Didžiausias sergamumas ES

Higienos instituto duomenimis, 2022 m. šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojai, iš kurių 22 503, arba 53 proc., – nuo kraujotakos sistemos ligų.

Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, kad situacija pasikeistų, reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.

Šias sąlygas lemia sveikų ir sergančių asmenų bendradarbiavimas su gydytojais, gydytojų kvalifikacija ir pakankamas finansavimas, skiriamas šioms problemoms spręsti. Deja, Lietuvoje stebima dislipidemijos pandemija, tik mažas procentas pacientų pasiekia tikslinę mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio vertę.

„Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų, ypač sukeltų aterosklerozės, rizikos veiksnius, pagrindiniai ir svarbiausi išlieka didelė blogojo cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidėjusio kraujospūdžio liga ir rūkymas. Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusi gliukozės apykaita, cukrinis diabetas, nutukimas, nejudra, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – komentuoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Gydytoja sako, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sukėlė daug iššūkių pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą, tvarką ligoninėse ir užtikrinant infekuotumo patikrą. Pavėluotas ar atidėtas pacientų kreipimasis į gydymo įstaigas dėl infekcijos baimės lėmė blogesnį gydymo efektyvumą, pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi žmonėms, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo būtų galima paaiškinti didesnį mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. 2020–2021 m. Higienos instituto duomenimis, pagal kurį sudarytas ŠKL žemėlapis, mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40–64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 m. siekė 280,59 ir 288,17.

Nepaisant kiek sumažėjusių mirčių skaičiaus, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose ES šalyse.

Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentei prof. Sigitai Glaveckaitei nerimą kelia, kad Lietuva širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais žymiai atsilieka nuo ES vidurkio.

„Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje. Nerimą kelia ir atotrūkis nuo Europos numatomos gyvenimo trukmės atžvilgiu, ji 2022 m. vyrams buvo 7 metais trumpesnė nei Europoje, o sveikų gyvenimo metu atžvilgiu atotrūkis nuo ES siekia 8 metus abiem lytims“, – akcentuoja ji.

Blogojo cholesterolio įtaka

LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintarės Šakalytės teigimu, per didelis mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio dydis yra vienas iš svarbių keičiamųjų aterosklerotinės širdies ligos rizikos veiksnių. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų net 9 iš 10 nustatoma per didelė cholesterolio vertė.

„Gydant dislipidemiją, tik mažam procentui pacientų mažojo tankio cholesterolis sumažinamas pakankamai, o ypač rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas dešimtam. Svarbu suprasti, kad siektina cholesterolio vertė yra skirtinga sveikam, nustačius didelę aterosklerotinės ligos riziką ar jau sergant širdies ir kraujagyslių liga. Visiems pacientams rekomenduojame sveikai gyventi: nerūkyti, judėti, rinktis Viduržemio jūros dietos maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su šeimos gydytoju. Jeigu jūsų šeimos gydytojas nustatė didelę širdies ligų riziką arba kardiologas diagnozavo aterosklerotinę ligą, gyvensenos pokyčių nepakaks, bus skirtas gydymas vaistais. Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti jų poveikį, t. y. atlikti lipidų tyrimą, žinoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis mažojo tankio lipotroteinų cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo širdies ligų progresavimo ir komplikacijų“, – aiškina profesorė.

Raudonosios zonos

Į raudonąsias zonas, kuriose mirčių skaičius nuo ŠKL gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.

Mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. ir Vilniaus m. savivaldybėse. Pasak profesorės, panašios tendencijos buvo ir prieš dešimtmetį.

„Atsakant į klausimą dėl skirtumų, turėtume analizuoti gana daug veiksnių: ir gyventojų amžiaus pasiskirstymą, ir gydymo įstaigų tinklą, prevencinių programų pritaikymą. Kalbant apie netolygumų šalinimą, visos medicinos sistemos grandys yra svarbios – nuo visuomenės mokymo ir švietimo, prevencinių programų plėtros, esamos įrangos atnaujinimo ir naujos diegimo. Kalbant apie kardiologinių pacientų ištyrimo galimybes – greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos darbo optimizavimo, darbo centruose koordinavimo iki medikamentinio gydymo užtikrinimo“, – pažymi prof. O. Dobilienė.

