Saugūs skiepų kabinetai laukia pacientų

Gydymo įstaigoms lapkričio pradžioje gavus valstybės finansuojamos gripo vakcinos siuntas, pacientai bus skiepijami užtikrinant jų saugumą.

„Rizikos grupių pacientai nemokamai gripo vakcinai turėtų registruotis tiesiai į skiepų kabinetą. Mūsų skiepų kabinetas įrengtas pirmame poliklinikos aukšte ir atitinka visus epidemiologinius reikalavimus: įėjimas yra tiesiai iš lauko, slaugytojos dirba apsirengusios atitinkamo lygio apranga, kabinetas yra nuolat vėdinamas ir dezinfekuojamas“, – sako Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio vadovė docentė Lina Radzevičienė.

Rizikos grupėms priklauso asmenys nuo 65 metų, sergantieji lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus, slaugos ir globos įstaigų gyventojai, nėščiosios, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusią savaitę (lapkričio 2–8 d.), bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje siekė 31,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

„Sezoninė gripo vakcina yra labai svarbi specifinė apsisaugojimo priemonė nuo tą sezoną cirkuliuojančių gripo virusų, taip pat apsaugo rizikos grupių, vyresnio amžiaus žmones nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo profilaktikos priemone“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Tas pats gripas kasmet vis kitoks

Įvertinusi mokslininkų bei ekspertų rekomendacijas, Pasaulio sveikatos organizacija kasmet gamybai teikia naują vakcinos sudėtį gamintojams, kad pastarieji galėtų pradėti iki pusės metų trunkančią jos gamybą.

„Gripo virusai mutuoja, todėl ir vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais. Atitinkamai ir gyventojams rekomenduojama nuo gripo skiepytis kasmet, tam sezonui skirta vakcina. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripo virusą, gripo skiepų efektyvumas yra 70-90 proc.“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Lietuvoje sveikatos apsaugos specialistai naujajam gripo sezonui ėmė ruoštis dar pavasarį, kuomet gydymo įstaigos įvertino ir centralizuotam pirkimui per Valstybinę ligonių kasą pateikė prognozuojamą naujos gripo vakcinos poreikį, reikalingą rizikoms grupėms priklausantiems žmonėms paskiepyti.

D. Razmuvienės teigimu, susidomėjimas gripo skiepais tiesiogiai priklauso nuo bendros epidemiologinės situacijos ir paprastai suaktyvėja atsiradus naujo viruso grėsmei. Taip atsitiko 2009-2010 metais, kai ėmė cirkuliuoti vadinamasis kiaulių gripas, arba H1N1 gripo viruso padermė, ir gripo skiepų populiarumas išaugo. 2008-2009 metų gripo sezono metu Lietuvoje pasiskiepijo 117,8 tūkst., 2009-2010 metais – 119,5 tūkst., o 2019-2020 metų gripo sezono metu paskiepyta jau 167,4 tūkst. rizikos grupei priklausančių žmonių. Tai galima paaiškinti augančiu visuomenės ir medikų sąmoningumu rinkoje pasirodžius naujai gripo vakcinai, apsaugančiai nuo keturių gripo viruso padermių.

Nauda ir gydymo įstaigoms

Kaip ir gripas oro lašeliniu būdu plintanti COVID-19 infekcija šiemet pakoregavo gydymo įstaigų darbo tvarką – privertė mažinti ir atskirti pacientų srautus, o dalį paslaugų teikti nuotoliniu būdu. Sprendimas pasiskiepyti nuo sezoninio gripo padeda ne tik žmonėms, bet gali pasitarnauti ir gydymo įstaigų labui.

Anot D. Razmuvienės, pasiskiepijus nuo gripo vizitų pas gydytojus skaičius sumažėja apie 34-44 procentais.

„Skiepijimosi nuo gripo nauda yra neabejotina daugeliu aspektų. Dėl to 32–45 proc. sumažėja prarastų darbingų darbo dienų ir suvartojama 25 proc. mažiau antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti. Tai itin svarbu, nes bendras visuomenės atsparumas antibiotikams auga. Be to, skiepijant senyvo amžiaus žmones, 50–60 proc. sumažėja hospitalizacijos ir 80 proc. mirtingumo atvejų“, – vardina gydytoja.

Vyresnio amžiaus gyventojai tarp visų rizikos grupių yra pagrindiniai gripo vakcinos naudotojai Lietuvoje. Vien 2019-2020 metų gripo sezono laikotarpiu buvo paskiepyta daugiau kaip 103 tūkst. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Antra didžiausia grupe tapo jaunesni nei 65 metų pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis – jų pasiskiepijo daugiau kaip 42 tūkst.

