkūnės sąnarį arba atmestos už galvos. Turėtume jausti nestiprų tempimą abiejose krūtinės pusėse. Trys keturi kartai po 20–30 sek., nors galima ir gerokai ilgiau, nes ne visiems žmonėms pavyksta atsipalaiduoti per 0,5 min. Pojūtis turėtų būti komfortiškas. Svarbu žinoti, kad jokiam organui tikrai nepakenksime.

Masažai ir miegas

Visiems minėtiems pratimams galioja taisyklė: jei atsigulus galva per daug atsilošia, atliekant pratimus po galva dedama nedidelė pagalvėle. Optimalu, kai smakras ir kakta yra lygiagretūs horizontaliai plokštumai.

Kaskart, kai skubame, esame pavargę ar patiriame stresą, labiau kvėpuojame krūtinės ląsta, nes diafragma negali judėti visa amplitude. Dėl to kaklas ir pečiai turi perimti dalį diafragmos darbo. Jie dar labiau įsitempia, nes kiekgi galima dirbti pusantro etato krūviu ir be atostogų?

Valingai visą dieną kontroliuoti kvėpavimą ir kiekvieną kartą mėginti atpalaiduoti pečius iš karto, kai tik juos įtempiame, labai sunku, nes tektų visą laiką apie tai galvoti. O susitikimų, verslo pietų ar įtempto pokalbio telefonu metu – faktiškai neįmanoma. Jei gyvenimo tempas toks, kad visiškai nelieka jėgų ar noro paprastiems pratimams atlikti, privalomas minimumas, ką dėl savęs turėtume padaryti. Tai reguliarūs kaklo ir pečių masažai. Nuolat. Visą laiką. Ir ne dešimties masažų kursas rudenį ir pavasarį, o mažiausiai vienas kartas per savaitę, keturi kartai per mėnesį ir 48 kartai per metus. Kokybiškai. Tai tebus padarinių pašalinimas natūraliomis priemonėmis. Paskaičiavus, kiek valandų savo sveikatą taisome ir kiek gadiname, rezultatas džiugesio nesukels. Žinoma, kokybiškas miegas sveikatos duoda labai daug, bet, pripažinkime, nėra daug žmonių, kurie dešimtą vakaro jau miega ir keliasi su aušra.

Darbas palenkta galva prie kompiuterio, išmaniojo telefono arba knygos kaklą apkrauna nuo 5 iki 30 kg jėga, priklausomai nuo galvos pasvirimo kampo. Tokį krūvį patiria stuburas kaklo srityje. Neskiriant laiko atpalaidavimui ir laikysenai, ilgainiui tai gali tapti galvos skausmo priežastimi.

Puiki vaistų alternatyva

Dar viena labai dažna galvos skausmo priežastis – mityba, tiklsiau, per gausus maisto produktų, turinčių oksalatų, vartojimas. O jų didžiausią kiekį turi vieni iš sveikesnių produktų: brokoliai, burokėliai, špinatai, serbentai, grikiai, pupelės, lęšiai, datulės, riešutai, kiviai ir netgi bulvės, šokoladas.

Todėl jei rytą pradedame žaliuoju kokteiliu, vėliau – kava su šokoladu, pietums – bulvių patiekalas ir salotos su špinatais, o vakare – lęšių ar pupelių troškinys, stebėtis sunkia galva nereikėtų. Panašiai jausimės vakarienei suvalgę rūkytų mėsos produktų, fermentinio sūrio, išgėrę raudonojo vyno. Tai yra vartoję produktų, turinčių histamino. Deja, ne išimtis vakare valgomas šokoladas ar kitokie saldėsiai. Jie vakare netinka. Labai norint ko nors saldaus tiks obuolys, vynuogės, razinos ar kažkiek mažiau oksalatų turintis bananas. Geriausia – pusę valandos prieš vakarienę, vietoj jos, bet ne po jos.

Labai daug sveikatos problemų gali būti išspręsta būdais, ne kenkiančiais, o stiprinančiais, žvelgiant į ateitį. Dažnai nieko nekainuojančiais.

Nuolatinė pečių ir kaklo raumenų įtampa ilgainiui keičia raumens savybes. Jam reikia ne tik jėgos ir ištvermės, bet ir elastingumo, kuriam sumažėjus nuo perkrovos raumuo tampa kietas, sustingęs, nejudrus, su prasta kraujotaka. Prarandamas natūralus kaklo išlinkimas, stuburas šioje dalyje netenka amortizacijos savybių, dėl to patiria gerokai didesnę apkrovą. Ne paskutinį vaidmenį tokia laikysena vaidina galvos kraujotakai, kuriai pablogėjus, smegenys apie tai pradeda signalizuoti, kad jų netenkina dabartinė mitybos kokybė. "Gal malonėtumėte duoti daugiau?" – prašo smegenys. O kaip? Žinoma, kad kilstelint kraujospūdį. O ką mes darome? Geriame vaistus. Vieni kraujospūdį mažina, kiti smegenų kraujotaką gerina, treti plečia. Gerai būtų, jei pašalinio veikimo nebūtų.