Anot jos, penkiuose Lietuvos miestuose veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę, ir kadangi Lietuva nėra didelės teritorijos šalis – iš daugelio regionų centrą galima efektyviai ir greitai pasiekti.

„Dabar atnaujinama ir centralizuojama GMP sistema užtikrins sklandesnį paciento kelio organizavimą. Tęsiama telemedicinos plėtra – paciento duomenų persiuntimo galimybė į centrą konsultuotis ir būklei įvertinti. Tačiau lėšos medicinos įrangai atnaujinti yra nepakankamos. Tenka pripažinti, kad medikamentų kompensavimo sąlygomis atsiliekame nuo Europos šalių, pavyzdžiui, strigo pacientams būtinų kraujo skystinamųjų medikamentų (tiek antitrombocitinių, tiek antikoaguliantų) kompensavimo galimybė, dabar nesulaukiame naujų cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų kompensavimo“, – kalba kardiologė.

Mirė futbolo aikštėje

Nuo ŠKL Lietuvoje mirštama dažniausiai, tačiau šių ligų yra ir labai retų. Tiek futbolo sirgaliai, tiek kardiologų bendruomenė prisimena 2012 m. sporto pasaulį sukrėtusį įvykį, kai futbolo rungtynių Italijoje metu staiga mirė 25 metų futbolininkas – "Livorno" ekipos saugas Piermario Morosini. Sportininkas susmuko tiesiog futbolo aikštėje, jam prasidėjo traukuliai, netrukus sustojo širdis. Kai greitosios medicinos pagalbos automobiliu futbolininkas buvo nuvežtas į ligoninę, medikai jam jau nebegalėjo padėti. "Atlikus autopsiją, buvo nustatyta, kad sportininko širdis buvo sveika, normali. Tačiau nustatyta ir tai, kad jis sirgo kanalopatija (reta genetiškai paveldima elektrinės širdies sistemos liga – red. past.). Ir tokios baigties buvo galima išvengti, jei ši liga būtų buvusi laiku diagnozuota", – tvirtino Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja docentė Jūratė Barysienė.

Docentė Jūratė Barysienė. 

Šio įvykio padariniai – labai skaudūs ir jauno sportininko šeimai, ir medikams. Po ketverių metų nuo nelaimės už netyčinį nužudymą buvo nuteisti trys gydytojai: abiejų rungtyniaujančių komandų gydytojai ir gydytojas, kuris netinkamai suteikė pirmąją pagalbą – nepanaudojo defibriliatoriaus širdies veiklai atkurti.

"Šiandien yra toks proveržis medicinoje, kad pacientai, sergantys tokiomis ligomis, gali dalyvauti profesionaliajame sporte. Tačiau jie sportuoja su implantuotais kardioverteriais-defibriliatoriais. Dabar galima pamatyti tokių vaizdo įrašų internete: futbolo aikštėje futbolininkas parkrenta, tačiau, suveikus implantuotam kardioverteriui-defibriliatoriui, po 2 minučių atsistoja ir nueina", – pasakojo J.Barysienė.

Nustatyti retą širdies ir kraujagyslių ligą nėra lengva. Kartais nuo pirmųjų tokios ligos simptomų iki jos nustatymo praeina 5–30 metų.

Grėsmingos gyvybei ligos

Retos ŠKL – grėsmingos gyvybei, progresuojančios ligos. Šias ligas diagnozuoti sudėtinga, reikia specialių tyrimų ir patirties. Daugeliui šių ligų nėra savito gydymo, tačiau laiku atliekama diagnostika, tinkama paciento ir jo artimųjų stebėsena ir medicininė priežiūra gali pagerinti sergančio žmogaus gyvenimo kokybę ir pailginti jo gyvenimo trukmę.

"ES reta liga apibrėžiama kaip liga, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 tūkst. gyventojų. Vienos iš retų ŠKL gali pasitaikyti vienam iš 2 tūkst. gyventojų, kitos – vienam iš 10 tūkst. gyventojų. Šios ligos yra nepagydomos, tačiau gydomos, taip užkertant kelią galimoms komplikacijoms, – pasak docentės, palyginti su bendru mirštamumu nuo ŠKL, mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra žymiai mažesnis. – Tačiau šios ligos labai svarbios dėl keleto priežasčių. Jos gali sukelti staigią širdinę mirtį, ypač jauname amžiuje. Antra, šiandien mes turime pakankamai žinių ir galimybių – instrumentinių, laboratorinių ir profesinių – padėti šiems ligoniams planuoti savo gyvenimą ir jį gyventi visavertiškai."