Tikimasi, kad šiais metais aktyviau nuo gripo skiepysis ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie šį sezoną skiepijami prioriteto tvarka. Jų pastarąjį dešimtmetį kasmet buvo paskiepijama 11-13 tūkst. ir tik pernai apimtys išaugo iki beveik 16,5 tūkstančio. Medikų vakcinacija šiemet ypač svarbi, nes, suprastėjus epidemiologinei situacijai tiek dėl koronaviruso, tiek dėl gripo, būtent jie turėtų teikti pagalbą ligoniams.

Vyresnio amžiaus žmonėms medikai pataria skiepytis lapkričio-gruodžio mėn., nes po skiepijimo imuninė sistema geba išlaikyti antikūnus ne visą gripo sezoną.

Pasaulinė koronaviruso (COVID-19) pandemija jau pareikalavo daugiau nei 500 tūkst. gyvybių, o visame pasaulyje patvirtinta beveik 12 mln. COVID-19 infekcijos atvejų.

Visgi remiantis išsamiais COVID-19 infekuotų pacientų duomenimis iš Kinijos, Italijos ir Pietų Korėjos, jaunesni nei 10 metų vaikai šia liga serga rečiau ir lengviau.

Nors vaikų mažesnio sergamumo nuo koronaviruso (angl. SARS-CoV-2) priežastys lieka neaiškios, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Irake veikiančio Charmo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad didesnis vaikų imunitetas šiai ligai gali būti susijęs su rutininiais vaikystės skiepais nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Hipotezę patvirtina mokslininkų atliktų tyrimų metu gauti duomenys apie panašumus tarp koronaviruso ir tymų bei raudonukės virusų.

Žmogaus organizmas, kovodamas su svetimkūnio dalelėmis, patekusiomis į kūną, gamina antikūnus. Todėl ankstyvoje vaikystėje žmonės skiepijami, dėl ko jiems susidaro stiprus imunitetas, apsaugantis nuo pagrindinių virusinių ligų.

Koronavirusai – apvalkaliniai virusai su viengrandžiu ribonukleino rūgšties (RNR) genomu. S baltymas yra pagrindinis imunogeninis koronaviruso baltymas, kuris išprovokuoja organizmo imuninę reakciją.

„Antikūnai, kuriuos dėl MMR vakcinos pagamina vaikų organizmas, gali atpažinti kai kurias koronaviruso paviršiaus baltymų dalis (epitopus). Šie antikūnai, ypač epiteliniame kvėpavimo takų sluoksnyje, gali blokuoti viruso patekimą į ląsteles“, – paaiškina Rimantas Kodžius, KTU Panevėžio technologijos ir verslo fakulteto profesorius.

Rimantas Kodžius. KTU nuotr.

MMR vakcina saugo vaiką nuo tymų, epideminio parotito (dar vadinamo kiaulyte) ir raudonukės. Imunologinis principas, pagrįstas antikūnų kryžmine reakcija, atpažįstančia antigenus skirtinguose mikrobuose, įkvėpė KTU profesoriaus R. Kodžiaus vadovaujamą tyrėjų grupę ieškoti homologinės sekos panašumų tarp koronaviruso ir tų virusų nuo kurių skiepijama vaikystėje. Mokslininkų tyrimai atskleidė 30 aminorūgščių pėdsakų panašumus tarp koronaviruso paviršiaus baltymo ir tymų viruso sulieto glikoproteino, taip pat raudonukės viruso glikoproteino apvalkalo.

„Esame pirmoji mokslininkų grupė, iškėlusi hipotezę jog MMR vakcina gali apsaugoti vaikus nuo koronaviruso ir pasiūliusi hipotezę paremiančius argumentus dėl homologinės sekos panašumo tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų“, – tikina prof. R. Kodžius.

Anot mokslininkų, naujausi tyrimai rodo, kad po MMR vakcinacijos susidarę antikūnai žmogaus organizme gali išlikti 15–20 metų. Todėl ir apsauga nuo COVID-19 galėtų trukti tokį patį laiko tarpą. Tačiau hipotezei pagrįsti vis dar reikalingi eksperimentiniai tyrimai in vivo ir in vitro, apimantys išgryninto koronaviruso baltymo smaigalio tyrimus, lyginant juos su tymų ir raudonukės virusų polikloniniais ir monokloniniais antikūnais.

R. Kodžius metus praleido tyrinėdamas ir dėstydamas Amerikos Irako universitete – Sulaimani (angl. The American University of Iraq Sulaimani, AUIS) Irake, Kurdistano regione, Sulaimani mieste. Taip prasidėjo jo bendradarbiavimas su vietiniais mokslininkais.