Jokiu būdu nenoriu teigti, kad vaistai kartais nereikalingi. Norėjau vaizdžiai pasakyti, kad labai daug sveikatos problemų gali būti išspręsta būdais, ne kenkiančiais, o stiprinančiais, žvelgiant į ateitį. Dažnai nieko nekainuojančiais, jei laikomasi konsultacijos metu gautų nurodymų ir taisyklingai atliekami  pratimai.

Dar viena svarbi detalė – silpni sėdmenų raumenys. Tai susiję su kaklo įtampa, diskomfortu ar net skausmu. Sėdmenis galima palyginti su namo pamatu. Nors jo trečdaliu. Jei jo nėra – stogas nesilaikys. Sėdmenų raumenų stiprinimas, gerinant laikyseną ir vadinamojo stogo kokybę, taip pat labai svarbu.

Jei diena po dienos, metai po metų jaučiamės vis taip pat blogai, diskomforto jausmas dažnėja, skausmas tampa didesnis nei prieš metus, atsiranda sąstingis, kurio lyg ir nebuvo, – keiskime kryptį.

Įvertinti skausmo pradžią

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos skausmo centro vadovės prof. Dianos Obelienienės, kalbant apie vidutinio – 50–60 metų – amžiaus ir vyresnių asmenų galvos skausmą, labai svarbu įvertinti, ar skausmas atsirado naujai pirmą kartą, ar kitoks skausmas atsirado šalia senojo, ar pasikeitė senojo galvos skausmo pobūdis – jis sustiprėjo, padažnėjo, pailgėjo ir t.t.

Jei naujai atsiradęs galvos skausmas vargina mėnesį ir daugiau, pažadina naktį, sustiprėja paryčiui, kosint ar stanginantis, būtinai reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

„Vienas dalykas, jei skausmas kaip šleifas lydi visą gyvenimą nuo jaunystės, tuomet greičiausiai tai yra pirminis galvos skausmas, pavyzdžiui, migrena. Tačiau jei galvos skausmas atsirado, labai pablogėjo ar pasikeitė sulaukus penkiasdešimties, tai jau gali būti pavojaus signalas. Tai greičiausiai gali būti antrinis arba simptominis galvos skausmas ir naujai prasidėjusios rimtos ligos pranašas“, – įspėjo gydytoja neurologė.

Antrinių galvos skausmų rūšių yra labai įvairių. Kokie patys pavojingiausi?

„Jei naujai atsiradęs galvos skausmas vargina mėnesį ir daugiau, pažadina naktį, sustiprėja paryčiui, kosint ar stanginantis, būtinai reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Tokio skausmo priežastimi gali būti galvos smegenų auglys (tumoras), šią ligą dažnai lydi ir psichikos sutrikimai. Tuomet būtinas išsamus neurologinis ištyrimas, reikalui esant skiriamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas“, – aiškino D. Obelienienė.

Gali būti grėsmė gyvybei

Į skubiosios pagalbos skyrių profesorė patarė vykti nedelsiant, jei labai stiprus galvos skausmas trenkia lyg perkūnas iš giedro dangaus. „Dažnai penkiasdešimt procentų tokių atvejų žmogus ir nualpsta. Tuomet įtariama gyvybei pavojinga situacija – galvos smegenų kraujagyslės aneurizmos plyšimas“, – kalbėjo gydytoja.

Kita skubaus reagavimo reikalaujanti situacija – kai ūminis stiprus galvos skausmas yra lydimas karščiavimo, pykinimo ir/ar vėmimo, arba pasireiškia sergant tokiomis ligomis kaip gripas, angina ar plaučių uždegimas. Tokiu atveju tai galimas galvos smegenų infekcinių susirgimų – meningito arba encefalito – ženklas.

Gydytoja įvardijo ir trečią grupę galvos skausmų, kurie kaip lydimas simptomas atsiranda dėl labai įvairių priežasčių. „Jie gali atsirasti persirgus insultu, esant galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui. Galima paminėti ir kardiovaskulinės sistemos ligas, ypač širdies nepakankamumą, taip pat – inkstų nepakankamumą ir dar daug kitų situacijų, galinčių sukelti galvos skausmą“, – sakė D. Obelienienė.

Prireikia ir psichiatro pagalbos

Galbūt žmogui reikia tik susireguliuoti darbo-poilsio režimą, išmokti pailsėti, labiau paisyti sveikos mitybos, pavartoti organizmą stiprinančias priemones.