Retos ŠKL skirstomos į dvi kategorijas. Tai ligos, susijusios su struktūriniais širdies pokyčiais, ir ligos, su tokiais pokyčiais nesusijusios. "Net jei struktūrinių širdies pokyčių nėra, staigios mirties rizika išlieka labai didelė. Kalbu apie retas elektrinės širdies sistemos ligas, dar vadinamas kanalopatijomis. Pakitimai tokiais atvejais slepiasi būtent elektrinėje širdies sistemoje", – pabrėžė Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė Dovilė Jančauskaitė.

Dovilė Jančauskaitė. 

Retos struktūrinės širdies ligos yra susijusios su širdies struktūros pokyčiais, atvejais, kai širdies raumuo yra sustorėjęs ar išsiplėtusios jos ertmės. "Jei išplėsta viena širdies ertmė, kyla grėsmingų širdies ritmo sutrikimų. Tai tokios ligos kaip hipertrofinė kardiomiopatija, dilatacinė kardiomiopatija, aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija ir kitos. Kai kas prie retų ŠKL priskiria ir aortopatijas (aortos ligas – red.past.)", – tačiau, anot D.Jančauskaitės, kai kuriais atvejais aortopatijos priskiriamos prie stambiųjų kaujagyslių ligų.

Pavojingas net žadintuvas

Retos ŠKL gana dažnai yra paveldimos. Jaunų žmonių mirtys nuo retų ŠKL net 80 proc. yra susijusios su paveldimumu. "Anksčiau tokių ligų  bijojome, nes negalėjome jų nuspėti ir padėti žmogui, o dabar, laiku diagnozavus ligą, tokių mirčių galima išvengti. Šiandien mes bendradarbiaujame su Santaros klinikų Medicininės genetikos centru. Turime galimybę ištirti jauną žmogų genetiškai ir pagal geną nustatyti trigerius. Tai yra veiksnius, kurie gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, pereinančius į staigią širdinę mirtį, ir paskirti tinkamą gydymą", – pagalbos būdą paaiškino J.Barysienė.

Kai kurias retas ŠKL, pavyzdžiui, kanalopatijas, gali išduoti grėsmingi simptomai. Vienas jų – pacientas netenka sąmonės karščiuojant, kai temperatūra pakyla daugiau kaip iki 38 laipsnių. "Sąmonės netekimas rodo, kad įvyko grėsmingas širdies ritmo sutrikimas. Dėl to sutrinka kraujotaka ir pacientas praranda sąmonę. Tai labai būdinga keletui elektrinės širdies sistemos ligų: ir ilgo Q-T sindromui, ir Brugada sindromui", – vardijo docentės.

Jei retos ŠKL yra nulemtos struktūrinių pokyčių, kai, pavyzdžiui, širdies raumuo sustorėja tiek, kad kliudo kraujui iš širdies ištekėti į bendrą kraujo apytakos sistemą, fizinio krūvio metu pacientas gali jausti sunkumą krūtinėje, dusulį.

J.Barysienės žodžiais, kanalopatijas gali provokuoti daug priežasčių. Dažniausiai – stresas, fizinis krūvis. "Jei moteris serga antrojo tipo ilgo Q-T sindromu, tai pogimdyminis laikotarpis jai yra labai pavojingas. Todėl tokiu atveju mes sakome, kad šešis mėnesius po gimdymo prie kūdikio naktį turi keltis vyras. Nes staigus vaiko verksmas ar žadintuvo garsas tokiai moteriai gali sukelti gyvybei pavojingą aritmiją. Ir tai būdinga ypač pirmus šešis mėnesius po gimdymo, kol nesusitvarko moters hormonų sistema", – atkreipė dėmesį kardiologė.

