Skelbiama daug atvejų

Apie Lietuvoje naudojamų visų trijų rūšių vakcinų nuo COVID-19 sukeliamą šalutinį poveikį dažnai rašoma feisbuko grupėje "COVID vakcinų atsiliepimai". Šios grupės narių skaičius sparčiai auga – per dešimt dienų jis išaugo beveik 10 tūkst. ir šiuo metu siekia beveik 37 tūkst.

Skaitant įrašus šioje grupėje, susidaro įspūdis, kad daugiausia ir rimčiausių šalutinių poveikių patiria pasiskiepijusieji "AstraZeneca" vakcina.

29 metų Paulina rašo, kad pirmąją "AstraZeneca" vakciną gavo prieš tris dienas: "Po skiepijimo praėjus 7 val. pradėjo krėsti neįprastas drebulys. Labai greitai kilo temperatūra. Pakilo iki 40 laipsnių. Buvo didžiulis silpnumas, sunku vaikščioti. Skaudėjo galvą, raumenis, akis, ausis. Kitą dieną temperatūra – 38,4 ir sunkiai pakeliamas galvos skausmas."

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir kad kuriasi imunitetas virusui.

21 metų Ineta, pasiskiepijusi taip pat "AstraZeneca" vakcina, rašo: "Vakare po skiepo (...) pradėjo kilti temperatūra 37,4 37,8 38 ir 38,8. Matavausi kas valandą, visa naktis buvo bemiegė. Kitą dieną temperatūra laikėsi 38, buvo bendras silpnumas, minimalus galvos skausmas. Skaudėjo ranką dūrio vietoje, negalėjau pakelti rankos. Bet po dviejų dienų jaučiausi gerai, tik ranką skaudėjo dar 2–3 dienas." Vis dėlto moteris pastebi: "Geriau iškentėti skiepo šalutinį poveikį, nei sirgti korona ir turėti kažkokių komplikacijų ateityje ar net visą likusį gyvenimą."

Kita moteris, 25 metų pedagogė, šioje grupėje rašo nuo COVID-19 skiepijusis su kolegėmis. Ji palygino: "Tie, kurie gavo "Pfizer-BioNTec" vakciną, jautėsi gerai, šalutiniai poveikiai buvo minimalūs. Tie, kurie gavo "AstraZeneca" vakciną, visi kitą dieną buvo nedarbingi, jautėsi labai labai blogai." "Iš pradžių viskas buvo puiku, – rašo jauna pedagogė. – Po kokių 7 val. labai staigiai pakilo aukšta temperatūra – 39,5. Baisus purtymas (net ne drebėjimas, o purtymas), kad net apsirengti šilčiau buvo labai sunku, o norėjosi, nes buvo labai šalta. Galvos skausmas, pykinimas. Silpnumas ir drebulys toks, kad net nuo lovos pakilti buvo sunku. Vaistų jokių negėriau, nebuvau pasiruošusi, nusipirkusi, nes nesitikėjau, kad gali būti taip blogai. Kitą dieną temperatūra ėmė kristi, nors dar buvo silpna ir skaudėjo galvą, pradėjo skaudėti ranką. Trečią dieną jau jaučiausi gerai, tik iki šiol nepraeina rankos skausmas", – praėjus penkioms dienoms po skiepijimosi socialiniame tinkle rašė pedagogė.

Buvo ir pasipiktinusiųjų, kodėl eidami skiepytis jie nebuvo įspėti iš anksto apie galimą stiprų šalutinį poveikį, dėl to nepasiruošė galimam kitos dienos nedarbingumui, nenusipirko vaistų ir panašiai.

Trumpam sutriko koordinacija

Vis dėlto feisbuko grupėje "COVID vakcinų atsiliepimai" dalijamasi ne tik "AstraZeneca" vakcinos sukeltu šalutiniu poveikiu. 26 metų kaunietė Viktorija, skiepyta "Moderna" vakcina, rašo, kad po pirmosios vakcinos dozės praėjus dienai ranka stipriai patino, paraudo, ją skaudėjo, tai tęsėsi apie savaitę. Tačiau po antrosios vakcinos dozės moteris pasijuto daug prasčiau. Tuomet nepageidaujamus simptomus ji pradėjo jausti praėjus 13 val. nuo injekcijos. "Ryte temperatūra buvo pakilusi iki 37,8 laipsnio, skaudėjo galvą, buvo stiprus bendras silpnumas, visą dieną pramiegojau. Kitą dieną viskas praėjo, išskyrus galvos skausmą, kurio nesumažino jokie vaistai, vakare galvą skaudėti nustojo. Trečią parą po skiepo, vakare, ramiai sėdint pradėjo svaigti galva, sutriko koordinacija, kelias minutes negalėjau paeiti tiesia linija, prasidėjo nerimas. Kitą dieną viskas gerai", – patirtu šalutiniu poveikiu dalijosi moteris.