Bet kuriuo atveju, tiek esant pirminiams, tiek simptominiams galvos skausmams, medikė patarė nesiimti savigydos. „Priklausomai nuo skausmo tipo ir priežasties gali būti skiriami visai skirtingi preparatai. Epizodinis galvos skausmas, kuris pasireiškia retai ir yra priskiriamas prie kitų ligų, pavyzdžiui, – lėtinės galvos smegenų išemijos, simptomiškai gali būti malšinamas nuskausminamaisiais vaistais. Tačiau būtų patartina, kad šeimos gydytojas, pirmiausia įvertinęs bendrą sveikatos būklę, ypač galvos skausmams prasidėjus vyresniame amžiuje, nukreiptų pacientą neurologo konsultacijai“, – aiškino D. Obelienienė.

Gydytojos teigimu, lengvesniais atvejais, kai galvos skausmas nėra pavojingų gyvybei ligų simptomas, galbūt žmogui reikia tik susireguliuoti darbo-poilsio režimą, išmokti pailsėti, labiau paisyti sveikos mitybos, pavartoti organizmą stiprinančias priemones, tuomet pagerės ir sveikata bei bendra būklė.

Kartais, esant psichogeninės kilmės skausmams gali prireikti ir gydytojo psichiatro ar psichologo pagalbos. „Tai dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms, vyresnieji geriau išmoksta valdyti psichinę būseną“, – sakė gydytoja.

Verta žinoti

Dažna vyresnio amžiaus žmonių bėda – galvos svaigimas. Vieniems jis atsiranda dėl periferinio-vestibulinio aparato sutrikimo. Kitai grupei žmonių – dėl centrinio vestibiulinio aparato pažeidimo, kuris gali atsirasti esant tokiems neurologiniams sutrikimams kaip lėtinė smegenų išemija (galvos smegenų aterosklerozė), išsėtinė sklerozė, galvos smegenų insultas ir daug kitų centrinės nervų sistemos lėtinių ligų. Svaigimas kaip lydintis simptomas gali pasireikšti ir sergant įvairiomis kitomis lėtinėmis somatinėmis ligomis.

Migrena moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. 70 proc. moterų po menopauzės migreniai galvos skausmai praeina, bet trečdaliui jie gali likti ar net sustiprėti.

Skausmo priepuoliai skiriasi

Migrenos priepuoliai – stiprūs, fizinę bei protinę veiklą trikdantys galvos skausmai. Tai labai veikia ligonio gyvenimo kokybę, didina nedarbingų dienų skaičių. Dažniausiai šios ligos priepuoliai vargina aktyvius jauno bei vidutinio amžiaus žmones – ypač moteris.

„Migrena sukelia pasikartojančius vidutiniškus arba labai didelius galvos skausmus, kurie paprastai yra pulsuojantys, susiję su papildomais simptomais: pykinimu, kartais vėmimu, šviesos ir garso baime. Prieš tai gali pasireikšti ir regėjimo, kalbos sutrikimai, įvairūs kūno tirpimai, jėgų netekimas“, – aiškina gydytoja neurologė dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė.

Šios ligos priepuolio vidutinė trukmė – viena para, bet gali tęstis ir iki trijų dienų. Vaikams priepuolis trunkantis nuo valandos iki 72 valandų.

„Skirtingų žmonių migrenos priepuoliai gali skirtis. Labai svarbu patiriančiam galvos skausmus pacientui rašyti dienyną. Iš priepuolių aprašymo, dažnio, trukmės patyręs specialistas gali tiksliai diagnozuoti šią ligą“, – kalbėjo gydytoja neurologė.

Lydi ir kitos ligos

Specialistų pastebėjimu, pirminės sveikatos priežiūros grandyje migrenai pritrūksta reikiamo dėmesio. Ši liga turi būti diagnozuojama pagal griežtus klinikinius kriterijus bei tikslingą paciento apklausą.

„Migrenai diagnozuoti gali prireikti ir specifinio ištyrimo, kuris leistų atmesti kitas galimas galvos skausmo priežastis – galvos smegenų struktūrinės ligas, trišakio nervo pažeidimus, diabetą, mažakraujystę, skydliaukės funkcijos sutrikimus bei kitas lėtines ligas. Kiekvienas žmogus, kurį kamuoja galvos skausmai, turėtų būtinai kreiptis į gydymo įstaigą“, – sakė R.Kaladytė-Lokominienė.

Jei migrenos varginamas pacientas rimtai nesigydo, laikui bėgant jis gali susirgti ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems migrena su prieš priepuolį patiriamais simptomais, padidėja insulto rizika.

Priepuoliai suretėja ir savaime

Migrena susergama dėl įvairių priežasčių. Manoma, kad daug įtakos turi genetika.