Simptomai būna skirtingi

D.Jančauskaitė pabrėžė, kad struktūrinių ir elektrinės širdies sistemos ligų atvejais simptomai skiriasi: "Dažniausi simptomai, kai galima įtarti elektrinę širdies ligą – tai nepaaiškinti alpimai, ypač – fizinio krūvio, fizinės veiklos metu. Taip pat pakitimai elektrokardiogramoje, grėsmingi ritmo sutrikimai, permušimai."

Įtariant retą ŠKL, iš pradžių atliekami įprasti tyrimai. Tai elektrokardiograma, echokardioskopija. Pasak J.Barysienės, dažnai vien šių tyrimų užtenka kanalopatijai diagnozuoti – kai įvertinami intervalai, kardiogramos piešinio vadinamieji danteliai.

"Esant struktūrinių pakitimų, apžiūrėdami pacientą echoskopu mes matome pakitimus. Tarkim, sustorėjusią širdies raumens sienelę, vožtuvų pakitimus ar išsiplėtusią aortą. Kartais prireikia papildomų tyrimų retai ligai įtarti. Tada atliekami fizinio krūvio mėginiai, provokaciniai mėginiai. Pagrindinis simptomas – jauno žmogaus sąmonės praradimas tarsi be priežasties. Atrodo, stiprus sveikas vaikas ar jaunas žmogus fizinio krūvio metu staiga netenka sąmonės. Tokiu atveju jau reikėtų kreiptis į medikus – tai prašosi ištyrimo dėl retos ŠKL. Kiti simptomai – perplakimai, skausmas širdies plote, dusulys", – docentė pripažino, kad tai yra įprastiniai simptomai, leidžiantys kardiologams įtarti bet kurią iš ŠKL.

Naujausi genetiniai tyrimai

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, retos ŠKL paskelbtos prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, į šių ligų diagnostiką ir gydymą daug investuojama.

Gydytojų teigimu, Santaros klinikose atliekami naujausi genetiniai tyrimai įtariant paveldimas retas ŠKL. Iki 2015 m. Lietuvoje buvo sudėtinga atlikti kai kuriuos genetinius tyrimus, tačiau vėliau situacija pasikeitė. "Įtardami dalį genetinių ligų mes turėdavome siųsti paciento duomenis į Amsterdamą, kitur. Tačiau visi šie tyrimai buvo mokami. Nuo 2015 m. visi ligonių genetiniai tyrimai yra kompensuojami VLK. "Žinoma, pacientų atranka turi būti labai kruopšti ir atsakinga. Todėl, atrenkant pacientą genetiškai ištirti, sprendžia gydytojų konsiliumas", – sakė D.Jančauskaitė.

Kardiologės pabrėžia: kad galėtum naujoviškai gydyti, visų pirma labai svarbi tiksli diagnostika. Santaros klinikų genetikos centre pacientai plačiai ištiriami genetiškai. "Čia ištiriamas platus genų spektras. Mes bendradarbiaujame su genetikais, ir tai mums padeda nustatyti kai kurias ligas. Kai nustatome patologinį geną, mes galime paskirti gydymą. Dažniausiai tai būna ne tik gydymas vaistais, bet visapusis gydymas. Mes teikiame rekomendacijas gyvensenai, sportui, taikome medikamentinį gydymą. O jei medikamentinis gydymas nepakankamai efektyvus arba jo nėra – pacientui implantuojamas elektrinis kardioverteris-defibriliatorius. Jei įvyks staigi mirtis, jis iš karto suveiks ir paciento gyvybė bus išgelbėta", – pasakojo J.Barysienė. Gydytojų teigimu, toks aparatas būtų išgelbėję ir jauno italų futbolininko gyvybę.

Diagnozuojant retas širdies ligas, dirba visa medikų komanda. Kardiologai bendradarbiauja su genetikais, gydytojais radiologais, konsultuojamasi su širdies chirurgais, kartais prireikia ir neurologų, reumatologų, endokrinologų, hematologų ir kitų sričių specialistų pagalbos. "Retomis ŠKL susergama vaikystėje. Dėl to labai svarbu suaugusiųjų kardiologams bendradarbiauti ne tik su kitų specialybių gydytojais, bet ir su vaikų kardiologais. Nustatyti retą ŠKL nėra lengva. Kartais nuo pirmųjų tokios ligos simptomų iki jos nustatymo praeina 5–30 metų. Bet tai nereiškia, kad neturime stengtis", – sako J.Barysienė ir viliasi, kad ateityje tai užtruks vis mažiau laiko.