„Net ir šiuo neapibrėžtu laikotarpiu, pasaulį užvaldžius koronaviruso pandemijai, bendradarbiavimas duoda rezultatų. Prieinamas telefono ryšys, internetas, todėl darbai ir įvairių projektų vystymas įmanomas ir nekeliaujant“, – teigia R. Kodžius, KTU pradėjęs dirbti 2018-aisiais.

Moterys labiau linkusios pritarti teiginiui, kad skiepai tinkama priemonė apsisaugoti nuo ligų: tam pritaria apie 70 proc. moterų ir dešimtadaliu mažiau vyrų.

„Tarp vyrų yra daugiau neturinčių nuomonės dėl skiepų naudos – per ketvirtadalis vyrų, kai tarp moterų šis skaičius nesiekia penktadalio (18 proc.). Taip gali būti ir dėl to, kad moterys apskritai linkusios daugiau domėtis bei rūpintis asmenine ir šeimos narių sveikata. Tarp vyrų matome ir daugiau nusiteikusių prieš skiepus negu tarp moterų – 14 proc. vyrų, kai moterų yra apie dešimtadalis“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė.

Vyresni ir išsilavinę labiau įžvelgia skiepų naudą

Ji pastebi, kad labiau išsilavinę žmonės dažniau pripažįsta skiepų veiksmingumą: daugiau kaip du trečdaliai (apie 68 proc.) turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą sutinka, kad skiepai padeda apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tuo tarpu tarp turinčių pradinį išsilavinimą taip mąstančių yra dešimtadaliu mažiau.

Atitinkamai, tarp turinčių pradinį ar vidurinį išsilavinimą daugiau nepritariančiųjų skiepams – ne mažiau kaip vienas iš keturių, kai tarp turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – maždaug vienas iš penkių.

Palankumas skiepams, pastebima, stiprėja ir augant respondentų amžiui: jaunesni žmonės (16–34 m.) rečiau įžvelgia skiepų naudą negu gyventojai nuo 45 metų – pastarojoje ir vyresnėse grupėse pritariančiųjų yra per 70 proc., kai jaunesniame segmente apie 58 procentus.

Pagrindinė skiepų vengimo priežastis – kad žmonės neįvertina biologinės skiepų naudos.

Prarandamas kolektyvinis imunitetas

Prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, pastebi, kad suvokimas apie skiepų naudą per pastaruosius kelerius metus didėja, daugėja apsišvietusių, sveikata besidominčių žmonių – tačiau pats elgesys taip greitai nesikeičia.

„Vertinant vaikų skiepijimo situaciją pagal numatytą skiepų kalendorių, esame tarp pažangiausių valstybių Europoje, tačiau  esant mažesnei nei 95 proc. skiepijimų aprėpčiai, nesukuriamas kolektyvinis imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinėms ligoms plisti. Pagal kai kurias ligas jau esame kritę žemiau šios kritinės ribos“, – sakė profesorius.

Pasak jo, ligų prevencijos ar jos nebuvimo rezultatai dažnai pasimato po dešimtmečių, todėl labai svarbu ne tik suteikti valstybės kompensuojamus skiepus, bet ir padėti žmogui aiškiai suprasti skiepų naudą. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija priešinimąsi skiepams įtraukė į dešimties didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą.

„Pagrindinė skiepų vengimo priežastis – kad žmonės neįvertina biologinės skiepų naudos ir pervertina psichologinę skiepų riziką, taip pat mano, kad kai kurios ligos jau išnaikintos, tad skiepytis nuo jų nėra prasmės. Toks mąstymas jau padėjo sugrįžti tokioms skiepų suvaldytoms ligoms kaip tymai, poliomielitas ar difterija. Dalį neapsaugotų skiepais gyvybių pakerta ir erkinio encefalito ar pneumokoko infekcijos“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius. Pasak jo, dažniausiai prieš skiepus nusiteikiama dėl įvairių mitų.

Nepritariantys skiepams dažniau vengia profilaktikos

Taip pat pastebima, kad skiepai sulaukia daugiau palankumo tarp asmenų apskritai besirūpinančiųjų sveikatos profilaktika.

„Trys ketvirtadaliai (75 proc.) iš profilaktiškai besitikrinančių sveikatą pritaria ir dėl skiepų naudos, o tarp tų, kurie pas gydytojus eina tik sunkiai susirgę – pritariančių skiepams yra tik daugiau kaip pusė“, – sakė ekspertė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiuo metu galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, taip pat skiepijami nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.