„Aiškiau galima įvardinti migrenos priepuolius sukeliančius veiksnius. Tai – netinkamas darbo ir poilsio režimas, miego stygius ar jo perteklius, turinčių tam tikrų medžiagų maisto produktai: silkė, fermentinis sūris, šokoladas, kakava, raudonas vynas, kava bei kt. Įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, moterims – priešmenstruacinis laikotarpis“, – pastebėjo gydytoja neurologė.

Daugeliu atveju migrenos priepuolius numalšina specifiniai medikamentai. Jie slopina ne tik galvos skausmą, bet ir nuovargį, pykinimą, veido paburkimą ir kitus simptomus. Tačiau, pavyzdžiui, nėščioms moterims, mažiems vaikams, širdies ligomis sergantiems pacientams šių vaistų migrenai malšinti negalima skirti. Tokiais atvejais vartojami vaistai nuo skausmo.

„Migrenos skausmus palengvinti gali ir fizinės terapijos priemonės. Labai svarbu peržvelgti vartojamus vaistus. Moterims rekomenduojama peržvelgti hormoninės kontracepcijos variantus. Aišku, svarbu laikytis paros režimo, reguliariai maitintis, mankštintis ir kt. Esama ir tokių atvejų, kada migrenos priepuoliai savaime suretėja“, – patarė specialistė.

Verta žinoti

Kiekvieno paciento migrenos rizikos veiksniai yra individualūs.

Nesunkus, nors varginantis, trunkantis nuo kelių minučių iki valandų galvos skausmas tikrai nėra migrena.

Gydantis migreną vaistais be gydytojo priežiūros galima sulaukti sunkių pasekmių: kraujavimo iš virškinimo trakto, inkstų, kepenų veiklos sutrikimų.

Nekontroliuojamai vartojami vaistai nuo galvos skausmo ne tik praranda efektyvumą, bet ir gali sukelti priepuolį.

"Nuo šeštos valandos ryto iki dvylikos pykina ir sukasi viskas, kas buvo kambaryje, negalėjau paimti telefono. Po šešių valandų praėjo. Kas tai buvo? Niekur nesikreipiau, dabar gerai." – Anelė, 63 m.

Dažniausiai pasitaikantis galvos svaigimo tipas – gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas – sudaro apie 39 proc. visų svaigimų. Jis pasireiškia, atliekant galvos judesius, yra trumpalaikis, nesutrikdo klausos. Toks svaigimas gali atsirasti po galvos ir kaklo traumos, vidurinės ausies uždegimo ar stapedotomijos (speninės ataugos operacijos). Taip pat dėl insulto, išsėtinės sklerozės, naviko, apsinuodijimo medikamentais ar alkoholio vartojimo. Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas atsiranda, kai vidurinėje ausyje susidaro tam tikrų medžiagų – otolitų (kalcio karbonato kristalų). Jie, žmogui keičiant kūno padėtį, vidurinėje ausyje juda ir dirgina ją dengiantį sluoksnį. Todėl juntamas svaigimo pojūtis. Šio tipo galvos svaigimas labiau pasireiškia senyviems asmenims, moterims dažniau nei vyrams. Tačiau dėl jau minėtų sveikatos sutrikimų rizikos reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Atsako specialistas

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas Robertas Urbutis:

– Staiga atsiradęs svaigulys ir pykinimas gali būti smegenų kraujotakos sutrikimo išraiška. Tačiau tik apie dvylika procentų pacientų, kuriems yra sutrikusi smegenų kraujotaka, patiria ūmų sisteminio pobūdžio svaigimą, kai viskas sukasi tarsi karuselė.

Dažniausios galvos svaigimo priežastys – vestibiulinio aparato ligos. Vadinamas gerybinis pozicinis paroksizminis svaigimas. Šis sutrikimas nėra sąlygotas smegenų kraujotakos sutrikimo, bet simptomai atsiranda ūmai. Vis tiek įvertinti, kokia sutrikimo kilmė, turi gydytojas. Ir šiuo atveju nedelsiant reikia  į jį kreiptis.

Tarkime, galvos smegenyse smegenėlių srityje sutrikus kraujotakai, užsikimšus arterijai, simptomatika gali būti panaši į minimą klausime. Staiga sutrinka pusiausvyra, koordinacija, gali pykinti, lydėti galvos skausmas, vėmimas. Jei aprašytoje situacijoje dar būtų minimas ir ūmus galvos skausmas, šimtu procentų reikia imti telefono ragelį ir skambinti greitajai pagalbai. Jei praėjo, vis tiek reikėtų pasitikslinti, atlikti kaklo arterijų ultragarsinį tyrimą. Gydytojas neurologas turėtų įvertinti vestibiulinio aparato funkcijas.