Šiaulietė slaugytojos padėjėja Rima, kaip dirbanti su COVID-19 pacientais, nuo šios ligos buvo paskiepyta viena pirmųjų Lietuvoje – gruodžio 27 d. Kaip ir kiti tuo metu skiepyti medicinos darbuotojai, ji buvo paskiepyta "Pfizer-BioNTech" vakcina. "Esu anksčiau ne kartą skiepijusis nuo gripo, tada praėjus savaitei susirgdavau bronchitu. Tad tikėjausi ir dabar kažko panašaus, bet jokios baimės nejaučiau, – nuotaiką belaukiant skiepo prisiminė Rima. – Atėjau iš ligoninės COVID-19 skyriaus, kuriame dirbau su kolegėmis, laukėm, sėdėjom juokavom, suleido – net nejutau. Praėjus 10 min. pasijutau lyg būčiau gerai išgėrus: galva sukosi kaip po baliaus, pykino, krėtė drebulys. Slaugytojos išsigando, paguldė ant lovos, pulsas geras, sistolinis kraujospūdis 149 (toks aukštas niekada nebūdavo). Nuvežė į ligoninės priimamąjį – kraujospūdis 159, pulsas geras. Sulašino lašelinę, davė vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Po dviejų trijų valandų pagerėjo, tik kitą dieną labai galvą skaudėjo ir mieguista buvau. Ranką dvi dienas paskaudėjo, bet nei temperatūros, nei sutinimo nebuvo."

Poveikis: slaugytojos padėjėjai Rimai iškart po vakcinacijos „PfizerBioNTech“ vakcina ėmė svaigti galva, pykino, krėtė drebulys, pakilo kraujospūdis. Feisbuko nuotr.

Sausio 19 d. paskiepyta antrąja vakcinos doze moteris rašė jautusis labai panašiai: "Scenarijus visiškai toks pats, kaip ir po pirmo skiepo, tik kraujospūdis didesnis – 166, buvo ir bjaurus galvos skausmas, kokio nesu patyrusi, nors ir turiu migreną", – Rima prisipažino, kad ir dabar, praėjus mėnesiui nuo antrosios vakcinos dozės, jai kartais pasireiškia nežymus galvos skausmas, kaip ir jausena tarsi prieš peršalimo ligą.

Atitinka gamintojo aprašymą

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės, jausti šalutinį COVID-19 vakcinos poveikį yra natūralu. "Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir kad kuriasi imunitetas virusui", – sakė viceministrė ir pasitelkė gydytojo imunologo Mariaus Striogos palyginimą. Jis yra sakęs, kad, kai moteris laukiasi, pirmą trimestrą taip pat patiria daug šalutinių poveikių, tačiau dėl to niekas nesako, kad nėštumas, kūdikio laukimasis yra blogas dalykas. Panašiai esą yra ir su skiepais. Ž.Simonaitytės teigimu, nei vakcinos, nei jų sukeltas šalutinis poveikis nėra blogybė. "Juo labiau kad kalbant apie visas tris vakcinas, kurios šiuo metu naudojamos Lietuvoje, visų jų bandymų metu buvo užfiksuoti šalutiniai poveikiai. Šiek tiek skirtingi, bet iš esmės visos vakcinos juos turi. Ir iš esamos praktikos mes matome, kad fiksuojami šalutiniai poveikiai nesiskiria nuo to, ką ir gamintojai yra įvardiję, kad to galima tikėtis", – sakė viceministrė.

Įvairių vaistų, taip pat ir skiepų, sukeliamą nepageidaujamą šalutinį poveikį Lietuvoje privalo fiksuoti VVKT. Tarnyba taip pat skelbia, kad nepageidaujamas šalutinis poveikis į vakcinas yra normali organizmo reakcija. "Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu žmonės itin aktyviai dalijasi patirtimi po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. VVKT atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti VVKT, o ne interneto platybėse. Taip pat pabrėžia, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos ES. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka visus ES kokybės standartus", – praėjusią savaitę paskelbė VVKT.