Kai kurios retos širdies ligos gali pažeisti keletą organizmo sistemų: neurologinę, sąnarių ir jungiamojo audinio, hematologinę, taip pat inkstus. "Taigi, daugeliu atvejų mes tiesiog privalome bendradarbiauti. Liga pažeidžia ne tik širdį, bet ir plaučius, sąnarius, raumenis, inkstus. Ir be bendradarbiavimo, bendros taktikos mes nieko nepasiektume", – J.Barysienės žodžiais, medikų bendradarbiavimas svarbus ne tik diagnozuojant ligą, bet ir stebint pacientą.

Anot D.Jančauskaitės, pagrindinių retų ŠKL priskaičiuojama kelios dešimtys, tačiau pagrindinės ligos dar skaidomos į smulkesnes, todėl jas galima skaičiuoti ir šimtais: "Vienas kardiologas negali gerai išmanyti visų šių ligų, todėl mūsų kardiologai specializuojasi, vieni labiau gilinasi į vienas, kiti – kitas ligas."

Retai nusiunčia laiku

Kardiologės apgailestavo, kad Lietuvos gydytojai patys dar mažai žino apie retas ŠKL, dėl to palyginti retai pacientus laiku nusiunčia į Santaros klinikas. "Liūdniausia, kad ne tik visuomenė apie retas ŠKL mažai žino, bet ir kolegos. Tai labai apmaudu tais atvejais, kai į mus žmogus kreipiasi tokios stadijos, kai mes jau niekuo nebegalime padėti", – prisipažino docentė.

Nuo pernai genetiniai tyrimai, įtarus širdies ligas, atliekami ir Kauno klinikose. Tuo metu Klaipėdos medikai, pasak Santaros klinikų atstovių, esant reikalui, skambina į jų klinikas ir konsultuojasi, tariasi. "Lietuva yra tokia maža šalis ir surinkti pacientus yra labai svarbu, kad nėra laiko draskytis į atskirus regionus, atskiras ligonines. Mes turime dirbti kartu, įprasti kartu aptarti tam tikrus atvejus ir mokytis vieni iš kitų", – įsitikinusi J.Barysienė.

Nuo 2019 m. rugsėjo retų ŠKL atvejais Santaros klinikų medikai gali nuotoliniu būdu gauti patyrusių Europos kardiologų konsultacijas. Tokia galimybė Santaros klinikoms atsirado joms tapus Europos retų ir mažai paplitusių sudėtingų širdies ligų tinklo, vadinamojo "ERN Guard-Heart", nariu.

Sergantys retomis ŠKL Santaros klinikų medikų yra stebimi visą likusį gyvenimą. Kalbant apie retų ŠKL gydymą, didžiausią patirtį Santaros klinikų medikai turi gydant kanalopatijas ir hipertrofines kardiomiopatijas. Šiuo metu Santaros klinikose, įtariant kanalopatijas, tiriama apie 250 žmonių. "Jei nustatome genetiškai paveldimą ligą – kanalopatiją – mes būtinai tiriame pirmos eilės gimines: tėvus, brolius ir seseris. Mat jie gali būti nebylūs geno nešiotojai ir gali susidurti su lygiai tokiomis pačiomis rizikomis, kaip ir kanalopatija sergantis žmogus", – sakė J.Barysienė.

Gydytojų žodžiais, diagnozavus kanalopatiją moteriai, galima prognozuoti, kokia bus jos palikuonių ateitis. Nes jei šia liga serga moteris, tikimybė, kad jos vaikai paveldės šią ligą, yra labai didelė – siekia net 50 proc.

Pacientai, kuriems įtariama reta ŠKL, turėtų būti nusiųsti į trečio lygio kardiologo konsultaciją. Santaros klinikose tokie žmonės siunčiami į Ambulatorinės kardiologijos skyrių. Nuo spalio mėnesio šiame skyriuje bus galima užsiregistruoti į nuotolines konsultacijas dėl retų ŠKL.