Vakar tarnyba paskelbė, kiek iki šiol sulaukė pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną. Tarnyba taip pat priminė, kad vakcinų nuo COVID-19 ligos kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įrodytas didelės apimties klinikiniuose tyrimuose.

Kuo daugiau atliekama vakcinacijų, tuo daugiau gaunama ir pranešimų.

VVKT primena, kad kiekvienos registruotos vakcinos nuo COVID-19 preparato charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje yra nurodyta, kokių atsargumo priemonių turi laikytis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai; kokie nepageidaujami poveikiai buvo pastebėti klinikinių tyrimų metu ir vakcinoms esant rinkoje.

Ne internete ar socialiniuose tinkluose skelbti apie šalutinį poveikį, o pranešti VVKT ragino ir Ž.Simonaitytė. "Vienas labai svarbus darbas, kurį daro VVKT ir daro tai nuolatos, yra tai, kad visas šalutines reakcijas jie ne tik užregistruoja, bet ištiria ir apie jas praneša centrinei Europos vaistų agentūrai (EMA), kur apibendrinami duomenys iš visų ES valstybių. Tie duomenys leidžia turėti vadinamąjį didįjį paveikslą, matyti, kokios yra situacijos ir atitinkamai, jei reikia, daryti vienokius ar kitokius sprendimus", – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.

Ji ragino tais atvejais, kai žmogus pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos jaučiasi labai prastai, kreiptis į medikus. "Jei žmogus mato didesnes rizikas, tai yra pagalbos linijos, yra greitosios pagalbos linija. O VVKT registruoja visus tuos įvykius ir kuo ji daugiau informacijos turės, tuo daugiau mes turėsime apibendrintos informacijos ir duomenų, kad galėtume daryti išvadas, pagrįstas duomenimis, o ne kažkokiais pavieniais atvejais", – teigė Ž.Simonaitytė.

Vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo paskelbusi, kad "AstraZeneca" sukurta vakcina nuo koronaviruso kol kas bus skiepijami žmonės iki 55 metų (pirmoji "AstraZeneca" siunta buvo naudojama skiepyti pedagogus iki 55 metų). Tuomet taip pat buvo skelbta, kad galutinis sprendimas dėl amžiaus ribos bus priimtas vėliau. Taip pat skelbta, kad daug Europos šalių yra priėmusios sprendimus dėl amžiaus ribos, skiepijant gyventojus "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19. Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Danijoje šia vakcina skiepijami jaunesni nei 65 metų žmonės, Lenkija yra įvedusi 60 metų amžiaus ribą, Ispanija – 55 metų.

Tačiau penktadienį Lietuvai gavus 24 tūkst. "AstraZeneca" vakcinos dozių, SAM paskelbė, kad šios vakcinos bus išdalytos savivaldybių vakcinacijos centrams ir bus skirtos senjorų vakcinacijai.

"SAM primena, kad pats gamintojas, Pasaulio sveikatos organizacija, ES ir Lietuvos kompetentingos institucijos rekomendavo naudoti "AstraZeneca" vakciną visų amžiaus grupių nuo 18 metų skiepijimui. Vienam asmeniui suleidžiamos dvi vakcinos dozės, tarp jų darant 12 savaičių pertrauką", – skelbiama penktadienį SAM išplatintame pranešime.

Senjorai toliau bus skiepijami ir "Pfizer-BioNTech" vakcina. SAM pranešė, kad vakar Lietuvą pasiekusi dešimtoji šio gamintojo vakcinų siunta – iš viso per 28 tūkst. vakcinos dozių – bus naudojamos vyresniems nei 80 metų gyventojams skiepyti visoje šalyje.

Patikimų duomenų nėra

Praėjusios savaitės duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 ligos iš viso buvo paskiepyta beveik 180 tūkst. žmonių. VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė tvirtino, kad išvados, jog daugiausia šalutinio poveikio atvejų sukelia būtent "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19 ligos, daryti negalima, nes gaunamų pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas skaičiaus svyravimai tiesiogiai priklauso nuo tą savaitę vykdytų vakcinacijų skaičiaus. "Kuo daugiau atliekama vakcinacijų, tuo daugiau gaunama ir pranešimų. Iš pateiktų duomenų negalime vertinti, dėl kurios vakcinos pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas gaunama daugiau, nes yra labai skirtingi suvartotų vakcinų kiekiai pagal gamintojus", – sakė A.Tautvydienė.

Analizuojantieji duomenis atkreipia dėmesį, kad skirtingų firmų vakcinos nuo COVID-19 Lietuvą pasiekė skirtingu metu. Pirmoji "AstraZeneca" vakcinų siunta Lietuvą pasiekė tik šių metų vasario 6 d., pirmoji "Moderna" siunta – sausio 12 d., o pirmoji "Pfizer-BioNTech" siunta ir apskritai pirmoji vakcinų nuo COVID-19 ligos siunta Lietuvą pasiekė pernai gruodžio 26 d. Kitą dieną prasidėjo Lietuvos medikų vakcinacija šia vakcina. Šia vakcina Lietuvoje iki šiol yra skiepijama daugiausia. Manoma, kad būtent medikai dažniausiai praneša VVKT apie vakcinos šalutinį poveikį ir abejojama, ar lygiai taip pat sąžiningai apie tai praneš, pavyzdžiui, senjorai.

Ar šalutinio poveikio atvejų po vakcinacijos nuo COVID-19 nustatoma dažniau nei, pavyzdžiui, po vakcinos nuo gripo? Imunologas medicinos mokslų daktaras profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad kol kas sunku atsakyti į šį klausimą. "Pagal tai, kaip dabar pranešama, registruojama, galbūt tokių atvejų tikrai yra daugiau, o galbūt paprasčiausiai yra geresnė šalutinio poveikio registracija. Galbūt žmonės labiau domisi, labiau jaudinasi, budrumas didesnis ir dėl to daugiau šalutinį poveikį registruoja. Bet kuriuo atveju, kuo toliau, tuo daugiau bus žinių apie nepageidaujamas reakcijas, lygiai taip pat, kaip apie tai, kiek laiko gali tęstis susiformavęs imunitetas šiai ligai ir t.t. Nes kuo toliau, tuo daugiau žmonių skiepijasi, dėl to sulaukiama ir daugiau žinių apie šias vakcinas, jų šalutinį poveikį", – sakė profesorius.

Saulius Čaplinskas: kad ir kokios nemalonios reakcijos yra pasiskiepijus, jos praeina ir tai yra geriau už galimas ligos komplikacijas.

Jis taip pat tvirtino, kad patikimų žinių, jog būtent "AstraZeneca" vakcinos nuo COVID-19 dažniausiai sukelia šalutinį poveikį ir jis būna stipriausiais, nėra. "Iki galo lyginti vieną vakciną su kita vienas prie vieno negalima, jei mes neįvertiname, kokios žmonių grupės jais paskiepytos, – pridūrė profesorius. – Vis dėlto šiuo metu svarbiausia išvada turbūt tokia: kad ir kokios būtų nepageidaujamos reakcijos po skiepo, jos sunkių liekamųjų reiškinių nesukelia, skirtingai nei koronavirusas. Ir jei žmogus susirgs COVID-19, ligos padariniai bus daug sunkesni ir daug pavojingesni. Juk iš 1 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu – pabrėžiu, užsikrėtusių, o ne susirgusių – nuo 5 iki 15 žmonių gali numirti. O kitiems gali likti ilgalaikių šio viruso padarinių. Kam ir kaip ši liga pasibaigs, neaišku tarsi rusiškoje ruletėje. Todėl išvada aiški: kad ir kokios nemalonios reakcijos yra pasiskiepijus, jos praeina, ir tai yra geriau už galimas ligos komplikacijas."

S.Čaplinsko teigimu, svarbu, kad žinodami apie nepageidaujamas reakcijas, žmonės nebijotų skiepytis ir turėtų omenyje, kad pasiskiepijus 2–3 dienas savijauta gali būti prasta.

Kad ir kokios nemalonios reakcijos yra pasiskiepijus, jos praeina, ir tai yra geriau už galimas ligos komplikacijas.

Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo "COVID-19" galimas šalutinis poveikis, nurodomas vaisto informaciniuose lapeliuose

„Pfizer-BioNTech“ vakcina „Comirnaty“

Labai dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 žmonių): injekcijos (suleidimo) vietoje – skausmas, patinimas, nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas, sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 žmonių): injekcijos vietos paraudimas, pykinimas.

Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 žmonių): padidėję limfmazgiai, prasta savijauta, galūnių skausmai, nemiga, injekcijos vietos niežėjimas.

Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 žmonių): laikinas vienos veido pusės paralyžius,

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis): sunki alerginė reakcija.

„AstraZeneca“ vakcina „COVID-19 Vaccine Moderna“

Labai dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 žmonių): injekcijos vietos skausmingumas, skausmas, šilumos pojūtis, niežulys ar kraujosruva, nuovargis ar bendras negalavimas, šaltkrėtis ar nedidelis karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, sąnarių ar raumenų skausmas.

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 žmonių): paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje; karščiavimas (> 38 laipsniai); vėmimas ar viduriavimas.

Nedažnas (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 žmonių): mieguistumas ar svaigulys, sumažėjęs apetitas, limfmazgių padidėjimas, padidėjęs prakaitavimas, odos niežulys ar išbėrimas.

Gali pasireikšti sunkios alerginės reakcijos simptomų. Šios reakcijos gali pasireikšti bet kuriuo šių simptomų deriniu: jaučiate, kad apalpsite arba svaigsta galva, pasikeitęs širdies ritmas; dusulys; švokštimas (gargimas), lūpų, veido ar gerklės (ryklės) patinimas; dilgėlinė ar išbėrimas, pykinimas ar vėmimas, skrandžio skausmas.

„Moderna“ vakcina „COVID-19 Vaccine Moderna“

Labai dažnas (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 žmonių): patinimas pažastyje, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas, sąnarių skausmas ir sustingimas, skausmas arba patinimas suleidimo (injekcijos) vietoje, didelis nuovargis, šaltkrėtis, karščiavimas.

Dažnas (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 žmonių): išbėrimas; išbėrimas, paraudimas (eritema) arba dilgėlinė injekcijos vietoje.

Nedažnas (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 žmonių): niežėjimas injekcijos vietoje.

Retas (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 žmonių): laikinas vienos veido pusės suglebimas (Bello paralyžius), veido patinimas (veido patinimas gali pasireikšti pacientams, kuriems atlikta kosmetinių injekcijų į veidą).

Dažnis nežinomas: sunkios alerginės reakcijos (anafilaksija), padidėjęs jautrumas.

Kreipkitės skubios medicinos pagalbos, jei pasireiškia bet kuris iš šių alerginės reakcijos požymių ir simptomų: jaučiate, kad apalpsite arba svaigsta galva, pasikeitęs širdies ritmas, dusulys, švokštimas (gargimas), lūpų, veido ar gerklės (ryklės) patinimas, dilgėlinė ar išbėrimas, pykinimas ar vėmimas, skrandžio skausmas. Jeigu pasireiškė bet koks kitas šalutinis poveikis, pasakykite apie tai gydytojui ar slaugytojui.

Sulaukė 802 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19

VVKT praneša, kad nuo vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (gruodžio 27 d.) iki vasario 19 d. sulaukta 802 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.

Per šį laiką žmonės buvo skiepijami trimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis. Dėl vakcinos "Comirnaty" gauti 585 pranešimai, dėl vakcinos "COVID-19 Vaccine Moderna" – 34 pranešimai, dėl vakcinos "COVID-19 Vaccine AstraZeneca" – 172 pranešimai. 11-oje gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

760 pranešimų yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 730 ir 71 pranešimų. Vieno pranešimo pateikusio asmens lytis nebuvo nurodyta. ĮNR pasireiškusių asmenų amžiaus ribos – 19–87 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 112, iš pacientų – 687; 3 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai – skausmas injekcijos vietoje, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, išbėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Kaip pranešti apie šalutinį poveikį?

Pasireiškus nepageidaujamoms reakcijoms, sveikatos priežiūros specialistai ir gyventojai raginami apie jas pranešti VVKT. Skelbiama, kad kiekvienas pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakcinas nuo COVID-19, kurio sulaukia tarnyba, yra kruopščiai įvertinamas ir perduodamas į Europos vaistų agentūros saugumo duomenų bazę. Iš visų ES šalių patekusi informacija apie ĮNR vertinama patyrusių ekspertų, siekiant nustatyti vakcinų keliamos rizikos tikimybę, pavojingumą ir rizikos veiksnius. Prireikus, imamasi reikiamų veiksmų kilusioms rizikoms suvaldyti ir pacientams apsaugoti.

VVKT taip pat ragina sveikatos priežiūros specialistus (gydytojus, slaugytojus), gavusius informacijos apie pacientų ĮNR, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ĮNR atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, pranešti apie tai VVKT.

Šalutinį vakcinų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais: